Į gyvenimą išlydėta 94-oji abiturientų laida
Penktadienį brandos atestatai buvo įteikti 98 Prienų „Žiburio“ gimnazijos 94-osios laidos abiturientams.
„Jūs visada liksite mūsų mokiniais, mūsų gimnazistais, mūsų vaikais, kad ir į ką beišaugtumėte ar kur likimas jus benublokštų. O mes visada liksime jūsų mokytojais, auklėtojais, patarėjais arba tiesiog žmonėmis, į kuriuos nedvejodami galite kreiptis“,– kalbėjo gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė.
Ji išskirtinai padėkojo Dainai Mazuronytei, kuri gimnaziją baigė aukštesniuoju lygmeniu, Juliui Rasimui, gavusiam du šimtukus (iš anglų kalbos ir informacinių technologijų), Aistei Sorokaitei, gavusiai šimtuką iš anglų kalbos, Alei Olifirenko, gavusiai 100 iš rusų kalbos. Direktorė pasidžiaugė, kad šešių mokinių bendras egzaminų vidurkis yra daugiau nei 80, kad du gimnazistai Liudvikas Juodsnukis ir Ignas Marčiukaitis laikė po septynis brandos egzaminus ir juos sėkmingai išlaikė, o Ignas yra vienas iš nedaugelio abiturientų Lietuvoje, pasirinkęs rašyti brandos darbą ir jį sėkmingai parašęs.
Direktorė džiaugėsi visų abiturientų egzaminų rezultatais ir už tai nuoširdžiai padėkojo abiturientams, mokytojams ir mokinių tėveliams.
„Šiandien jūs gaunate brandos atestatus. Tai reiškia, kad šiandien jūs tampate vieni iš mūsų – tampate suaugusiais. Ir pradedate suaugusiųjų gyvenimą, kuris yra kupinas galimybių. Ir ši diena yra pati tinkamiausia išsiaiškinti, vardan ko visa tai. Vardan ko jūs mokėtės ir vardan ko jūs tęsite mokslus toliau? Kam jums reikėjo kamuotis mokantis nemėgstamų dalykų, patirti stresą per egzaminus? Vardan ko? Manau, vardan sėkmės. Kodėl sėkmė dažniausiai aplanko tuos, kurie mokosi, turi išsilavinimą ir yra raštingi? Į tai buvo bandyta atsakyti daug kartų, bet man yra artimiausias antikos filosofo Aristotelio paaiškinimas: „Žinios yra reikalingos tam, kad mes galėtume nuspėti ateitį“. Suvokti savo sprendimų ir poelgių pasekmes. O ateitis yra pavojinga ir klampi. Todėl mokytis reikia visą gyvenimą, ir lai neišnyksta jumyse žinių ir pažinimo aistra“, – linkėjo direktorė I. Kačinauskienė.
Abiturientus, jų tėvelius ir mokytojus sveikino ir Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas.
Tradiciškai pačių geriausių abiturientų pavardės yra įrašomos į Prienų „Žiburio“ gimnazijos Garbės knygą. Į ją įrašomi abiturientai, mokęsi aukštesniuoju lygiu ir garsinę „Žiburio“ gimnazijos vardą tarptautinėse ir respublikinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose, tarptautiniuose projektuose, aktyviai dalyvavę gimnazijos bendruomenės veiklose. Šiais metais į Garbės knygą įrašyta Dainos Mazuronytės pavardė.
Patys geriausi mokiniai buvo apdovanoti prizais, kuriuos įsteigė Prienų rajono savivaldybė, LR Seimo narys A. Palionis, UAB „Prienų kompiuteriai“ ir „Žiburio“ gimnazija.
Meras Alvydas Vaicekauskas abiturientams linkėjo sėkmės visuose tolimesniuose gyvenimo etapuose, džiaugėsi šimtukininkų sėkme ir įteikė jiems padėkas, taip pat už kiekvieną aukščiausią egzamino įvertinimą po 100 eurų čekį. Apdovanojimus pelnė Alė Olifirenko, Aistė Sorokaitė ir Julius Rasimas.
Seimo nario Andriaus Palionio apdovanojimai buvo įteikti Liucijai Ališauskaitei ir Robertai Bartkevičiūtei.
Už tiksliųjų mokslų propagavimą apdovanoti Justinas Valčiukas ir Aurelija Valčiukaitė, kuriems buvo įteikti UAB „Prienų kompiuteriai“ prizai.
„Žiburio“ gimnazija apdovanojo Gabrielę Černiauskaitę, Donatą Šiupšinską, Liudviką Juodsnukį ir Roką Kondrotą, kurie ketverius metus aktyviai dalyvavo gimnazijos veikloje ir jai atstovavo: vedė renginius mokykloje ir rajone, dalyvavo projektuose, reprezentavo gimnaziją respublikiniuose renginiuose.
Dideliam būriui abiturientų bei jų tėveliams įteiktos padėkos už gimnazijos vardo garsinimą meninėje ir sportinėje veikloje, tarptautiniuose projektuose, aktyvią veiklą gimnazijos bendruomenėje, puikų mokymąsi.
Visų abiturientų vardu gimnazijos vadovams, mokytojams ir auklėtojams nuoširdų AČIŪ, pirmiausia už tai, kad mokykla išmokė būti žmonėmis, tarė Gabrielė Černiauskaitė: „Šiandien gavome atestatus, kuriuose yra daugybė skaičių. Vienus jie džiugina, kitus nelabai. Bet ne dėl tų skaičių kiekvieną rytą ritomės iš lovų ir bėgome į mokyklą. Išmokome ne tik Napoleono žygius, trigonometriją ar baltymų sintezę. Išmokome pakantumo, išklausymo ar įsiklausymo, galbūt tapome šiek tiek geresni ir galbūt šiek tiek supratingesni. Manau, kad šios savybės gyvenime turės didesnę vertę nei skaičiukai atestatuose. Ir už visa tai esame dėkingi jums, mieli mokytojai. Buvo visko: ir daug juoko, ir ašarų. Tačiau juk visko būna ir visko reikia. Atsiprašome, kad kartais buvome nedovanotinai šiurkštūs ir ne tokie uolūs, kaip jūs tikėdavotės. Bet dabar norime jums ištarti AČIŪ už tai, kad ketverius metus buvote su mumis. O dabar jau mes keliausime patys.“