Justinui Marcinkevičiui skirtas pleneras
Gegužės 31 – birželio 3 d. Birštono poilsio bazėje „Nemuno vingis“ vyko Lietuvos neįgaliųjų draugijos suorganizuotas dailininkų ir fotografų pleneras.
Susirinkusius į kasmetinį renginį svečius pasveikino LND pirmininkas Zigmantas Jankauskas ir Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, kurie palinkėjo gerų įspūdžių, darbingos nuotaikos ir gero oro.
Šiais metais fotografai ir dailininkai į plenerą rinkosi birštonietės Teresės Murauskaitės iniciatyva, kuriems duota tam tikra užduotis ir tema – fotografuoti ir piešti poeto Justino Marcinkevičiaus gimtąsias vietas.
Netruko prabėgti tos kelios dienos ir birželio 3-iosios vakarą fotografai bei dailininkai pakvietė į atsisveikinimo vakarą ir savo darbų parodą Alksniakiemio bendruomenės pirmininkės Daivos Aušros Earle sodyboje.
Susirinkusius į atsisveikinimo vakaronę smagiomis melodijomis linksmino plenero metu susikūręs duetas – fotografų atstovas Ernestas Gaidukevičius su birbyne ir dailininkų vadovas Vidmantas Jankauskas, grojantis akordeonu.
J. Aleksandravičius pasidžiaugė gražiu bendradarbiavimu su Savivaldybe, supratimu, tačiau apgailestavo, kad produktyvų darbą drumstė gamtos negandos.
Prienų r. savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius savo pasisakymą pradėjo Justino Marcinkevičiaus eilėmis apie tėviškę, kalbėjo apie tuos žmones, kurių gyslomis teka kūryba, kurie plenero metu stengėsi įamžinti poeto gimtinę fotografijose ir drobėse. A. Marcinkevičius Prienų r. sav. mero V. Bujanausko padėkas už gražias iniciatyvas ir bendradarbiavimą įteikė Alksniakiemio bendruomenės pirmininkei D. A. Earle ir Lietuvos Neįgaliųjų draugijai.
Lietuvos Neįgaliųjų draugija kiekvienais metais organizuoja plenerus, kurių metu bendraminčiai gali pasidalinti patirtimi, pabendrauti ir kartu turiningai praleisti laiką.
Neįgaliųjų fotografų 15 žmonių grupei vadovavo birštonietis Vytautas Klimavičius, kuris pasidžiaugė dalyvių entuziazmu, idėjomis ir darbu. Tačiau ne viskas nuo jų gerų norų priklausė, savo sąlygas diktavo ir gamta.
– Surengėm, padarėm viską, ką galėjom. Didžiausia bėda buvo prastas oras, todėl teko dirbti pagal esamas sąlygas, – sakė V. Klimavičius, dėkodamas sodybos šeimininkei D. A. Earles ir kaimynystėje gyvenančiam Arūnui Senavaičiui už pagalbą ir gerumą.
Fotografų vardu kalbėjo marijampolietė Zita Antanavičienė, su fotoaparatu nesiskirianti jau keletą metų, dalyvaujanti pleneruose.
Ji sakė, kad daug žmonių tenka sutikti plenerų metu, nes čia susirenka gerumas, nuoširdumas ir atjauta vienas kitam. Ji pajuto, kad Birštone yra ir sveikų žmonių, kurie turi šias savybes.
Dailininkų vadovas V. Jankauskas priminė, kad gyvename ne dėl savęs, o tam, kad vienas kitam padėtume. Jo minčiai pritarė viena iš plenero dalyvių sakydama, kad „gyvenimas kaip stiklas, jis dūžta, o žmogus – kaip žiedas, jis žydi ir skleidžiasi“.
Po trumpų kalbų, sveikinimų ir padėkų J. Marcinkevičiaus eiles deklamavo jaunieji Alksniakiemio gyventojai ir T. Murauskaitė, skambėjo muzika ir nuoširdžios kalbos prie karštos arbatos puodelio svetingoje Alksniakiemio sodyboje.
