Kultūros diena po taikos vėliava
Balandžio 15-ąją Lietuva paminėjo Kultūros dieną. Birštone Kultūros dienos renginių ciklas prasidėjo taikos vėliavos pakėlimu savivaldybės aikštėje. Šia garbingą misiją atliko viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis. Kurorte, kaip ir kitose savivaldybėse, balta vėliava su įpieštu raudonu apskritimu ir trimis taškais suplevėsavo pirmą kartą. Ženklas turi ne vieną prasmę, įtvirtinančią amžinąsias žmonijos vertybes ar svarbiausias kategorijas: mokslą, religiją, kultūrą arba meilę, grožį, išmintį, arba Švenčiausiąją Trejybę amžinybės rate, arba praeitį, dabartį, ateitį.
Sveikindami susirinkusiuosius Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė ir merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius linkėjo prisiminti pamatines kultūros vertybes, ugdyti supratimą, nes tikroji kultūra yra dvasinės darnos puoselėtoja ir darnios visuomenės išraiška. Kultūros dienos proga Birštono muziejuje surengta pažintinė ekskursija „Žymūs Lietuvos kultūros žmonės Birštone“ sulaukė vos kelių žmonių dėmesio. Istorikas Vytautas Kuzmickas pasakojo apie žymius Lietuvos žmones, kurie darė įtaką Birštono kurorto istorijai nuo Didžiojo Vytauto laikų iki šiandienos. Jų išties daug. Anot V. Kuzmicko, yra nemažai didžių, bet nepelnytai užmirštų asmenybių, yra ir per daug garbinamų.
Vakare kultūros centre merė apdovanojo labiausiai šiais metais nusipelniusius kultūros darbuotojus bei įstaigas: Birštono viešąją biblioteką – „Už kūrybingumą ir profesionalumą telkiant kurorto bendruomenę ir įgyvendinant projektą „Po žvaigždėtu rugpjūčio dangum“, kurorto sakralinį muziejų – „Už edukacinės veiklos puoselėjimą ir sklaidą“, kultūros centro režisierių Rimantą Jacunską – „Už sėkmingą teatrų projektų parengimą ir įgyvendinimą“ ir kultūros centro kapelos vadovą Algimantą Jazbutį – „Už pagalbą, kūrybiškumą ir mėgėjiško meno sklaidą respublikiniuose ir Birštono bendruomenės renginiuose“.
Po apdovanojimų birštoniečiai ir svečiai buvo pakviesti pasiklausyti koncerto Beatles‘n‘Jazz“ & Valerijus Ramoška (trimitas).
Kultūros dienos istorija
1935 metais Jungtinės Amerikos Valstijos ir dauguma Centrinės bei Pietų Amerikos valstybių balandžio 15-ąją pasirašė paktą, karo atveju saugantį kultūros vertybes. Kariaujančios pusės turi aiškiai žinoti, kad istorija kultūros naikinimo niekam neatleis. Paktas buvo pasirašytas Vašingtone, labai iškilmingoje aplinkoje. Prezidentas Teodoras Ruzveltas kreipėsi ir į kitas pasaulio šalis ir kvietė pasekti Amerikos valstybių pavyzdžiu. Pasak jo, „ši sutartis turi kur kas didesnę dvasinę reikšmę negu matyti iš paties jos teksto. Pagrindinė doktrina – tai kontinentinė atsakomybė ir solidarumas, tokie svarbūs dabarčiai ir ateičiai. O ši iniciatyva bus didis Amerikos nuopelnas civilizacijai“.
Žmogiškojo genijaus kūrybą saugančio dokumento idėją iškėlė dailininkas, keliautojas, archeologas, mąstytojas ir visuomenės veikėjas Nikolajus Rerichas (1874-1947). Paktas dažnai ir vadinamas jo vardu. Tai pats humaniškiausias XX a., atnešusio per visą žmonijos istoriją baisiausius sugriovimus ir praradimus, dokumentas. Jo šūkis – „Per kultūrą į taiką“. Reikėjo milžiniškų pastangų, kad politikai suvoktų tokių principų įgyvendinimo reikšmę. Įtikinėjant tartis dėl kultūros paveldo apsaugos dažnai būdavo pasiremiama Raudonojo Kryžiaus patirtimi. Netrūko skeptikų. Raudonasis Kryžius gelbsti žmogaus gyvybę, N. Rericho paktas – žmogaus kūrybą, jo dvasią. Dailininkas manė, kad kultūros paminklą per karą, be kitų priemonių, galėtų apsaugoti ir iškelta Taikos vėliava.
Tarpukariu ir Europoje radosi vis daugiau pakto šalininkų. Vykdavo konferencijos, įvairiose šalyse buvo steigiami komitetai, N. Rericho draugijos. 1936 metų lapkritį Lietuvos N. Rericho draugija kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją su memorandumu, kuriame buvo siūloma ir Baltijos šalyse ratifikuoti kultūros vertybių apsaugos paktą. Memorandumą pasirašė septyniasdešimt iškilių Lietuvos mokslo, meno ir visuomenės žmonių. Tačiau Europoje tuo metu sukilusioms militaristinėms galioms nebuvo galima net užsiminti apie kultūros paveldo apsaugą. Politikų demagogija tuomet numarino N. Rericho pakto ratifikavimą. Bet idėja nepražuvo – 1954 metais buvo priimta Hagos konvencija, įpareigojanti gerbti ir saugoti kultūros vertybes, esančias tiek savo, tiek priešo teritorijoje, draudžianti kilnojamas ir nekilnojamas kultūros vertybes išvežti iš okupuotos teritorijos. Asmenys, pažeidę arba įsakę pažeisti konvenciją, turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Hagos konvenciją, kuri yra tiesioginė N. Rericho pakto tąsa, ratifikavo dauguma pasaulio šalių, taip pat ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė 2007 m. į minėtinų dienų sąrašą įtraukti Kultūros dieną, nes dėmesio kultūrai nebūna per daug.
Onutė Valkauskienė
