Netolimas, bet mažai pažįstamas Jieznas

Prienų rajono Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) užsiėmimus šiais mokslo metais lanko daugiau nei 150 studentų. Juos antrus metus buria Prienų švietimo pagalbos tarnyba.

„Jieznelė“, Pacai ir „Anzelmutė“

Įpusėjus adventui net trys studentų pilni autobusai (daugiau nei šimtas žmonių) nuvyko į Jiezną. Kultūros ir laisvalaikio centre juos pasitiko Danguolės Smalskienės vadovaujamas folkloro ansamblis „Jieznelė“, kuris pradžiugino ne tik dainomis, bet pasakojimais apie Jiezną.

Jiezno KLC direktorės Dalios Vertinskienės teigimu, Jieznas gali didžiuotis, kad 1919 m. Jiezno savanorių pajėgos sustabdė į Kauną žygiavusius bolševikus. Šios kautynės, kurių šimtmetis bus minimas kitų metų vasario pradžioje, vadinamos Jiezno mūšiu. Jiezno apylinkėse veikė partizanai, kurių atminimui entuziastų dėka pastatytas paminklas ir saugomas jų atminimas. Nuo 1633 m., kai Jiezno dvarą nupirko Lietuvos didysis iždininkas Steponas Pacas, su Jieznu glaudžiai susijusi visa jų giminė. LDK didikų Pacų giminės atstovai pastatė didingus simetriško plano 5 korpusų rūmus, bažnyčią.
Buvo planuota, kad į 1775 m. pastatytus rūmus bus galima patekti per 12 vartų, 52 duris, šviesa sklis per 365 langus ir bus dar vienas langas, vadinamas „jaučio akimi“, skirtas keliamiesiems metams. Rūmų menes puošė freskos, paauksuoti medžio raižiniai, Venecijos veidrodžiai. Rūmus supo didžiulis parkas su tvenkiniais bei kaskadomis. XVIII amžiuje Jiezno rūmai buvo tapę vienais didžiausių tokio tipo rūmų ne tik LDK, bet ir visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje.
Rūmai sudegė 1837 m.

Jiezno KLC pastatas stovi toje vietoje, kur buvo Pacų rūmų karčema.

Antrasis (po Pacų) Jiezno klestėjimo laikotarpis – 1950–1962 m., kai Jieznas buvo rajonas.

Tuo metu, pasak D. Vertinskienės, klestėjo ir kultūra – kultūros namuose veikė daug meno saviveiklos kolektyvų. Tų laikų melodijas iki šių dienų groja kaimo kapela „Jieznelė“. O folkloro ansamblis dainuoja ir senas, ir naujesnes dainas. Tarp dainų, kuriomis ansamblis pasveikino svečius, buvo ir visiems gerai žinoma „Anzelmutė“. Ilgai buvo manyta, kad daina, kurią pirmieji pradėjo dainuoti grupė „Biplan“, yra liaudies. Paaiškėjo, kad jos autorius yra iš Jiezno kilęs tapytojas Algis Skačkauskas (1955–2009), ją parašęs paauglystėje, kai grojo ir dainavo Jiezno vidurinės mokyklos ansamblyje.

„Jieznelės“ repertuare yra ir daug Jiezno krašte užrašytų dainų. Ansamblio dainininkai padainavo ir jiezniškės Stasės Dumalakienės dainuotą partizanų dainą, ir daugybę kitų, kurioms pritarė visi iš Prienų atvykę TAU studentai.

Pacai, 12 altorių ir adventinės giesmės

Trumpai pasivaikščioję po miestelį, visi susirinko Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje, kur pasitiko klebonas Rolandas Bičkauskas.

Jis trumpai pristatė miestelio istoriją ir papasakojo, kad pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1670 m. Ją pastatė Kristupas Pacas, vėliau pastatęs ir Pažaislio ansamblį bei ten palaidotas. Bažnyčia buvo konsekruota šv. arkangelo Mykolo vardu. Po šimto metų Antano Paco ir jo žmonos Teresės Radvilaitės-Pacienės iniciatyva bažnyčia buvo rekonstruota: padidinta ir išpuošta freskomis (pastatyti 2 bokštai, presbiterija ir dvi šoninės zakristijos). Antrą kartą bažnyčia konsekruota 1772 m. ir jai papildomai suteiktas Šv. Jono Krikštytojo vardas.

Klebonas papasakojo apie paveikslus, freskas, altorius (kurių yra net dvylika), linksmų istorijų, pavyzdžiui, kaip šv. Mišias prieš medžioklę atlaikydavo per 10 minučių, nepraleidžiant nei vienos dalies.

Nebuvo pamirštas ir dailininkas Nikodemas Silvanavičius, kurio tapytas Šv. arkangelo Mykolo paveikslas puošia didįjį altorių. Tai nėra paties dailininko kūryba, bet tik kopija, kurią jis 1897 m. nutapė pagal italų dailininko paveikslą. Bažnyčią puošia ir paties N. Silvanavičiaus tapytas Šv. Morkaus paveikslas. Beje, dailininkas buvo ir fotografas.

Paklausę klebono įdomiai ir linksmai papasakotų istorijų, gėrėdamiesi meno kūriniais ir reljefiška tapyba, Romai Ruočkienei grojant vargonais studentai giedojo adventines giesmes.

Dar liko neatversta daug Jiezno istorijos puslapių. Grįždami į Prienus keliautojai kalbėjo, kad į Jiezną jie dar tikrai norėtų sugrįžti, nes nemaža dalis prieniškių po šį miestą vaikščiojo pirmą kartą arba po kelerių dešimtmečių pertraukos. Vargu ar TAU studentams artimiausiu metu bus surengtas kelionės tęsinys, nes laukia daug jau suplanuotų renginių. Studentai juokavo, kad teks patiems tapti gidais ir artimiesiems parodyti, kokios vertybės yra visiškai arti.

„Rūpi, kaip pasikviesti tuos, kuriems naujos veiklos – iššūkis“

Prienų švietimo pagalbos direktorė Danutė Stankevičienė pasakojo, kad labai džiaugiasi, jog tiek daug žmonių įsitraukė į TAU veiklą: „Džiaugiuosi, žaviuosi, kad žmonės labai pozityvūs, kad noriai dalyvauja veiklose, kad buriasi aktyvi bendruomenė.“

Šiais metais jau įvyko susitikimai su sinoptike Audrone Galvonaite, kuri skaitė paskaitą „Orų ir klimato įtaka žmonių sveikatai. Kas mūsų laukia?“, su žolininke Monika Smilgyte, kuri kalbėjo apie vaistažolių naudą sveikatai ir išsaugotą jaunystę. Kraštietė Romualda Bartulienė pasakojo apie tai, kad gyvenimas nesibaigia („Gyvenimas nesibaigia +„Dramblio valgymas po kąsnelį“), paskaitą „Prisiminti vakar, žinoti šiandien ir nepamiršti rytoj“ skaitė lektorius – poetas, pedagogas, humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaras Liutauras Degėsys, o Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, visuomenės veikėjas Liudas Mažylis kalbėjo apie Nepriklausomybes akto detektyvą.

O TAU užsiėmimų tvarkaraštyje jau numatyti susitikimai su kunigu Algirdu Toliatu, smuikininku pasakotoju Gediminu Dalinkevičiumi ir gitaristu Simonu Bušma, psichologe, vadovėlių autore Asta Blande, aktore Virginija Kochanskyte, keliautoju fotografu Ričardu Anusausku ir kitais daugiau ar mažiau žinomais žmonėmis, Lietuvos sporto universiteto lektoriais, savo krašto žmonėmis, taip pat kelionės po rajoną ir ne tik.

Pasak D. Stankevičienės, vienas iš šių mokslo metų tikslų – aplankyti Prienų rajono miestelius – seniūnijų centrus, susipažinti su ten esančiomis įžymybėmis, aplankyti bažnyčias, nes kartais, besižavėdami egiptais ir turkėjomis, net nežinome. kiek daug dėmesio vertų vietų yra visiškai netoli. Jos teigimu, tai parodė ir pirmoji kelionė į Jiezną.

Be paskaitų ir susitikimų, planuojamos ir pažintys su naujomis technologijomis – nuvykti ir pasižiūrėti 3D formato filmą. Ieškoma ir kuo įvairesnių bendravimo formų, išrinkta universiteto taryba turi idėjų rengti naujus renginius. Jau galvojama ir apie Kaziuko mugę-parodą. D. Stankevičienė įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus yra talentingas, tik kartais reikia drąsos pristatyti savo kūrinius. Todėl mugė ir turėtų būti įvairi – vieni pasidžiaugs savo mezginiais, siuviniais, drožiniais ar kitais rankdarbiais, kiti – savo kurtais eilėraščiais, piešiniais ar keptais pyragais.

O lankytojų skaičiui vis augant, galvojama, kad reikėtų studentus suskirstyti į du fakultetus – žmonėms būtų patogiau bendrauti, pagerėtų veiklos kokybė. Bet, direktorės teigimu, tuomet pasiruošimas reikalautų ir dvigubai daugiau laiko.

Tačiau, pasak D. Stankevičienės, labiausiai rūpi, kaip pasikviesti tuos, kuriems naujos veiklos ar net išėjimas iš namų, susitikimas su nepažįstamais žmonėmis – iššūkis.

Kuo jums patrauklūs TAU užsiėmimai?

Stasė Zablackienė: 2037

Pirmiausia dėl to, kad gaunu daug naujų įdomių žinių. Džiaugiuosi, kad susitikau senų pažįstamų, susipažinau su naujais žmonėmis. Mano vyras anksčiau lankė užsiėmimus Birštone, bet aš su juo kartu važinėti nesusigundžiau. Kai tik atsidarė TAU Prienuose, pradėjau lankyti pati ir vyrą įtraukiau.

Nors atrodo daug kuo domiuosi ir nemažai žinau, bet įsiminė pernykštė paskaita apie Kūčių papročius, Lidijos Laurinčiukienės paskaita. Naudojuosi jos patarimais: „Niekada nepasiduoti, turėti gyvenimo prasmę ir būti savimi!“

Gražina Mikušauskaitė

Labai džiaugiuosi galimybe ne tik dalyvauti užsiėmimuose, bet ir prisidėti juos organizuojant. Turiu patirties, todėl organizavau pėsčiųjų žygį iš miesto centro iki Žvėrinčiaus ąžuolo. Tai yra lietuviškojo šv. Jokūbo kelio dalis. Stabtelėjome prie šimtametėje pušyje įkurdintos šv. Teresėlės koplytėlės, apžiūrėjome tris pušis, atspindinčias mūsų miškuose augančių pušų tipus, aplankėme neseniai Dainoros Šaltienės atrastus pilkapius. Kelionę baigėme prie garsiojo Žvėrinčiaus ąžuolo, kur pailsėję, pasistiprinę ant laužo keptais kiviais, panemune grįžome atgal. Daugiau nei 40 žygeivių sėkmingai įveikė beveik 12 km!

Birutė Karanauskaitė

Esu aktyvi TAU universitetų lankytoja ir lankau visur, kur galiu. Labai džiaugiuosi visais užsiėmimais, kad daug ką išgirstu ir papildau savo žinias. Visi trys universitetai – skirtingi, bet juos vienija tai, kad gali tobulėti, dvasiškai praturtėti. Matant, kiek žmonių ateina į užsiėmimus, supranti, kad žmonėms to reikia, tik gal ne visi drįsta pradėti. Patinka viskas, man tai – sielos atgaiva ir didžiulis džiaugsmas.

Juozapas Andriulis

Lankau antrus metus – antrakursis jau. Esu praleidęs mažai paskaitų, nes patinka, kad turiu užsiėmimą, galiu pabendrauti ir susipažinti su naujais žmonėmis, kad gaunu naujų žinių iš įvairiausių gyvenimo sričių, kad galim pakeliauti. Visi lektoriai labai įdomūs. Jau seniai buvau girdėjęs apie senjorams skirtus universitetus, todėl sužinojęs, kad veiks ir pas mus, su džiaugsmu atėjau – kol dar turiu sveikatos, laiko, kodėl nelankyti? Juk sakoma, kuo daugiau žinosi, tuo ilgiau gyvensi. Todėl raginu visus, ypač vienišus, prisijungti prie mūsų.

Regina Kašinskaitė

Esu ir seniau lankiusi TAU užsiėmimus, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms lankyti negalėjau. O ir vaikščioti buvo toli, todėl, kai sužinojau, kad kuriasi naujas universitetas miesto centre, su džiaugsmu atėjau. Žavi bendrystė, bendravimas, buvimas kartu, džiaugsmas, kad ir pagyvenę žmonės turi ką veikti, kuo džiaugtis. Ir paskaitos, klegesys! Iš pradžių baiminomės, ką lektorius mums, jau „pabuvusiems“, naujo pasakys, ar bus įdomu, bet nuo pat pradžių susižavėjome – kiekviena paskaita duoda kažką naujo ir naudingo. Labai apsidžiaugiau, kad užsiėmimai tęsiasi ir šiais metais. Ir kviečiu visus prie mūsų prisijungti, nes manau, kad yra žmonių, kurie sėdi vieni namuose ir nedrįsta ateiti nors pasižiūrėti, kas čia pas mus vyksta.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close