home Birštone Vakaras, skirtas „Tautiškos giesmės“ autoriui Vincui Kudirkai

Vakaras, skirtas „Tautiškos giesmės“ autoriui Vincui Kudirkai

Birštone jau įsibėgėjo viešosios bibliotekos organizuojami literatūriniai muzikiniai vakarai „Po žvaigždėtu vasaros dangum“. Tai vienas gražiausių ir labiausiai laukiamų renginių kurorto viešose erdvėse, Siponių, Nemajūnų bei Birštono vienkiemio bendruomenėse.

 

Toks literatūrinis-muzikinis vakaras vyko ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, kai Birštone ir visame pasaulyje buvo giedama „Tautiška giesmė“, kurios autorius – rašytojas, gydytojas, publicistas bei visuomenės veikėjas Vincas Kudirka.

Kurhauze vakarą vedusi birštoniečių mylima aktorė Virginija Kochanskytė pirmiausia paminėjo, kad „Tautiška giesmė“ yra vienas labiausiai visuomenei žinomų Vinco Kudirkos kūrinių. Ją V. Kudirka parašė prieš pat mirtį, netgi sukūrė jai muziką, tad Lietuvai atgavus nepriklausomybę šis kūrinys ir buvo paskelbtas Lietuvos himnu. Giesmėje skelbiamos didžiausios ir svarbiausios vertybės: patriotizmas, stiprybė, dorybė, vienybė, darbas, gerovė, tiesa ir meilė savo šaliai ir žmonėms.

Kadangi V. Kudirka daug dirbo ir vienu metu vadovavo leidiniui „Varpas“, tad labai simboliška, kad vakaro renginys buvo pradėtas pianistės Beatos Vingrytės atliekamu kūriniu „Varpai“.

„V. Kudirka buvo genijus, talentas kokių reta: gydytojas, rašytojas, leidybininkas, muzikantas ir... salonų liūtas... Tai buvo žmogus, turintis Dievo dovaną matyti tolimą ateitį. Jis suprato, kad lietuvių tauta, nors tada buvo carinės Rusijos sudėtyje, gyvena LDK protėvių dvasia. Jis matė ir jautė, kad Lietuva turi būti laisva, ir ta intencija sukūrė „Tautišką giesmę“. Ta giesmė gimė jo širdyje dar gerokai prieš 100 metų“, – sakė V. Kochanskytė.

Vincas Kudirka gimė 1858 metais Vilkaviškio apskrityje, Paežerių valsčiuje. Tėvo reikalavimu buvo išsiųstas mokytis į Seinų kunigų seminariją, tačiau po dvejų metų iš jos pašalintas, kaip neturintis pašaukimo. Žinoma, neteko tėvo malonės ir buvo likimo mėtomas po įvairius kampus. Tačiau liko ištikimas sau ir tėvynei Lietuvai bei jo žmonėms. Tapęs gydytoju, bet turėdamas retų gabumų rašė prozos kūrinius, eiles bei publicistinius ir kritinius straipsnius, dirbo kaip vertėjas. V. Kudirka žinomas ir kaip „Varpo“ laikraščio redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. V. Kudirkos dėka 1889 m. buvo pradėtas leisti „Varpas“, kurį jis redagavo kelerius metus ir jame rašė skiltį „Tėvynės varpai“.

Keliaudama V. Kudirkos gyvenimo keliu, aktorė V. Kochanskytė nemažai pasakojo apie jo gyvenimo meiles, kurios turėjo įtakos jo gyvenimui ir kūrybai. Deja, genijui buvo lemta gyventi vienam ir jis, kaip sakoma, prie altoriaus nenuvedė nė vienos savo mylimosios. Nors pats buvo gydytojas, mirė Naumiestyje vienišas nuo sunkios ir tuo metu nepagydomos ligos – džiovos. Kitaip šio didžio žmogaus gyvenimo istorijos kaip likimas nepavadinsi...

Kalbant apie V. Kudirkos kūrybą, pirmasis kūrinys, kurį labai išraiškingai skaitė aktorė, buvo „Lietuvos tilto atsiminimai“. Tai iš tiesų įspūdingas kūrinys, kuriame gvildenamos problemos aktualios ir daugiau kaip po šimto metų... Kaip sakoma, kudirkiškas žodis apnuogino socialines žaizdas ir žmogiškąsias ydas, atkreipė dėmesį į žmogaus ir visuomenės sąžinę.

V. Kochanskytė paminėjo, kad V. Kudirka buvo puikus satyros meistras, sukūręs 4 satyras, pastebintis ir mokantis pasišaipyti iš kai kurių žmogiškųjų savybių. Satyros gausu ir „Lietuvos tilto atsiminimuose“, „Vilkai“, „Cenzūros klausimas“, „Viršininkai“. O ko verti viršininkų prototipai, tokie kaip Kruglodurovas, Izvergovičius, Vziatkovičius...

Tarp nuotaikingų aktorės Virginijos skaitymų skambėjo įvairūs muzikiniai kūriniai, taip pat ir V. Kudirkos sukurta daina „Karvelėli, mėlynasai“, kurią labai įspūdingai dainuodavo šviesaus atminimo dainininkas Virgilijus Noreika.

Pasibaigus renginiui, jo dalyviai skubėjo prie Vytauto paminklo, kur degė laužas ir žmonės laukė 21 val., kad prisijungtų prie viso pasaulio lietuvių giedamo Lietuvos himno – V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close