Daugiausia dėmesio – geresnei gyvenimo kokybei

„Socialinio darbo tikslas – suteikti kvalifikuotą socialinę pagalbą ir priežiūrą globos namų gyventojams, stiprinti gyventojų funkcinį savarankiškumą, gerinti socialinio savarankiškumo galimybes, saugoti gyventojų privatumą ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę“, – taip trumpai ir „sausai“ apibūdinamas vienas svarbiausių darbų, kurį globos namuose atlieka socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai.

 

Labiausiai reikia dėmesio ir bendravimo

Prienų globos namuose yra 13 etatų socialinių ir socialinio darbuotojo padėjėjų bei 1,5 etato krūviu dirbančių užimtumo specialistų.

Socialinis darbuotojas pasitinka ir pirmasis susipažįsta su atvykusiu nauju gyventoju bei jo artimaisiais ir tampa tuo žmogumi, kuris padeda visose gyvenimo situacijose, apsupa šiluma, dėmesiu ir meile.

Bendravimas ir bendradarbiavimas dėl buities, maisto, užimtumo, ryšių su giminėmis palaikymas – tai, anot socialinių darbuotojų, tik maža dalis klausimų, dėl kurių gyventojai kreipiasi į juos. Kartais darbuotojai tampa „laidininku“ tarp gyventojų ar tarp gyventojo ir jo artimųjų, kartais nuodėmklausiu ar mokytoju, tačiau visiems be išimties labiausiai reikia dėmesio ir bendravimo.

„Ieškome raktų į gyventojų širdis ir labai džiaugiamės, kai pavyksta juos rasti“, – teigia nuo 1994 m. vasario 23 d. Prienų globos namuose socialine darbuotoja dirbanti Jūratė Kuzmickienė.

Jai pritaria ir Irena Laukaitytė: „Įsijautimas į kito žmogaus padėtį, įgautas jo pasitikėjimas – tai „varikliukas“, kuris skatina dirbti.“

 

Būna ir konfliktų…

Socialiniai darbuotojai neslepia, kad ir Prienų globos namuose, kaip ir bet kuriuose kituose namuose, būna visokių išgyvenimų ir konfliktų. Juk čia gyvena daugiau nei 200 žmonių, turinčių individualius įpročius, norus, pomėgius, charakterius…

„Vien dėl televizoriaus kiek nesutarimų gali kilti: vienas mėgsta žiūrėti, kitas – ne, vienam patinka sporto laidos, kitam – muzikinės ar serialai, vienas norėtų televizorių pagarsinti, kitas – patylinti. Reikia išmonės, kad suderintum vieno kambario gyventojų poreikius, – pasakojo darbuotojai. – O kur dar meilės ir pavydo scenos, nesutarimai dėl gėlių priežiūros ir kitokios problemos.“

Kambariuose gyventojai gyvena po vieną, du ir keturis, tad darbuotojams kartais tenka ir išskirti nesutariančius kaimynus – būna, kad ir ne po vieną kartą reikia perkelti į kitą kambarį, kol kambariokai „suderinami“.

Pasak socialinių darbuotojų, jie stengiasi užbėgti galimiems konfliktams už akių, tačiau pavyksta ne visada, tad mokosi iš savo klaidų ir stengiasi jų nekartoti.

 

Darbo problemos ramybės neduoda ir namuose

„Dirbame su žmonėmis, todėl nepavyksta gyventojų rūpesčių neparsinešti į namus. Per visas šventes – Kūčias, šv.Velykas – pirmiausiai būname kartu su gyventojais, savo didele šeima, tik vakarais paskiriame laiką artimiesiems“, – pasakojo darbuotojai.

„Negali gyventojų rūpesčių palikti darbe, ypač kai susiduri su skaudžiais išgyvenimais. Juos ir po mėnesio ar daugiau prisimeni“, – kalbėjo Socialinio darbo skyriaus vadovė Dalė Šimukauskienė, pirmoji Lietuvoje globos įstaigų socialinė darbuotoja, socialinį darbą dirbanti nuo 1994 m. vasario 7 d.

„Skaudu, kai netenki žmogaus, su kuriuo bendravai dešimt ar daugiau metų. Žinai, kad jo vietą užims kitas, kad vėl bendrausi, juokausi, bet tai bus jau kito žmogaus mintys, posakiai, gyvenimiška išmintis“, – pasakojo socialinė darbuotoja Irena Laukaitytė.

Ne vienas socialinis darbuotojas yra baigęs po du aukštuosius mokslus, nuolat kelia kvalifikaciją, dalijasi gerąja patirtimi su kitų globos įstaigų darbuotojais.

„Ne dėl gerų atlyginimų mes čia dirbame, – kalbėjo darbuotojai. – Reikalavimai – didžiuliai, o apmokėjimas už darbą – juokingas.“

Tačiau įvairūs tikrintojai dažnai nesupranta, kad čia dirbama ne su plytomis, bet su gyvais žmonėmis, kad globos namų darbuotojai turi atiduoti daug širdies, kad nėra ir negali būti priėmimo valandų, kad per pietų pertrauką kartais tenka eiti ne valgyti, bet suteikti pagalbą, pasakyti malonų žodį, spręsti staiga iškilusią problemą.

 

Džiaugiasi, kad suteikia vilties

Prienų globos namuose dirba 6 socialinio darbuotojo padėjėjai. Viena iš jų – keturioliktus metus dirbanti socialinio darbuotojo padėjėja Kristina Račaitienė. Šiuo metu ji dirba su trečiojo aukšto gyventojais, turinčiais ir/ar fizinę, ir/ar psichinę negalią. Rūpesčių nestinga, nes reikia pasirūpinti gyventojų poreikiais: priminti, atrodo, elementarius dalykus, nuvežti ar nuvesti į valgyklą, išvežti ar išvesti į lauką, į užsiėmimus, pas gydytoją…

„Būtinas glaudus ryšys tarp visų darbuotojų, nes visų darbo tikslas – bendras, – įsitikinusi Kristina. – O čia gyvenantiesiems labai reikia dėmesio, šilumos, bendravimo, išklausymo.“

Nors namuose ji stengiasi atsiriboti nuo darbo rūpesčių, bet ne visada tai pavyksta, ypač sunku buvo darbo pradžioje. Tačiau niekada nesigailėjo pasirinkusi šią profesiją, nes darbe, anot Kristinos, ji jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Ji sako, jog džiaugiasi, kad yra reikalinga, naudinga, kad suteikia kažkam vilties, kad žmonės jos laukia.

„Seklytėlės“ darbuotojai patikimos slapčiausios mintys

Socialinio darbuotojo padėjėja Salomėja Bujanauskienė pusę darbo laiko praleidžia „Seklytėlėje“, į kurią noriai užsuka gyventojai – kas kavos ar arbatos atsigerti, kas ledais, saldumynais ar vaisiais pasimėgauti, o svarbiausia – pabendrauti.

„Aš labai mėgstu klausytis, o gyventojai – pasakoti“, – teigia ketvirtus metus „Seklytėlėje“ šeimininkaujanti moteris. Todėl nenuostabu, kad čia nuolat sukiojasi lankytojai, kurie Salomėjai patiki slapčiausias mintis ir klausia patarimų. Ji žino ne tik gyventojų vardus, bet ir gyvenimo istorijas, sveikatos problemas, net meilės reikalus. Salomėja įsitikinusi, kad gyventojai kavos ar arbatos galėtų išgerti ir kambaryje, tačiau čia, jaukioje aplinkoje, yra smagiau, juolab kad „tikros“ kavinės ne visiems pasiekiamos. Čia dažnai susiburia ir gyventojo jubiliejaus ar kokia kita proga atvažiavę pasveikinti artimieji.

 

Jaučiama tikrų namų dvasia

Beveik visi socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai Globos namuose dirba dešimtmečius. Čia jaučiama tikrų namų, kurių gyventojai neteko dėl įvairiausių priežasčių, dvasia.

Jei kam nors atrodo, kad Globos namų gyventojai tik miega, valgo, nuolat galvoja, kaip laiku išgerti vaistus, na, dar kartais pažiūri televizorių ar paskaito laikraštį, užsukite ir įsitikinsite, kad veiklų čia netrūksta.

Gyventojai stengiasi dalyvauti visuomeniniame gyvenime, būti visaverčiais piliečiais, tęsia mėgstamas veiklas ir ne tik dalyvauja įvairiuose renginiuose, bet ir patys juos organizuoja.

Prienų globos namai neįsivaizduojami be tradicinės Oninių šventės „Ona – liepos karalienė“. Šiais metais šventėje buvo pagerbta šešiolika Onučių. Kasmet švenčiamos Joninės, paminima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, surengiama Kaziuko mugė…

Mėgstantys dainuoti yra susibūrę į ansamblį „Kvietkelis“, kuriam vadovauja Valė Gustaitienė. Ansamblis gyvuoja jau beveik du dešimtmečius, yra nuolatinis Prienų rajono švenčių ir renginių dalyvis, dalyvauja tarptautiniuose projektuose su Lenkijos globos namais.

Netrukus naujus, jau dvidešimtus mokslo metus pradės ir Vilniaus MČTAU Prienų filialo Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai (Prienų filialo direktorė – Dalė Šimukauskienė).

Kas antrą ketvirtadienį koplyčioje aukojamos šv. Mišios.

Ir, žinoma, laisvalaikis neįsivaizduojamas be įvairių veiklų ir terapijų, kurioms „diriguoja“ užimtumo specialistės, socialiniai darbuotojai. 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close