Svarbu – prisiminti, o ne kalbėti apie kaltę
Rugsėjo 21 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centro kiemelyje, šalia pastato, kur veikė žydų maldos namai, buvo surengta Pilietiškumo valanda, skirta Lietuvos žydų genocido atminimo dienai.
Sinagoga, arba vietinių dar vadinama žydų „škala“ čia veikė nuo 1903 m. iki 1944 m. Vėliau, nuo 1945 iki 1955 m., šiame pastate buvo įsikūręs karinis dalinys.
Renginį daina „Shalom Aleichem“ apie tikėjimą, angelus, taiką ir viltį pradėjo Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro duetas Neringa Garmuvienė ir Artūras Petraška.
Kiemelyje buvo eksponuojama Tarptautinio litvakų fotografijos centro vadovo, fotografo Richardo Antony Shofieldo darbų paroda, kurioje užfiksuotos dar išlikusios sinagogos arba vietos, kur jos stovėjo, bei su tuo susiję įspūdžiai.
Lietuvos genocido diena minima rugsėjo 23-iąją. Tą dieną 1943 m. buvo galutinai likviduotas Vilniaus getas – vyrai, moterys, vaikai, seneliai išvežti į koncentracijos stovyklas Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje arba sušaudyti Panerių miške. Vilniaus geto sunaikinimas – Lietuvoje vykusio Holokausto simbolis. Tai buvo tragedija, atėmusi ne tik tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvybes, bet ir sulaužiusi didžiulį visuomenės intelektualinį potencialą, atėmusi svarbią dalį mūsų valstybės identiteto.
„Tema, kuria kalbėsimės, nėra patogi, ji greičiau tragiška, bet kalbėti apie ją reikia. Reikia išmokti nepykti ant to, kas įvyko prieš 80 metų. Dabar svarbu prisiminti, o ne šnekėti apie kaltę. Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Tačiau mūsų tauta nėra kaltesnė už bet kurią kitą, vien dėl to, kad mūsų yra labai mažai. Izraelis daugiau kaip devyniems šimtams Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus. Reikia tiesiog gyventi toliau prisimenant praeities realybę. Taip atsiranda drąsos atviriau žiūrėti į istoriją, į praeitį. Dėl mūsų ateities“, – kalbėjo Prienų kultūros ir laisvalaikio centro kultūrinių renginių organizatorė Zita Kuzminskienė.
Šių metų pradžioje išleista Icchoko Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis“ yra vienas esmingiausių Holokausto dokumentų, itin autentiškas tų įvykių liudijimas, užpildantis labai svarbią Vilniaus geto gyvenimo bei mūsų atminties spragą.
Lietuvos žydų bendruomenės padovanoti šios knygos egzemplioriai buvo perduoti renginyje dalyvavusių „Žiburio“ gimnazijos, „Ąžuolo“ progimnazijos, „Revuonos“ ir Balbieriškio pagrindinių mokyklų atstovams.
„Žiburio“ gimnazistai ir jų mokytoja Vilija Juodsnukienė paskaitė ištraukų iš Icchoko Rudaševskio knygos „Vilniaus geto dienoraštis“.
Balbieriškio bendruomenės tolerancijos centro vadovas Rymantas Sidaravičius susirinkusiuosius pakvietė tylos minute pagerbti Lietuvos žydų genocido aukas, džiaugėsi, kad prisimenama žydų tautą ištikusi tragedija.
