Šunų šeimininkai turėtų būti atsakingesni
Šuo nuo senų laikų laikomas geriausiu žmogaus draugu. Nesvarbu, kokios veislės, bet jis be išlygų yra ištikimas ir myli savo šeimininką. Tačiau dažnai kyla klausimas, ar žmogus irgi yra geras šuns draugas? Ko gero, tarp šių sąvokų negalima dėti lygybės ženklo. Tai patvirtintų ir prie Birštono įsikūrusios šunų prieglaudėlės globėja Brigita Krunkaitytė, gelbstinti negailestingų šeimininkų išmestus augintinius.
Pasidomėti padėtimi Birštone paskatino birštoniečių pastabos, kad šunis laikantys gyventojai neprižiūri jų išvedę pasivaikščioti, kai šuneliai atlieka gamtinius reikalus. Ankstesniais metais Birštono kurorte buvo problemų su valkataujančiais šunimis, tačiau dabar jau gatvėse nesutiksime „niekieno“ šunelių. Turbūt šeimininkų išduoti šuneliai suranda prieglobstį šunų prieglaudoje „Ištikimoji širdis“. Pasirodo, dabar didesnė bėda su šunis auginančiais kurorto gyventojais, kurie netinkamai rūpinasi savo augintiniais. Tiesa, kai šiltuoju metų laiku būna daugiau poilsiautojų, atvykusių su savo augintiniais, irgi pasitaiko netinkamo elgesio atvejų. Tačiau svečiai neatsakingai elgiasi rečiau.
Birštono policijos komisariatas gauna pranešimų arba patys pareigūnai užfiksuoja faktą apie netinkamą naminių gyvūnų priežiūrą. Pasitaiko, kad šunys, ištrūkę iš kiemo arba paleisti nuo pavadžio, užpuola žmones. Kaip patvirtino Birštono PK viršininkas Rolandas Stiklius, šiais metais už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus nubausti 8 asmenys, 3 iš jų už tai, kad augintiniai užpuolė žmones, o 5 – už netinkamą šunų vedžiojimą. Reidas dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių laikymosi buvo surengtas pavasarį, o dabar ruošiamasi prevenciniam patikrinimui šį ar ateinantį mėnesį.
Pastebėta, kad gyventojai, auginantys ir laikantys naminius gyvūnus daugiabučiuose, gyvenamuosiuose namuose, dažnai nesivargina savo augintinių nuvesti toliau nuo gyvenamųjų namų atlikti gamtinių reikalų, o jiems atlikus – surinkti augintinių ekskrementus. Šunys dažnai vedžiojami be pavadėlio ir be antsnukio, kartais paleidžiami savarankiškai palakstyti.
Teko ir savo akimis matyti, kai didelį šunį vedžiojantys jaunuoliai bendravo tarpusavyje ir visai nekreipė dėmesio į savo keturkojį draugą, kuris atsilikęs per kelis žingsnius atliko gamtinį reikalą. Nemačiau – vadinasi, ir nesusirinkau, o jeigu kas paklaus – maišelį turiu…
Prieš kurį laiką viena birštonietė pasakojo, kad matė, kaip moteris vakare vedžiojo du didelius šunis, kurie savo gamtinius reikalus atliko netoli paminklinio akmens (paminklo partizanams), ir irgi nesusirinko to, ką padarė šuneliai.
Pastebėta, kad šunis vedžiojantys žmonės sustoję kalbasi ir atseit nemato, kaip šuo padaro „kakutį“, ir ramiai nueina. Vasarą viena jauna moteris pasakojo, kad vaikas žaisdamas pargriuvo panemunėje ir išsiterliojo šuns ekskrementais. Vadinasi, šeimininkas buvo neatsakingas…
O kaip vaizdo kameros, kurios įrengtos kurorte? Žinoma, stebėjimo kamerų yra, bet prie jų turėtų nuolat budėti pareigūnas, kuris atkreiptų dėmesį į Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus ir tuoj pat imtųsi veiksmų. Bet peržiūrėti stebėjimų medžiagą galima tada, jeigu kas kreipiasi ir nurodo laiką, kada padarytas pažeidimas. Be to, Birštono PK viršininkas pažymėjo, kad ne iš visų kamerų galima stebėti vaizdą, yra vietų, kurios patenka į „aklą zoną“.
Apie Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus mieste kalbėjomės ir su Birštono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiuoju viešosios tvarkos specialistu Irmantu Adamoniu. Jis sakė, kad spalio ir lapkričio mėnesiais bus rengiami bendri reidai su policijos pareigūnais, tikrinama, ar gyventojai nepažeidžia gyvūnų laikymo taisyklių. Pasak specialisto, ankstesnio reido metu pavasarį buvo duoti keli žodiniai įspėjimai, taikomi pirmą kartą padarius nusižengimą. I. Adamonis patvirtino, kad netrukus vėl bus surengtas reidas ir tikrinama, kaip žmonės vedžioja savo keturkojus draugus, ar surenka ekskrementus į maišelius, ar juos turi. Tokie reidai yra prevenciniai, jų metu tikrinama, ar šunys vedžiojami šunys su pavadėliais ir antkakliais. Be antkaklių ir pavadėlio vaikščiojančių šunų šeimininkai, taip pat neturintys maišelių baudžiami administracine tvarka.
Gyvūnų savininkai ir laikytojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, Gyvūnų laikymo Birštono savivaldybėje taisyklių, patvirtintų Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. AV-252 „Dėl Gyvūnų laikymo Birštono savivaldybėje taisyklių patvirtinimo“, nuostatų.
Už šių taisyklių pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus nustatančių teisės aktų pažeidimus numatyta įspėjimas arba bauda iki dviejų tūkstančių eurų, arba gyvūno konfiskavimas, arba įpareigojimas dalyvauti atitinkamuose kursuose.
Už žiaurų elgesį su gyvūnais atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str.
Taigi, reikia tikėtis, kad bent jau kurorto gyventojai bus pilietiški ir tikrai neleis, kad miesto žaliosiose zonose, gatvėse, panemunėje svečiai matytų šunų padėtas „minas“. Gerbkime ne tik patys save, svečius, bet mylėkime ir gerbkime savo mielus augintinius. Juk žmogus atsakingas už jų elgesį.