Prienų „Ąžuolui“ – 25 metai

Penktadienį Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje iškilmingai ir jaukiai paminėtas mokyklos 25-metis. Ketvirtadalio amžiaus renginiai truko visus mokslo metus. Įpusėjus kalendoriniam pavasariui jubiliejų vainikavo renginys, kuriam buvo ruoštasi kelis mėnesius.

Sunkiausia, ko gero, buvo padaryti tai, kas visus nudžiugino labiausiai. Penktadienio vakarą į „Ąžuolo“ aktų salę susirinko dauguma darbuotojų, dirbusių per visus keturis mokyklos gyvavimo etapus.

Paskutiniais Tarybų Sąjungos gyvavimo metais pastatytai mokyklai teko išgyventi ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, ir įvairių rajono valdžių smūgius. Atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę mokykla buvo Sąjūdžio širdis Prienuose. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo posėdyje, kuriame buvo atkurta Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė, dalyvavo ir pirmasis mokyklos direktorius Stanislovas Teišerskis. Patriotinių jausmų Tėvynei jis neprarado nei vadovaudamas mokyklai – čia visada buvo gausu lietuviškumą skatinančių renginių, nei dabar joje istorijos mokydamas jaunąją kartą.

Mokykla įkurta 1987 m. Tuo metu tai buvo Prienų 3-oji vidurinė mokykla. Tokia ir buvo pirmuosius 9 laisvos Lietuvos metus. 1999 m. mokykla pavadinta Prienų „Ąžuolo“ vidurine mokykla. Deja, dėl didėjančios lietuvaičių migracijos ir drastiško mokinių skaičiaus mažėjimo, mokykla po trejų metų – 2002 m. buvo reorganizuota į pagrindinę mokyklą. Didžiausiai rajono mokyklai teko atsisveikinti su 11-12 klasėmis. Nuolat mažėjant mokinių skaičiui, didėjo ir spaudimas dar labiau susispausti. 2012 m., praėjus 10 metų nuo paskutinės reorganizacijos, „Ąžuolo“ bendruomenei teko atsisveikinti ir su 9-10 klasėmis. Mokykla tapo progimnazija ir tais pačiais metai prasiplėtė, į savo tarpą priimdama „Nemuno“ pradinės mokyklos kolektyvą bei mažuosius mokinius. Penktadienį mokyklos istorija sustojo. Akimirkai – vienam vakarui.

Prisiminimų vakarą lemta buvo pradėti pirmajam mokyklos direktoriui S. Teišerskiui, mokyklai vadovavusiam lygiai 20 metų. Mokyklos vadovo postą jis paliko 2007 m. Šiek tiek pailsėjęs jis vėl grįžo į mokyklą, kurioje pažįsta kiekvieną bloką, kiekvieną plytą, kiekvieną kabinetą, kurio duris prieš 25 m. atvėrė ir šviežių dažų kvapą pajautė pirmieji mokyklos mokiniai. S. Teišerskis, galima sakyti, pastatė šią mokyklą. Pats važinėjo po respubliką, apžiūrinėjo kitas tuomet statomas ir pastatytas mokyklas, sėmėsi patirties ir žinių. Tais laikais jam teko susidurti ir su provincialumo apraiška. Prienuose statomai mokyklai buvo skirta 4 kartus mažiau lėšų, negu pagal tą patį projektą didmiesčiuose statomoms mokykloms. Mokykla pastatyta pagal standartinį projektą, pagal kurį tuo laikotarpiu buvo pastatyta labai daug mokyklų. Jos talpumas – beveik 1300 mokinių. Tik vienais metais pavyko priartėti prie tos ribos – mokykloje mokėsi beveik 1100 mokinių. Deja, Nepriklausomybės atkūrimas paveikė ir mokinių skaičių, jis nuolat mažėja.

Po S. Teišerskio kalbos, vakaro dalyvių akys nukrypo į kitą žmogų, mokykloje tose pačiose pareigose jau dvidešimt penktus metus dirbančią direktoriaus pavaduotoją Vidą Zdanienę. Peržvelgus nuotraukas, panašu, kad kaip metų laikai keičiasi tik šukuosena. Pati V. Zdanienė išlieka tvirta, griežta ir skoninga. Ne veltui ir šis vakaras – jos darbo vaisius. Planai, idėjos, svečiai – viskas buvo jos rankose. Vida – mokyklos spalva, veidas ir kvapas. Jos misija šiame vakare – supažindinti su tais, kurie išėjo iš mokyklos išsinešdami geras žinias bei garbingus įvertinimus. Ji supažindino ir su mokiniais, kurie gyvenime pasiekė kažko daugiau net ir už savo mokytojus ir atvyko į šį vakarą. Nebuvo pamiršti ir buvę mokytojai, darbuotojai, kurių susirinko tikrai nemažai. Minint kiekvieną pavardę, salėje aidėjo džiaugsmo kupini šūksniai. Atmintyje kaupėsi klausimai, kuriuos norėjosi paklausti šiandien, klausimai, kurie rūpėjo seniai.

Dabartinė progimnazijos direktorė Irena Tarasevičienė visiems priminė, ką  „Ąžuolas“ pasiekė per tiek metų, ką nuveikė. Pakeitusi S. Teišerskį, I. Tarasevičienė turėjo nemažai vargo. Vis dėlto pavyko pastatą renovuoti, pavyko išsaugoti ir pačią mokyklą, ir jos kolektyvą bei mokinius. Nors mokinių mažėjimas rajone labai skriaudžia progimnaziją, tačiau ji išlieka tvirta ir veikli. Galvoje mintys apie rytojų, apie naujus darbus, projektus ir, žinoma, veiklą. Veiklą, kuri domintų ne tik mokinius, bet ir pačius mokytojus.

Šią iškilią dieną stropiausi, ilgiausiai mokykloje dirbusieji mokytojai iš direktorės rankų atsiėmė padėkas, o iš direktorės pavaduotojų – V. Zdanienės ir G. Tautvydienės – gėles. Nepamiršti buvo ir svečiai. Be padėkų už visokeriopą pagalbą iš šios šventės neišėjo nei progimnazijos kuratorė Laimutė Jančiukienė, nei Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, nei Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

Šį vakarą buvo prisiminti ir tie, kurie negalėjo atvykti susitikti su buvusiais kolegomis. Tie, kurie daugiau niekada nebegalės paspausti rankos, apkabinti ar tiesiog nusišypsoti. Aštuoni buvę mokyklos mokytojai, darbuotojai jau yra atsisveikinę ir su mokykla, ir su artimaisiais. Kiekvieną paminėtą pavardę palydėjo S. Teišerskio rankose esančio varpo skambesys. Po paskutiniojo skambučio minutei laiko salę sukausčiusioje tyloje sustojo laikas. Akimirkai. Veiduose buvo matyti, kad kiekvienas prisiminė išėjusiųjų juoką, gerą žodį ar šiltą rankos paspaudimą.

Vakarą papuošė ir svečių sveikinimai. Mokyklos bendruomenę sveikino Prienų rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyriausioji specialistė L. Jančiukienė. Mero pavaduotojai L. Jakinevičienei šis sveikinimas simbolinis. Ji mokyklą sveikino lygiai prieš dešimt metų – per 15-ąjį mokyklos jubiliejų. Tuomet kaip švietimo skyriaus vyriausioji specialistė. Šį sveikinimą visi galėjo pamatyti prieš 10 m. filmuotoje medžiagoje. Seimo narys V. Kamblevičius pasveikino ne tik visą mokyklos kolektyvą. Didžiausi padėkos žodžiai nuskambėjo buvusiam direktoriui S. Teišerskiui. V. Kamblevičius, žinodamas jo patriotiškus jausmus, padovanojo „Lietuvos karžygių“ enciklopedijos rinkinį, kuriame aprašyti visi už Lietuvą ir jos laisvę kovoję lietuviai.

Po šių sveikinimų nuskambėjo „Ąžuolo“ mokytojų jungtinė daina. Joje susijungė „Ąžuolo“ ir buvusių „Nemuno“ mokytojų balsai. Ši daina, be abejonės, buvo ypač svarbi Živilei Milaševičienei. Živilė prieš penkiolika metų žiūrovams taip pat dainavo šioje salėje, per tuomet švenčiamą mokyklos dešimtmetį, dar būdama abiturientė. Dabar ji – progimnazijos direktorės pavaduotoja ūkio reikalams. Likimas ją atvedė praėjusiais metais iš „Nemuno“ pradinės mokyklos.

Prie sveikinimų prisidėjo ir Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) direktorė Angelė Vasiliauskienė. Ilgus metus vadovavusi „Nemuno“ pradinei mokyklai, pernai po mokyklų pertvarkos apskritai paliko mokyklą ir pradėjo vadovauti PPT. Tačiau likimas ir A. Vasiliauskienę atvedė į „Ąžuolą“, mat PPT įsikūrusi „Ąžuolo“ progimnazijos patalpose. A. Vasiliauskienė, kaip ir L. Jakinevičienė, irgi galėjo pasižiūrėti prieš 10 metų filmuotą jos tuometinį sveikinimą „Ažuolui“.

Vakaras buvo kupinas netikėtumų ir fizikos mokytojos Danutės Šukevičienės parengtoje programos dalyje, kurioje visi galėjo atpažinti savo veidus, vaizdo kameros įrašytus prieš 10-15 metų. Danutė kartu su lietuvių kalbos mokytoja Vilija Juodsnukiene buvo vakaro sielos – Vilija vedė pirmąją, rimtesniąją vakaro dalį, Danutė – antrąją, linksmąją, bet ne mažiau svarbią. Staigmenos nesibaigė nei spalvinant dailės mokytojos Aušros Maslauskienės paruoštą piešinį, nei klausantis buvusio kūno kultūros mokytojo Sigito Dabulskio gitaros akordų. Vakarą praturtino buvusio ilgamečio muzikos mokytojo Donato Aiduko muzikavimas ir dainavimas.

Tai buvo vakaras, kurio nepavyks pakartoti. Tai buvo vakaras, kupinas prisiminimų ir atradimų. Visi susirinkusieji galėjo pabendrauti, pasijusti vėl dirbantys kartu. Tačiau net ir šį vakarą sustojus laikui, galvoje išliko viena mintis – niekada jau nebebus taip, kaip buvo.

Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close