Dainų šventė – meno kolektyvų įvertinimas ir patriotiškumo egzaminas

Prabėgo dar viena Lietuvos dainų šventė. Dar viena šventė, suvienijusi viso pasaulio lietuvius. Ypač tuos, kurių tėvų, senelių, protėvių atminimas dar ir šiandien yra gyva istorija.

Turbūt sunku apsakyti, kaip nuostabu, kad ši istorija yra saugoma ir perduodama iš kartos į kartą, kad ji yra puoselėjama bet kokia kaina, bet kokiais resursais. Nuostabu matyti, kaip mūsų tautosaka atgimsta net tolimiausiuose planetos užkampiuose!

Ir dar nuostabiau matyti, su kokiu džiaugsmu, entuziazmu ir ryžtu į tai žvelgia lietuvių tautosakos puoselėtojai – ne tik savo rankomis slaptai audę lietuviškos trispalvės juostas senjorai, bet ir jaunimas. Netgi tas jaunimas, kuris gimė jau kitoje – laisvoje Lietuvoje.

Lietuvos dainų šventė – tai šventė ne tik žiūrovams, klausytojams bei įvairių liaudiškų amatų mugėse parduodamų kūrinių pirkėjams, tai, ko gero, didžiausia šventė ir jos dalyviams. Visi šioje šventėje dalyvaujantys liaudies meno, folkloro kolektyvai bei pavieniai atlikėjai visų pirma gauna svarbiausia – įvertinimą. Metus laiko kiekvieno kolektyvo ruošiamos šventėje numatytos programos yra vertinamos komisijos, kuri ir nusprendžia, ar konkretus kolektyvas vertas dalyvauti Dainų šventėje, ar ne. Deja, šią atranką pereina tikrai ne visi – tik patys geriausi. Todėl kolektyvai neretai prieš šias atrankas net keletą metų intensyviai lavina savo įgūdžius, balsus, šokius, grojimą vien tam, kad taptų tais geriausiais. Tais, kurie yra tinkami būti Dainų šventės dalyviais – patekti tarp keleto dešimčių tūkstančių iš trijų milijonų – visos Lietuvos.

Pastangos atperka ne tik siekius, bet ir patį svarbiausią – bendruomeniškumą, kuriam kelio nepastoja ir gamta. Daugelis dalyvių, atvykę į Dainų šventę, patenka į tikrą repeticijų maratoną. Dainų šventėje visi kolektyvai – tūkstančiai dalyvių – susijungia į vieną didelį kolektyvą ir, norėdami viską atlikti sklandžiai, net kelias dienas visi kartu repetuoja, nepaisydami oro sąlygų ar stadionus užgulusios tamsos. Repetuoja iki išsekimo, po repeticijos tikėdamiesi tik vieno – ilgos dalyvių eilės prie dušo ir miego ant vienos iš Vilniaus mokyklų grindų. Tai ir yra Dainų šventės paradoksas – net ir alinančios repeticijos bei prastas oras nuo dalyvių veidų nenugena šypsenos, o iš širdies – džiaugsmo šilumos.

Ko gero, neįmanoma žodžiais apibūdinti šventės metu dalyvių širdyse vyraujančių emocijų, tai gali suprasti tik dalyvavusieji Dainų šventėje.

Kiekvieną kartą kitokia

Jau daugelį metų organizuojama Dainų šventė kasmet būna kažkuo kitokia. Nors kartais keičiasi įvairių šventės dalių turinys, apimtys bei vieta, tačiau visos Dainų šventės pamatu išlieka dvi pagrindinės dalys – Šokių ir Dainų dienos. Todėl nekeista, kad jos yra masiškiausios ir populiariausios.

Tiesa, dėl masiškumo kyla ir šventės dalyvių aprūpinimo problemų. Šiemet Šokių dienos koncerte dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. šokėjų, o Dainų dienos koncerte – daugiau nei 12 tūkst., tad nereikėtų stebėtis, kad jau pirmosiomis repeticijų dienomis kilo nesklandumų dėl dalyvių maitinimo. Tiesa, pačių šventės dalyvių nuomonės dėl maitinimo tiekimo ir kokybės išsiskyrė – vieni skundėsi, kiti prieštaravo, kad atvažiavo ne pavalgyti, ir maitinosi savo pačių atsivežtomis vaišėmis. Tiesa, kai kur kilo problemų ir dėl apgyvendinimo. Šiemet visi dalyviai turėjo patys atsivežti ne tik patalynę, bet ir miegojimui skirtus čiužinius, kas vėlgi sukėlė nepatogumų, nes visą šitą „turtą“ reikėjo atvežti ir sutalpinti į dalyviams skirtas mokyklines klases.

Visgi, nors nakvynės vietos bei maitinimas kasmet kinta ir galbūt nėra toks geras, koks galėtų būti pagerbiant dalyvių ryžtą ir įdėtą darbą, šventės dalyvius visas dienas lydėjo puiki nuotaika.

Deja, Šokių dienos koncerto žiūrovai bei dalis Ansamblių vakaro žiūrovų dėl pasikeitusios bilietų tikrinimo tvarkos šventę labiau peikė, nei džiaugėsi. Dėl didelio žiūrovų antplūdžio ir stringančio patekimo į koncertus, daugelis jų į koncertų pradžią labai vėlavo, dar kitiems – nebeliko vietų. Žinoma, šios problemos nebuvo nemokamuose renginiuose.

Šimtmečio dainų šventė

Tradiciškai Dainų šventė prasidėjo birželio 30-ąją Kauno Dainų slėnyje. Taip pagerbiamas miestas, kuriame 1924 m. pirmą kartą buvo surengta Dainų diena. Todėl ir šių metų Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos“ pirmoji diena vadinama Dainų diena. Kauno Dainų slėnyje susirinkę 1500 dainininkų bei šokėjų žiūrovams padovanojo ne tik girdėtas, širdyje gyvas dainas, bet ir lašelį Kauno bei pačios Dainų šventės istorijos. Į Kauno Dainų dieną susirinko ir visi Dainų šventės dirigentai. Ko gero, viena jausmingiausių koncerto akimirkų pakerėjo ir žiūrovus. Diriguoti Šimtmečio dainų šventės chorui stojo ir ilgametis šių švenčių dirigentas Lioginas Abarius. Banguojant choristų trispalvei suskambėjo „Lietuva, brangi…“, kurią kartu su dainininkais atliko ir tūkstantinė žiūrovų minia.

Jau liepos 1 d. rytą iš Prienų bei daugelio Lietuvos rajonų į Vilnių pajudėjo autobusai su Šokių dienos dalyviais. Į pirmąsias repeticijas išskubėjo liaudies šokių kolektyvai, kuriuos su vaišėmis išlydėjo Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis bei Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Virginija Naudžiūtė.

Šokėjams pasiekus apgyvendinimo vietas ir pradėjus pirmąją repeticiją, Vilniuje įvyko oficialus Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos“ atidarymas. Kartu vyko ir Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“. Na, o Vilnių apgaubus tamsiems lietaus debesims, 21 val., prasidėjo šventės atidarymo renginys Vingio parko estradoje. Čia žiūrovai galėjo išvysti Laimio Vilkončiaus roko operą „Eglė“, sukurtą pagal lietuvių liaudies epą „Eglė, žalčių karalienė“. Tiesa, daugelis žiūrovų šią operą stebėjo per televizijos ekranus, o Vingio parke siaučianti liūtis šia opera leido džiaugtis tik nedideliam būriui žiūrovų.

Liepos 2 d. prie Valdovų rūmų vyko Vaikų tradicinių amatų miestelio mugė bei liaudies meno paroda „Gyvos jungtys“ Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Parodoje buvo galima pamatyti apie 500 meistrų darbų.

Folkloro diena

Liepos 3 d. rytą iš visos Lietuvos bei Prienų į Vilnių pajudėjo dar viena vilkstinė autobusų, šįkart – su Folkloro dienos dalyviais. Jau 10 val. Bernardinų sode, pilių teritorijoje ir Katedros aikštėje prasidėjo Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“. Joje susivienijo apie 6000 folkloro ansamblių dalyvių, meistrų, kitų tradicijų tęsėjų iš visų Lietuvos kraštų. Savo dainomis, pasakojimais, žaidimais bei šokiais visus džiugino Prienų kultūros ir laisvalaikio centro (KLC) Ašmintos laisvalaikio salės folkloro grupė „Ošvenčia“ (vad. Rima Vilkienė), Prienų KLC folkloro ansamblis „Gija“ (vad. Dalė Zagurskienė), Prienų KLC Pakuonio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Obelėlė“ (vad. Renata Žibienė), Prienų KLC Šilavoto laisvalaikio salės folkloro grupė „Akacija“(vad. Saulė Blėdienė), Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Dūmė“ (vad. Dalė Zagurskienė), Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė“ (vad. Ingrida Valentienė), Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Stakliškės“ (vad. Vida Beliukevičienė), Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Pasaga“ (vad. Jadvyga Beikauskienė), Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kankliukai“ (vad. Vilma Pučkienė) ir Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „Raskila“ (vad. Algirdas Seniūnas ir Roma Ruočkienė). Na, o amatų mugės prekeivius džiugino VšĮ „Meninė drožyba“ vadovas, drožėjas Algimantas Sakalauskas.

Į didelėje teritorijoje išsidėsčiusių net keletą scenų vos buvo galima spėti subėgioti. Daugelis kolektyvų susijungė ir vienam ar keliems bendriems kūriniams. Na, o visus Prienų krašto kolektyvus galiausiai Gedimino pilies bokšto papėdėje sujungė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. Jis ir R. Šiugždinis, taip pat ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Urbanavičienė nuoširdžiai dėkojo kolektyvų vadovams ir perdavė kolektyvams skirtus didelius šakočius.

Nors Folkloro dieną bandė sugadinti staiga iš dangaus pabiręs lietus, jį greitai nuvijos varpų iš visos Lietuvos gausmas. Katedros aikštėje kiekvienas savo garsu ir vienu metu visi drauge sugaudė net 60 varpų – Lietuvos žmogui, dangui ir žemei. Apie Prienų kraštą susirinkusiesiems pasakojo Prienų rajono savivaldybės mero patarėja Jūratė Zailskienė, o Prienų krašto varpu skambino 2017 m. Prienų krašto Metų kultūros darbuotojas, Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro liaudiškos muzikos kapelos „Temela“ meno vadovas Mindaugas Bartusevičius.

Vėl prapliupus lietui, visi bėgo slėptis į šalia esančią Šv. Jonų bažnyčią. Čia suskambo 800 kanklininkų liečiamos kanklių stygos. Į kanklių koncertą „Skambėkite, kanklės“ sugužėję kanklių kolektyvai Šv. Jonų bažnyčios skliautuose pažėrė stulbinančią muziką. Prie altoriaus, vargonų balkone bei šoninėse navose įsikūrę kanklininkai muzika užpildė kiekvieną bažnyčios kertelę. Prie jų prisijungė ir seniausias Lietuvoje kanklių ansamblis – Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro Skriaudžių ansamblis „Kanklės“ (vad. Elena Sakavičiūtė-Pečiulaitienė). Mažą miestelį garsinantis ansamblis ne tik pristatytas visiems susirinkusiems, bet ir tradiciškai visiems atliko kūrinius „Oi tu, ąžuolėli“ ir „Paklausykit jūs, lietuviai“, parašytus ansamblio įkūrėjo, kanklių meistro bei vargonininko Prano Puskunigio.

Po kanklių koncerto įvyko ir vokalinių ansamblių koncertas „Dėl žalio ąžuolyno“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Jame dalyvavo geriausi šalies vokaliniai ansambliai, tarp jų ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos vaikinų vokalinis ansamblis (vad. Roma Ruočkienė).

Ansamblių vakaras

Liepos 4 d., kol šokėjai vis dar liejo prakaitą repetuodami šokius artėjančiam Šokių dienos koncertui, senamiestyje vyko Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“. Jos metu vaikų ir jaunimo teatrai pristatė poetines kompozicijas „Lietuva, Tėvyne mūsų“, lėlių teatrai vaidino Vydūno dramas arba spektaklius pagal jo kūrybą. Suaugusiųjų mėgėjų teatrai parodė originalius publicistinius vaidinimus, kurių pagrindinis veikėjas – Vydūnas. Renginį vainikavo jaunimo teatrų pasirodymai Katedros aikštės scenoje ir teatralizuotas arfos palydėjimas bei išplukdymas Nerimi. Visus teatro mėgėjus džiugino Prienų KLC Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras (vad. Alma Vaišnienė), Prienų KLC mėgėjų teatras (vad. Alma Vaišnienė), Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatras „Žaltvykslė“ (vad. Angelė Jaruševičienė), Birštono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras (vad. Rimantas Jacunskas) bei Birštono vienkiemio teatras (vad. Beata Klimavičienė).

Temstant Kalnų parke tradiciškai prasidėjo Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“. Jame dalyvavo apie keturi tūkstančiai dalyvių – dainų ir šokių ansambliai, liaudies instrumentų ansambliai bei orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos, folkloro dainininkai ir solistai instrumentalistai. Jame dalyvavo ir Birštono kultūros centro liaudiška kapela „Lendrūnas“ (vad. Algimantas Jazbutis).

Prieš koncerto pradžią aukštai ant kalno įrengtą aukurą simboliškai įžiebė šeimos iš visų penkių etnografinių regionų. Šeimos motyvas dominavo viso koncerto metu. Po Kalnų parko aikštę nuolat bėgiodami krykštavo tautiniais rūbeliais pasipuošę vaikai, o juos ant rankų supo šeimos iš visos Lietuvos. Daugelio širdis sujaudino ir jaunosios mamos. Specialiai į šį vakarą buvo pakviestos ir savo atžalų dar besilaukiančios mamos, kurios koncerto metu simbolizavo gimstančią gyvybę.

Ko gero didžiausias netikėtumas, kurio žiūrovai nesitikėjo, buvo virš aikštelės skraidantys paukščiai. Šią idėją pavyko įgyvendinti pasitelkus žmogaus protą ir tobulėjančias technologijas. Virš aikštės skraidantys paukščių modeliai sulaukė itin gausių aplodismentų.

Šokių diena

Liepos 5 d. visų šokėjų bei žiūrovų laukė vienas iš labiausiai kvapą gniaužiančių renginių – Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos stadione. Šių metų Šokių dienos temine jungtimi pasirinktas Saulės įvaizdis. Aušra, ryto brėkšmas saulei kylant asocijuojasi su tamsos atsitraukimu, šviesos pergale prieš tamsą, gyvybės – prieš sąstingį, garsų – prieš tylą. Šokių dienoje dalyvavo Prienų KLC pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (vad. Ligita Gediminienė), Prienų KLC vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Trapukas“ (vad. Džordanas Jogimantas Aksenavičius), Prienų rajono bendruomenės „Balbieriškis“ vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ringis“ (vad. Raimundas Markūnas), Birštono kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė „Aguonėlė“ (vad. Virginija Bankauskienė), Birštono kultūros centro jaunuolių liaudiškų šokių grupė „Kupolė“ (vad. Birutė Brazdžiūtė) bei Birštono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Jievaras“ (vad. Virginija Bankauskienė).

Į vos 5 tūkstančius žiūrovų talpinantį stadioną papildomai tilpo ir 8 tūkstančiai šokėjų.

Šokių koncerto įžangoje visi žiūrovai galėjo pažvelgti ir į teatralizuotą Lietuvos istoriją, kurioje net karai nesugebėjo iš lietuvių atimti rašto ir kalbos. Žiūrovus džiugino ir 2 tūkstančiai lietuvių išeivijos šokėjų, na, o labiausiai užbūrė paskutinė šokio dalis, kurią atliko visi 8 tūkstančiai šokėjų. Šiame šokyje atsiskleidžianti lietuvių vienybė nuolat džiugina, įrodydama, jog mes – vis dar Lietuva.

Tą pačia dieną vyko ir pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“ Vilniaus pramogų arenoje. Skambėjo nuostabūs šimtų instrumentų garsai, o spalvingi orkestrų bei šokėjų apdarai džiugino savo energija ir judesiu. 3 tūkstančių dalyvių koncerte netrūko kvapą gniaužiančios muzikos bei sunkiai suvokiamų orkestrų judėjimo ypatybių. Visus sužavėjo policijos bei kariniai orkestrai bei žiūrovus labiausiai nustebinusi ir išgąsdinusi Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos žygiuotė su trimis šautuvų salvėmis.

Dainų diena

Liepos 6 d. popietę paskutinioji Dainų šventės dalis prasidėjo tradicinėmis šventės dalyvių eitynėmis iš Katedros aikštės į Vingio parką. Išpuošta istorinės Lietuvos praeities, valstybingumo, didžiųjų šių dienų laimėjimų – valstybės atkūrimo ir kūrimo visos Lietuvos visuomenės, miestų ir regionų jėgomis – ženklais, dainuojanti ir šokanti gyva žmonių juosta iš Katedros aikštės nusidriekė iki Vingio parko. Tiesa, ji buvo tokia ilga, kad paskutiniai eisenos dalyviai į koncertą vėlavo kone valandą.

17 val. prasidėjusi Dainų diena „Vienybė težydi“ Vingio parko estradoje savo klausytojams padovanojo nuostabų balsų sąskambį. Joje dalyvavo net per 12 tūkstančių dainininkų, tarp jų ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos jaunimo mišrus choras (vad. Roma Ruočkienė), Prienų KLC choras „Šilas“ (vad. Aldona Šyvokienė), Prienų meno mokyklos jaunių choras (vad. Reda Černiauskienė) bei Birštono kultūros centro moterų choras „Aušrinė“ (vad. Aldona Armonienė).

Keturias valandas trukęs koncertas galiausiai baigėsi „Tautiška giesme“. Ją kartu su visais atliko ne tik visi šventės dirigentai bei dauguma dalyvių, bet ir aukščiausi valstybės pareigūnai – LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pasibaigus Dainų dienai visų dalyvių akyse buvo galima išvysti tik dvi emocijas – palaimą bei nerimą. Palaimą dalyvavus tokiame renginyje bei nerimą – kaip kuo greičiau pasiekti namus. Ten – šeima. Ten – mūsų Lietuva.

Daugiau nuotraukų ieškokite čia: http://www.naujasisgelupis.lt/?page_id=36749