home Politika Prienų ligoninės ateitis vėl „pakibo ant plauko“

Prienų ligoninės ateitis vėl „pakibo ant plauko“

Gruodžio 17 d. Prienų ligoninėje buvo surengta diskusija apie daug neaiškumų ir nerimo keliantį Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektą. Diskusijoje dalyvavo LR Seimo narys Andrius Palionis, Birštono ir Prienų rajono savivaldybių vadovai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.

Per metus suteikiama daugiau nei 2,6 tūkst. stacionarinių paslaugų

Trumpai su ligoninės statistiniais rodikliais supažindino VšĮ Prienų ligoninė direktorė Jūratė Milaknienė. Ligoninėje yra 109 lovos: aktyvaus gydymo – 45 (vidaus ligų – 20, geriatrijos – 10, neurologijos – 8, vaikų ligų – 5, reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 2), palaikomojo gydymo ir slaugos – 38, dienos stacionaro – 20, dienos chirurgijos – 8. Ligoninėje dirba 206 darbuotojai (169 etatai): 64 gydytojai (39 etatai), 80 bendrosios praktikos slaugytojų (79,5 etato), 16 slaugytojų padėjėjų (17,5 etato), 48 darbuotojai kito personalo (33 etatai). 2017 m. buvo suteikta daugiau nei 84 tūkst. ambulatorinių paslaugų, daugiau nei 2,6 tūkst. stacionarinių paslaugų, 234 slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Nors ligoninės direktorės pateikti skaičiai – optimistiniai, tačiau Sveikatos sistemos įstatymo įgyvendinimas gali paliesti ir Prienų ligoninę, t.y. ji gali būti uždaryta arba, geriausiu atveju, tapti slaugos ligonine.

Ligoninė aptarnauja dviejų savivaldybių gyventojus

Sveikatos apsaugos ministerijos manymu, pokyčiai Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje – būtini, nes sumažėjus Lietuvoje gyventojų, dabartinis gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklas tapo perteklinis ir neefektyvus, neužtikrinamas paslaugų saugumas ir kokybė, nepaisant išplėtoto ligoninių tinklo, Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai gerokai atsilieka nuo daugelio ES ir EBPO šalių, taip pat analizuojant ligoninių veiklos duomenis pagal apskritis, išryškėja dideli veiklos skirtumai bei akivaizdi būtinybė ir galimybės optimizuoti gydymo paslaugų teikimą mažinant ligoninių skaičių.

Vieša paslaptis, kad Lietuvoje planuojama uždaryti 15 vadinamų mažųjų ligoninių. Deja, pagal ministerijos pateiktus rodiklius tarp prasčiausiai dirbančių Kauno apskrityje yra ir Prienų ligoninė.

Įstatymo projekte yra ir punktas, kuriame nurodyta, kad antrinio lygio sveikatos priežiūrą organizuoja savivaldybės, bet jos mastą nustato sveikatos apsaugos ministras.Taip pat buvo numatyta, kokias paslaugas turėtų teikti antrinio lygio ligoninė. Tarp privalomųjų – akušerijos, chirurgijos ir pan. paslaugos. Po pakeitimų šis punktas iš įstatymo išbrauktas, tačiau įstatymo skyriaus pavadinime liko.

Prienų ligoninė, pagal ministerijos kriterijus, turi vienintelį teigiamą išskirtinumą – aptarnauja dvi savivaldybes.

Reitingavimo rodikliai – ne visiškai suprantami

Pasak J. Milaknienės, įstatymo projekte yra daug prieštaravimų, neaiškumų, o vienas didžiausių keistumų, kad remiamasi 2001 m. studijos rezultatais. Stacionarias aktyviojo gydymo paslaugas teikiančios ligoninės yra reitinguojamos pagal rodiklius: lovų skaičių, metinį stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičių, išvengiamų hospitalizacijų dalį, pagal gyventojų, išvykstančių gydytis į kitas savivaldybes, ir pacientų, atvykstančių į įstaigą iš kitų savivaldybių, dalį.

Mažai kam girdėtas rodiklis – išvengiamų hospitalizacijų skaičius. Savivaldybės gydytojas Virginijus Slauta paaiškino, kad šį rodiklį Lietuvos valdininkai pasiskolino iš skandinavų, kur jis taikomas ne ligoninėse, bet nurodo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

„Jeigu šiuo įstatymu siekiama sutaupyti, tai – neįmanoma!“ – įsitikinusi Prienų ligoninės direktorė.

Prienų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje per metus suteikiama apie 11 tūkst. paslaugų. Dalis (10–11 proc.) pacientų siunčiami į aukštesnio lygio ligonines, 5,7 proc. – pagalba suteikiama Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. O maždaug 84 proc. atvykusių pacientų, tai yra daugiau nei 9 tūkst. arba 25 per parą, yra gydomi ligoninėje.

„Kur ir kaip reikėtų pervežti tiek pacientų? Kaip dirbti šeimos gydytojams?“ – klausė J. Milaknienė. Jos skaičiavimu, jei ligoninė taptų tik slaugos ir palaikomojo gydymo ligonine, reikėtų atleisti maždaug 95 darbuotojus.

Ar tik ministerija nesistengia, kad mažosios ligoninės atrodytų kuo blogiau?

Seimo narys Andrius Palionis papildė ligoninės direktorės žodžius primindamas apie įstatyme numatytus sveikatos draudimo pasikeitimus, naujus vadovų nepriekaištingos reputacijos kriterijus, viešosios įstaigos steigėjus ir kitas galimas grėsmes mažosioms ligoninėms. Seimo nario teigimu, jau greitai svarstymui turi būti pateiktas trečiasis įstatymo variantas.

A. Palionio užrašuose turimi skaičiai apie Prienų ligoninę nesutampa su tais, kuriuos pateikė direktorė. Todėl Seimo nariui kilo klausimas, ar ministerija, pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, nesistengia manipuliuoti ir siekti, kad mažosios ligoninės atrodytų kuo blogiau.

Prienų ir Birštono žmonėms ligoninė – labai reikalinga

Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko manymu, susirūpinimas dėl ligoninės likimo – pagrįstas. Jam nesuprantama, kodėl reikėtų uždaryti ligoninę, jei jos rezultatai geri, ligonių užtenka. Mero teigimu, mūsų žmonėms Prienų ligoninė – labai svarbi, nes dažnam žmogui net į Prienus sunku atvažiuoti, o kaip bus, kai reikės važiuoti Kauną, Alytų ar Marijampolę.

Meras taip pat kalbėjo ir apie iki metų vėluojančius apmokėjimus iš Teritorinių ligonių kasų už suteiktas paslaugas, ne taip seniai uždarytas operacines, į kurių atnaujinimą buvo daug investuota, apie planuojamus nuo 4 iki 2 mėnesių pakeisti buvimo slaugos skyriuje terminus.

Meras pažadėjo, kad dės visas pastangas, jog Prienų ligoninė išliktų tokia, kokia yra dabar, kad nebūtų priimti skuboti sprendimai ir ragino prie to prisidėti visus.

Tam pritarė ir Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys. Jo teigimu, Prienų ligoninė – labai reikalinga, o Birštono savivaldybės žmonės labai gerai vertina ligoninėje suteikiamas paslaugas.

UAB „Medica klinika“ vadovės ir šeimos gydytojos Ritos Keturakienės manymu, ligoninė – labai reikalinga, labai gerai, kad paslaugos teikiamos visą parą. Ji sakė, jog yra optimistė ir tiki, kad ligoninė nebus uždaryta.

Kreipsis į Seimo ir Vyriausybės vadovus

Pasak Prienų PSPC direktoriaus Arūno Ivanausko, nuolat budi trys Greitosios medicinos pagalbos ekipažai. Yra paskaičiuota, kad 2,3 brigados užsiima ligonių pervežimu iš ligoninės į ligoninę, o ligoniams pagalbą teikia tik 0,7 brigados. Pernai buvo sulaukta per 8 tūkst. iškvietimų, iš jų vien į (iš) Kauno ligonines buvo pervežta apie 2,6 tūkst. ligonių.

Jo manymu, jei Prienų ligoninėje nebeliktų aktyvaus gydymo skyrių, Greitosios pagalbos medikams tektų ištisai vežioti ligonius į kitų rajonų ligonines ir tam prireiktų papildomų ekipažų.

Taip pat buvo kalbama apie tęstinį gydymą, kai ligonis iš trečio lygio ligoninės tęsti gydymo grąžinamas į antro lygio ligoninę, apie vyresnio amžiaus ligonius, kuriuos aukštesnio lygio ligoninės nepriima ir taip pat dažnai grąžina į Prienų ligoninę, apie tai, kad ligoninei tapus tik slaugos ligonine, naktį nebebus nei vieno budinčio gydytojo.

Buvo nutarta parengti rezoliuciją ir perduoti Seimo Pirmininkui, Premjerui, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Seimo nariams.

Po to diskusijos dalyviai susipažino su ligoninės skyriais, jų kasdieniu darbu.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close