Mielieji, ir mūsų redakcija, ir Jūs skaičiuojate paskutines šių, jau beišeinančių 2018-ųjų minutes.

Metų pabaigoje visada apžvelgiame praėjusius metus.

Žurnalistiniai metai, kaip ir kalendoriniai bei fiskaliniai metai, turi svarbų atskaitos tašką – Naujųjų metų naktį. Šią naktį prasideda ir nauji laikraščio metai. Nes kiekvieni metai – tai dar vienas iššūkis, dar viena atkarpa, kuri privalo būti įveikta net ir sulaukus sunkumų. Laikraščio leidyba, ne paslaptis, yra priklausoma ir nuo skaitytojų, ir nuo valstybės politikos.

2018-ieji buvo iš tikrųjų ypatingi metai, kurie pasižymėjo garsiai nuskambėjusiais ir šalį sukrėtusiais, dažniausiai, politiniais įvykiais. Pro akis nepraslydo ir didelės nelaimės, pareikalavusios žmonių aukų – pranešimai apie jas visas naujienų skaitymo statistikas nurungdavo mažiausiai 3 kartus išaugusiu susidomėjimu. Nors daugelis besidominčiųjų naujienomis sako, kad negatyvios, blogos, kraupios žinios atsibodo ir nereikalingos, tenka pripažinti, jog kriminalinės naujienos vis dar išlieka dėmesio centre. Galbūt ne dėl savo žiaurumo, o dėl elementaraus žmonių smalsumo.

Visgi, labiausiai žmonių dėmesį 2018-aisiais patraukė tokie politiniai sprendimai kaip alkoholio prekybos apribojimas bei atlygio už darbą apskaičiavimo pedagogams pakeitimas. Besikeičiant geopolitinei situacijai pasaulyje, elementaru, jog braška ir Lietuvoje pakloti pamatai. Atvirai šnekant, labai gerai, kad braška. Dar niekada pasaulyje nepasitvirtino tokia tvarka ar santvarka, kuri buvo grindžiama mintimi „jei niekas nesikeis, bus gerai“. Deja, pasaulis keičiasi, todėl ir mes turime keistis. Žinoma, atsižvelgiant į tai, jog vos ne kasdien mūsų teisės bei pasirinkimo laisvė yra apribojama kalnais teisės aktų, viena į galvą šaunančių absurdiškiausių minčių yra noras paduoti patį laiką į teismą už tai, kad jis taip skuba. Panašu, jog greitai tai ir bus galima teisiškai padaryti, nes valdžios pareigūnai, bandydami užkardyti vieno ar kito nusikaltėlio ir išprotėjusio žmogaus veiksmus, naujus teisės aktus kepa kaip bandeles didžiausio galingumo kepykloje – kalnais. Negana to, reikėtų paminėti, jog kiekvienas įstatymas įpareigoja ne jį vieną, o visus. Taigi, kuo daugiau neadekvačių nusikaltimų bei pasiūlymų keisti ar papildyti įstatymus, tuo daugiau apribojimų.

Džiaugiamės. Džiaugiamės, kad „vagys“ daugiau nebevogs. Tačiau realybė tokia, jog beveik visi valdžios žmonės jau turi įvairių juodų dėmių, kurių niekaip neišskalbia net ir jų pačių priimti įstatymai. Trumpai tariant, įstatymai valdžios pareigūnams negalioja. Jau kelinti metai tampomės su šimtatūkstantiniais įvairių partijų papirkinėjimo, neskaidrių lėšų panaudojimo atvejais, tačiau vis dar stovime vietoje ir mielai renkamės balsuoti už politikus bei partijas, kurios, net ir be užuolankų kalbant, švaistė ir švaisto mūsų pinigus. Taip, tuos pačius, kuriuos sumokėję kaip mokesčius už įvairias komunalines ar kitokias paslaugas, mėnesį laiko, iki kitos algos arba pensijos valgėme vos 26 centus už maišelį kainuojančius avižinius dribsnius, net su užsidegimu visiems tvirtindami, kad juos valgyti labai sveika.

Dažnai susimąstome apie mus veikiančius sprendimus, juos papeikiame ir gyvename toliau. Ateinančiais metais laukianti „drakono puota“ – dar vieni rinkimai nebus kitokie nei visada.

Vėl eisime, balsuosime už tuos, kurie buvo „geri“, už tuos, kurie kažką mums davė, arba už tuos, kurių partijoje yra „kaimynės Kazytės sūnus“. Pripažinkime, neįmanoma balsuoti už tuos, kurie moka skaičiuoti kitiems, o ne sau. Ypač tada, kai turime iš tūkstančių išrinkti tūkstančius. Neįmanoma išsirinkti tinkamo, kai jau net patys kandidatų sąrašai su vis dažnėjančiu prierašu „nuteistas“ atrodo mažų mažiausiai absurdiškai. Juk elementaru, kad kalėjime niekada nebūna kaltų, tai argi bent vienas iš kandidatų pripažins, jog buvo nuteistas nepelnytai?

Užverdami jau pasenusių metų duris, galima grožėtis masiniais miškotvarkos, kultūros darbuotojų, pedagogų streikais, kuriuos vėlgi reikėtų vertinti ne masinės raganų medžioklės atžvilgiu, bet plačiau. Mūsų šalyje jau tapo madinga kviesti visus į kovą prieš ką nors ir lygiai taip pat madinga akimirksniu tapti priešu, jeigu atsisakai tai daryti. Reikia pripažinti, kad girdėdami naujienas apie radikalius musulmonus džihadistus iš Artimųjų Rytų patys tapome radikaliais.

Beveik nuo gimimo žinome taisyklę – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Vadinasi, žinodami priimame tuos sprendimus, už kuriuos esame pasirengę prisiimti atsakomybę. Tačiau vis dažniau sprendimus priimame nežinodami ir vėliau vengiame prisiimti atsakomybę. Negana to, priimdami savo asmeninius sprendimus verčiame tokius pačius sprendimus priimti ir kitus žmones, o jiems atsisakius tai padaryti, paverčiame juos asmeniniais priešais.

Turime puikių pavyzdžių Lietuvoje, kai kilus masiniams neramumams visi, siekiantys pažvelgti į problemą iš visų pusių ir remtis tikrais, o ne išgalvotais faktais, būdavo pasmerkiami ir netgi fiziškai sužeidžiami. Keliant klausimą, kokia tokios formulės esmė, telieka pripažinti, jog esame neatsparūs psichologiniams išnaudojimui. Asmeniui, norinčiam valdyti mases ir iš to gauti naudos, tereikia sukelti jautrų tūkstančiams Lietuvos gyventojų incidentą ir jį skatinti, o visą likusį darbą padaro žmonių nesidomėjimas problemos esme.

Todėl žvelgdami į plataus masto problemas turime dažnai pasistengti žvelgti plačiau ir stebėti ne tik tai, kas vyksta didžiojoje scenoje, bet ir jos užkulisiuose. Turime išmokti viską vertinti ir iš kitos pusės.

Todėl 2018-aisiais mūsų laikraštyje ir nesulaukėte platesnių diskusijų konkrečiomis Jums galbūt aktualiomis temomis. Laikraščiai turi šviesti žmones, o ne klaidinti juos, todėl kiekviena istorija, su kuria susidūrę pastebėjome siekį pasinaudoti skaitytojais ir plačiąja visuomene savo asmeniniams tikslams, buvo palikta nuošalyje.

Pedagogų darbo užmokesčio klausimą irgi palikome nuošalyje, nes labai svarbu įvertinti visas konflikto puses. Pedagogai yra vienas iš pagrindinių visuomenės augimo sraigtelių, tačiau nuolat girdint apie kai kurių pedagogų darbą, netgi veiksmus, kuriais pažeminamas pedagogo vardas, sunku vertinti, kuri konflikto pusė yra nuodėmingesnė.

Keliaudami į ateinančius metus viliamės, kad mūsų valstybėje pasėtas chaosas bent šiek tiek stabilizuosis, nors ir turi tendenciją augti. Besikeičianti pasaulio geopolitinė situacija bei visiška suirutė Lietuvos politiniame gyvenime mūsų šalį veda radikalių konfliktų augimo keliu. Ar ši situacija stabilizuosis po rinkimų? Tikrai ne. Įvairiose srityse augantys valstybės skaldymo židiniai rodo, jog dalis šių konfliktų yra keliama specialiai ir kryptingai, vadinasi, tokių konfliktų, be abejonės, daugės.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikos rinkose taip pat pradeda įsigalėti neapibrėžtumas, nedžiugina ir finansinės kitų metų perspektyvos. Visgi reikia tikėtis, jog pamindami savo tikėjimą, savo tautiškumą ir savo vienybę sugebėsime laiku sustabdyti neišvengiamą politinę krizę Baltijos regiono mastu.

Taigi linkime savo skaitytojams daugiau domėtis ne konkrečiais kriminaliniais įvykiais, bet visu pasauliu, kuriame tie įvykiai nutinka. Linkime savo radikalumą panaudoti ne skleidžiant savo nuomonę, o gilinantis į tiesą.

Taip pat linkime ir toliau vartyti mūsų laikraščio puslapius, nes laikraštis Jūsų rankose – tai šviesos ir žinių šaltinis. Tik skaitydami laikraštį galėsite žinote, kas vyksta pasaulyje ir greta Jūsų namų. Tik jį skaitydami galėsite suprasti, ar valstybėje kuriami įstatymai vis dar suteikia teisę skleisti ne tik teisingas, bet ir kritiškas – laisvas žinias.

Mielieji, laimingų 2019-ųjų metų!

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close