Logopedo pagalba mokykloje
Į priešmokyklinio ugdymo grupę ar pirmąją klasę ateina vaikai su įvairia kalbine patirtimi. Vieni jau pažįsta raides ir bando skaityti, o kitiems būna sunku tarti net pavienius garsus. Vieni kalba rišliais, taisyklingais sakiniais, kitų kalba gramatiškai netaisyklinga, skurdi, siauras žodynas. Tuomet mokiniams padeda mokykloje dirbantis logopedas.
Apžvelgus mokinių, pradėjusių lankyti „Revuonos“ vidurinę mokyklą pastarųjų penkerių metų duomenis, matyti, kad logopedinė pagalba reikalinga 35- 45 % priešmokyklinukų ir pirmokų.
Vienus vaikus tenka pradėti mokyti atskirų garsų tarimo, kitus – tuos garsus taisyklingai ištarti žodžiuose. Logopedines pratybas lankantys vaikai mokomi artikuliacinės mankštos, lavinama foneminė klausa – gebėjimas skirti kalbos garsus. Tuo pačiu turtinamas vaiko žodynas, mokoma kalbėti gramatiškai taisyklinga kalba.
Taisyklingas kalbėjimas, išlavinta foneminė klausa – tai taisyklingos rašybos pagrindas. Tik gebėdamas tarti visus garsus, skirdamas juos pagal artikuliacinius ir akustinius požymius, mokinys parašys diktantą be klaidų.
Dabartiniame informacinių technologijų amžiuje pastebimas siauras mokinių žodžių bagažas, negebėjimas kalbėti pilnais, taisyklingais sakiniais. Mokiniai, lankantys pratybas, nuolat plečia savo žodyną, mokosi kalbėti rišliais sakiniais, reikšti savo mintis.
Kad logopedinės pratybos būtų nenuobodžios, žadintų vaiko norą išmokti kalbėti ir rašyti, būtina ne tik turėti gerai įrengtą logopedinį kabinetą, bet ir pasitelkti daug metodinių priemonių ir būdų. Pratybų metu naudoju daug vaizdinės medžiagos – paveikslėlių, knygų iliustracijų, žaislų. Vaikui maloniau tarti žodį, kai jis siejasi su vaizdiniu. Tai sukelia emocijas, lavina vaizduotę. Toks vizualizuotas mokymas tampa įdomesnis ir naudingesnis. Logopedinių pratybų metu naudojame daug kompiuterinių mokomųjų priemonių, kurios šiuolaikinį mokinį aktyvina, vaikas ne tik gali išgirsti, pamatyti, bet ir pats pasitikrinti, ar užduotį atliko teisingai.
Mokinių, lankančių logopedines pratybas, pasiekimai būna labai įvairūs. Vieniems mokiniams sutrikimą pavyksta pašalinti per vienerius – dvejus metus, o kitiems tai užtrunka ilgesnį laiką, priklausomai nuo to, kokios būna sutrikimo priežastys, kaip noriai mokinys lanko pratybas, ar stengiasi aktyviai jose dirbti, ar išmoktą medžiagą įtvirtina namuose.
Vaiko kalbos vystymasis – sudėtingas procesas. Tėveliams jau nuo pirmųjų gyvenimo metų reikėtų nepamiršti kuo daugiau bendrauti su vaiku, skaityti jam knygeles, aptarti jų iliustracijas, turinį. Tokiu būdu tobulėja vaiko kalbėjimo įgūdžiai, plečiasi žodynas, lavėja vaizduotė. O jeigu vaiko kalbėjimui ir kalbos vystymuisi reikalinga papildoma specialisto pagalba, mokiniams ją teikia mokykloje dirbantis logopedas.
Zita Linkevičienė,
Prienų „Revuonos“ vidurinės
mokyklos logopedė
