Puoškime miestą kartu
Kaip ir kiekvienais metais, pavasarį miestas atgyja, pražysta gėlėmis. Jį puoselėja ir prižiūri UAB „Prienų butų ūkis“ darbuotojai. Rūpinasi gatvių švara ir tvarka, sodina ir tvarko gėlynus bei žolynus. Stengiasi neapleisti nei vieno kampelio ir ypač tų vietų, pro kurias praeiname kasdien – eidami į darbą, į mokyklą ar tiesiog pasivaikščioti. Deja, žydintis miestas džiugina ne kiekvieną. Kažkam visai nerūpi kitų darbas, grožis, kuris kuriamas miestiečiams ir jo svečiams.
Nors vasara dar tik prasidėjo, tačiau nuo gegužės 18 d. iki birželio 4 d. jau tris kartus buvo išrauta ir kitaip suniokota beveik 500 įvairių gėlių, kurios puošė ir dar turėjo puošti miestą visą vasarą.
Apmaudu ir žodžiais neapsakoma, kam ranka pakyla naikinti grožį. Štai praėjusią savaitę buvo nuniokoti gėlynai prie Savivaldybės administracijos pastato ir Žiburio kalnelio. Dalis įvairiaspalvių gėlių krūmelių mėtėsi čia pat, suniokoti ir sutrypti, dalis – tiesiog pavogta. Greičiausiai gėlės vagiamos norint pasipelnyti, bet kaip tada paaiškinti suniokotų ir sutryptų gėlių vaizdą?
Apie vagystes ir vandalizmo atvejus buvo informuota policija, tačiau norisi vėl kartoti tuos pačius žodžius: policijos pajėgos per menkos sučiupti kiekvieną vagį ar chuliganą – prie kiekvieno žmogaus policininko nepastatysi.
Iš miesto gyventojų lūpų pasigirsta įvairių nuomonių ir pasiūlymų. Vieni jų sako, jog mieste būtina įrengti bent keletą kamerų. Pasak žmonių, būtų lengviau surasti ir nubausti kaltininkus, juk nebaudžiamumas skatina nusikalstamumą. Kiti antrino, kad reikia pailginti miesto apšvietimo laiką nakties metu, nes tamsa – geriausia priedanga vandalams ir vagišiams. Be abejo, pasigirdo daug kritikos, skirtos paaugliams.
UAB „Prienų butų ūkio“ vardu labai pašome miestiečius nebūti abejingais vandalams ir apie tai pranešti policijai. Miestą prižiūrinti bendrovė bejėgė puošti viešąsias erdves, jei vos pasodinus gėles, jos yra pavagiamos, suniokojamos. Dažnai mes pastebime kitų vaikų ydas, blogus poelgius ir skubame teisti, net negalvodami, kad darbų verpetuose ir kasdieniniame bėgime pamirštame atsigręžti į savo vaikus, pasidomėti, ką jie veikia, kada grįžta namo, ar geba gerbti save, kitą žmogų, jo atliktą darbą… Dėl per didelio gyvenimo tempo nespėjame pamatyti, kokį vaiką auginame – ar visa griaunantį, ar norintį kurti?
Puoškime ir puoselėkime savo miestą visi kartu.
