home Birštone Stanislovo Moravskio kūrybos versmės neišsemiamos

Stanislovo Moravskio kūrybos versmės neišsemiamos

Birštono viešoji biblioteka jau daugelį metų rengia šio krašto didžios asmenybės, Ustronės dvaro šeimininko, gydytojo, rašytojo Stanislovo Moravskio kūrybos skaitymus. Dauguma skaitymų vyko Ustronės (Jundeliškėse) dvaro teritorijoje, o šiemet, rugpjūčio 3 d., visi S. Moravskio kūrybos gerbėjai susirinko Birštono kurhauze.

 

Renginį pradėjusi S. Moravskio kūrybos tyrinėtoja humanitarinių mokslų daktarė Reda Griškaitė paminėjo, kad šios asmenybės kūryba labai plati ir daug apimanti, tad ir temų diskusijoms ir pokalbiams yra neišsenkanti versmė. Ustronės dvarininkas, gydytojas Stanislovas Moravskis ne tik artimai bendravo su visais pagrindiniais Filomatų draugijos nariais, bet ir priklausė net trims filomatams pavaldžioms studentų draugijoms: 1819 m. įkurtai Bičiulių sąjungai ir 1820 m. įsteigtoms Spindulingųjų ir Filaretų – Doros mylėtojų draugijoms. Filomatų ir filaretų devizas buvo – tėvynė, mokslas, dorybė, tad nenuostabu, kad ši ideologija atsispindėjo ir S. Moravskio gyvenime bei kūryboje. Pasak R. Griškaitės, šiems idealams rašytojas liko ištikimas visą savo gyvenimą. Iš čia, ko gero, išplaukia ir Moravskio nuolatinis moralizavimas, žmogiškųjų ydų plačiąja prasme ir visuomenės kritika. Kaip tik jaunystėje, šių draugijų aplinkoje, formavosi ir rašytojo patriotiškumas, kurį įvardijame kaip gilų patriotizmą, kaip labai tikrą ir labai didelę meilę šiam kraštui.

Lyg patvirtindamas S. Moravskio patriotizmą bei meilę savo kraštui, o kartu ir kai kuriuos neigiamus dalykus lietuvių gyvenime, tarp eilių, dvelkiančių meile ir nerimu dėl krašto ateities, aktorius A. Bialobžeskis perskaitė ir kultiniu laikomą eilėraštį „Kas ta šalis?“:


Kas ta šalis, kur už parankės vaikšto
Tarsi dvyniai – banditas ir kvailys,
Parduotų tėvą! Jei kas pirktų, aišku…
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur privalu liežuvį
Laikyt tvirtai ir užsikimšt ausis,
Neišsiduot, kas sieloj, nes – pražuvęs;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur ant kaktos nūn kryžius,
O sieloj pragaras – ne spindesys,
Savivalė kur, kortos, bylos, kyšiai;
Kas ta šalis?

 

Ilgą laiką tyrinėdama S. Moravskio kūrybą R. Griškaitė pastebėjo, kad, praėjus didesniam laiko tarpui, dabar kitaip skaito, vertina ir supranta rašytojo tekstą. Daug daugiau galima perskaityti ir tarp eilučių, per kitų asmenybių ar veikėjų portretus, pokalbius bei dialogus. Ir tada istorinis paveikslas pradeda pulsuoti gyvybe.

„Rašyti taip, kaip rašė S. Moravskis, tuo metu buvo ne tik malonu, bet ir pavojinga. Jis rašė apie konkrečius asmenis, su vardais ir pavardėmis. Tiesa, ne apie visus rašė išsamiai, daugiau apie tuos, kurie buvo verti pastebėti už savo blogus darbus, nuoskaudas, padarytas savo kraštui,“ – sakė R. Griškaitė, kalbėdama apie S. Moravskio mąstymą ir rašymą, kuris atrodo kaip pokalbis su pačiu savimi,o dialogai nusako to laikmečio dvasią, analizuoja istorinius įvykius, tuo metu turėjusius įtakos visų žmonių gyvenimui. Daugiau dėmesio rašytojas skyrė ir tokioms istorinėms asmenybėms kaip Goreckių šeima, Tomas Zanas – žinomas 1824 m. veikėjas, filaretas, „laisvas mūrininkas“, priklausęs visuomenės gyvenimo elitui, taip pat garsus poetas Adomas Mickevičius.

Kaip teigė R. Griškaitė, S. Moravskio požiūris į patriotizmą buvo grindžiamas susirūpinimu savo kraštu ir jo žmonėmis. Rašytojas nedalyvavo to meto sukilimuose, niekada jiems ir nepritarė, nors dalyvius gerbė. Bet tik tiek. Jo patriotizmas buvo kitoks.

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktarė Brigita Speičytė pastebėjo, kad S. Moravskis užduoda nelengvą temą, nes literatūroje patriotizmo tema yra komplikuota. Pradžioje – eilinis nusivylimas, perfrazuojant garsųjį J. V. Gėtės eilėraštį, kur atsispindi krašto ilgesys, meilė, skausmas ir nusivylimas bei savos mintys ir kritika. Pasak B. Speičytės, tokios temos niekada nepasensta, jos aktualios ir šių dienų visuomenei.

B. Speičytė kalbėjo apie jau minėtus garsius ir įtakos visuomeniniam gyvenimui turėjusius Antaną Goreckį ir Tomą Zaną, apie tą jų kartos patriotizmą, kurį buvo lemta išsakyti A. Mickevičiui. T. Zanas galėjo būti didis poetas, bet ir jo lemtis bei tragiškas likimas simbolizavo to meto jaunąją kartą, kuriai patriotizmas reiškė įsipareigojimą ir tokias vertybes, be kurių žmonių gyvenimas neįmanomas. „Jei kardu negalim – plunksna garsėkim“, – sakė jis.

Antanas Goreckis buvo parašęs „Odę Dievui“, kurioje prašoma tautai geresnio likimo ir laisvės. Šį eilėraštį skaitė aktorius A. Bialobžeskis.

„Pagalvoju, kad mes vis kalbam ir kalbam apie S. Moravskį kaip rašytoją, nors jis gyvas būdamas neišleido nė vieno savo kūrinio. O mes dabar vis grįžtame prie jo kūrybos, atrandame vis naujus tekstus, naujas pokalbių temas“, – pastebėjo R. Griškaitė.

Kaip teigė S. Moravskio kartos autoritetai, patriotizmas negali būti primityvus ir dirbtinis, jis turi plaukti iš pačios širdies. Nebuvo ir nėra nesvarbių ir prarastų kartų, tik kiekvienai kartai skiriamos kitokios užduotys. Nuolat turime kalbėti apie mūsų tautos gylį, plotį ir istorijos tęstinumą. Tai yra mūsų stiprybė, kurią reikia nuolatos prisiminti.

Vakaro pabaigoje merė Nijolė Dirginčienė dėkojo renginio organizatoriams ir dalyviams, o ypač jauniesiems Birštono vasaros menų akademijos dalyviams už puikią muziką.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close