home Kultūra 2013-ieji – Sveikatingumo metai. Vaistai veltui

2013-ieji – Sveikatingumo metai. Vaistai veltui

2013-uosius paskelbus Sveikatingumo metais, renginių netrūksta. Į jų maratoną įsiliejo ir Nemuno kilpų regioninis parkas, pakvietęs į susitikimą su Birštono krašto  žolininkėmis: Matiešionių kaime gyvenančia Birute Laukevičiene ir birštoniete Tonia Jadzevičiene. Nuo vaikystės vaistingomis žolelėmis besidominti Birutė papasakojo apie mūsų laukuose augančias vaistažoles, jų gydomąjį poveikį, kada jas skinti, kaip laikyti, vartoti ir kt. Anot moters, norint būti sveikiems reikia, kad organizmas būtų atsparus ligoms, gerai virškintų ir turėtume ramius nervus. Sunegalavę žmonės  dažniausiai eina lengviausiu keliu – į vaistinę. O kam mokėti pinigus, jei vaistų galima gauti veltui? Tai aplink augančios vaistažolės, kurių mūsų krašte apstu. – Mes esame gamtos dalis, tad turime būti arčiau gamtos, įsiklausyti ir į save. Ta pati žolelė vieniems gali tikti, kitiems ne. Tai reikia pajusti. Štai aš nemėgstu čiobrelių. Vėliau supratau, kodėl nepakęsdavau ir pertusino. Pasirodo, jame yra  čiobrelių, – sakė žolininkė. Birutės pirmoji žolelių mokytoja buvo močiutė. Dar besimokydama mokykloje mergaitė garsėjo kaip žolelių žinovė, jų daugiausia pristatydavo ir į supirkimo punktus. Žolelių arbatėles labai mėgo ir pati. Vėliau žinių sėmėsi iš knygų. Beskaitydama pastebėjo ir nemažai prieštaravimų. Žolininkės puoselėja svajonę kartu  su Birštono Nemuno kilpų regioniniu parku ir kitomis Birštono krašto žolininkėmis išleisti knygą apie mūsų apylinkėse augančius vaistinguosius augalus.  T. Jadzevičienę žolelėmis domėtis paskatino sušlubavusi sveikata. Pradžioje nelabai padėjo ir jos. Iš nebūties išgelbėjo atsitiktinai į rankas patekusi Sergejaus Lazarevo knyga „Karmos diagnostika“. Perskaitė šešis tomus. Moters pasaulėžiūra iš pagrindų pasikeitė. Dabar ir žolelės pasidarė veiksmingesnės. – Tikiu, kad yra atpildo dėsnis. Žemelė kantri ir dosni, duoda mums visokių  gėrybių. Tik retas jai padėkojame. Rinkdama žoleles visuomet jų atsiprašau, padėkoju, – sakė moteris. Toniai skaudu žiūrėti, kaip be saiko renkant grybus niokojamas miškas, karpomos šaltalankių šakos ar kitaip niokojama gamta. Tai daro net ir aukštuosius mokslus baigę žmonės... Moteris, papasakojusi apie savo santykį su visuma, vaistinguosius augalus,  kvietė mylėti, saugoti ir geriau pažinti gamtą, saikingai naudotis jos turtais.  Birštonietis Algirdas Giknius, norėdamas išgelbėti nors vieną žolelę, kalbėjo apie dar kitus dalykus. Prieš du dešimtmečius cukralige sirgęs vyras šiandien žvalus ir sveikas, nuo veido nedingsta šypsena. Nepagydomą ligą nugalėjo praktikuodamas jogą. Tai fizinių, kvėpavimo pratimų, mantrų, mudrų, vizualizacijos visuma.  Susirinkusieji nestigo klausimų, domėjosi žolelėmis, joga, gardžiavosi žolininkių paruošta „Jaunystės“ arbata. Tai vandeniu užplikytas lakišius, žemuogės ir ramunėlės. O. Valkauskienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close