Artimi savo gyvenimu ir išgyvenimais
Brangių svečių, likimo brolių ir sesių iš gražaus Suvalkų krašto Prienuose sulaukė LASS Prienų rajono Aklųjų ir silpnaregių draugijos nariai, pasitikę juos Kultūros ir laisvalaikio centre. Lenkų aklųjų organizacijos nariai, aplankę Kauno turistines vietas, užsuko pas bičiulius Prienuose.
Ryšiai tarp lietuvių ir lenkų, tarp kurių dideliame atvykusiųjų būryje buvo ir tautiečių, užsimezgė maždaug prieš metus, kai grupė Prienų aklųjų ir silpnaregių organizacijos narių lankėsi Suvalkų krašte. Po Žagariuose vykusių šv. Mišių, kuriose giedojo draugijos pirmininkė Irena Karsokaitė, dainininkė Onutė Matusevičiūtė, Suvalkų krašte gyvenanti ponia Onutė Skripkienė pakvietė abi organizacijas bendrauti. Per metus laiškais puoselėti šilti santykiai sutvirtėjo, o noras visiems pasimatyti pagaliau virto ilgai laukta švente.
Mielus svečius pasveikinusi Prienų rajono aklųjų ir silpnaregių organizacijos pirmininkė Irena Karsokaitė padėkojo jų atstovei lietuvei Onutei Skripkienei ir Suvalkų krašto aklųjų draugijos prezidentei Kristinai Vasilevskai, kad besibičiuliaujančių organizacijų nariai turėjo progą susitikti Prienų krašte. I. Karsokaitė palinkėjo, kad ši bičiulystė tęstųsi ir toliau, o patirtis, kuria dalinosi visus metus, drąsintų organizacijų narius, padėtų skleisti savo gebėjimus ir saviraišką. „Skirtingų šalių žmonės labai artimi savo gyvenimu ir savo išgyvenimais“, – sakė Prienų rajono aklųjų ir silpnaregių draugijos pirmininkė. Ji pasidžiaugė Prienų organizacijos glaudžiu bendradarbiavimu su rajono savivaldybe, palaikymu organizuojamuose renginiuose, suteikiama pagalba ir viltimi.
Pasveikinti susitikimo dalyvius atvyko Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Sadauskienė. Ji pasidžiaugė, kad ne tik Prienų rajono savivaldybė, bet ir nevyriausybinės organizacijos mezga ryšius su kitomis respublikomis ir palinkėjo toliau tvirtinti draugystės saitus.
Svečiams koncertavo LASS Prienų filialo vokalinis ansamblis „Puriena“, kuriam vadovauja daugumai pažįstama O. Matusevičiūtė, dainavo V. Kudzmanas, eiles skaitė N. Naūmova. Nors ir labai kuklinosi, jog sklandžiai lenkiškai kalbėti nemoka, O. Matusevičiūtė puikia lenkų tarme pasveikino bičiulius, kviesdama pritarti ne tik lietuviškoms dainoms, bet ir pažadėdama pasimokyti dainuoti lenkiškai. Subtilų nuoširdumu pavergiančios Onutės humorą svečiai priėmė nuoširdžiai, palaikė jos dainas plojimais, o kai kuriems priedainiams ir pritarė.
Atrodė, kad šių dviejų šalių, skirtingų tautų žmonių neskiria jokie kalbos barjerai, nes viena ir visiems suprantama širdžių kalba sušildė bendravimą, leido lietis jausmams ir emocijoms. Tad nenuostabu, kad vakaras prie kavos puodelio ir suneštų vaišių tęsėsi net keletą valandų. Jo metu abiejų šalių organizacijų atstovai apsikeitė dovanomis, dalinosi bendravimo ateityje planais.