Tikėti ar netikėti. Kartais geriau matyti nei girdėti.
Šį rudenį, rugsėjo 11 d., sueis 12 metų nuo įvykio, sukrėtusio visą pasaulį. Per televiziją prasidėjus šio įvykio tiesioginei transliacijai, suvokėme, kad kažkas labai pasikeitė, kad pasaulis daugiau nebebus toks, koks buvo. Niujorke į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius atsitrenkus lėktuvams, laikas sustojo.
Tą dieną tiesiog buvo neįmanoma suprasti, kas vyksta. Pasirodžius informacijai apie teroro išpuolį ir apkaltinus musulmoniškąją grupuotę Al-Qaeda, į galvą atėjo tik viena mintis – prasidėjo karas su musulmonais. Mintį sutvirtino tuometinis JAV prezidentas Džordžas Bušas, prisiekdamas, kad už šį aktą, nusinešusį per 3 000 gyvybių, bus atlyginta. Sutvirtino ir greitai prasidėję kariniai JAV veiksmai Afganistane, po to Irakas. AL-Qaeda buvo paskelbta pavojingiausia teroristine grupuote, o jos lyderis Osama bin Ladenas – ieškomiausiu nusikaltėliu. Jį po labai ilgos medžioklės, praėjus 10 metų nuo teroristinių išpuolių, pavyko ne tik surasti, bet ir likviduoti. Panašu, kad JAV surado kaltininkus, jiems atlygino, tačiau kariniai veiksmai rytų regione iki šiol nenurimę. Terorizmo pavojus pasaulyje vis dar yra. Jis vis dar gyvas. Kyla klausimas, kaip sugebėjo minėta teroristinė grupuotė suduoti tokį smūgį JAV, kuri iki šiol minima kaip galingiausią karinę galią turinti valstybė, ir taip įbauginti pasaulį.
Bandant pažvelgti į šios tragedijos detales, galima rasti ir teigiamų dalykų. Neskaitant aukų, moralinės žalos sugriuvus bokštams dvyniams, finansiškai šis kompleksas buvo apsaugotas. Tų pačių metų liepos 24 d. buvo sudaryta viso Pasaulio prekybos centro komplekso nuomos sutartis 99 metams, kurios vertė siekė 3,1 mlrd. JAV dolerių. Tokios sutartys yra apdraustos. Pastarosios draudimo polise buvo įrašytas skaičius 3,5 mlrd. JAV dolerių. Jus turbūt nenustebtumėte draudimo įmonėje sužinoję, kad Jūsų nuo teroro išpuolio niekas nenori draust. Tačiau prekybos centras nuo teroro išpuolio buvo apdraustas, likus 1,5 mėnesio iki išpuolio.
Šis teroro išpuolis ne ką mažiau privertė galvas laužyti architektus, konstruktorius ir statybininkus. Tai buvo pirmas kartas statybų istorijoje ir, beje, vienintelis iki šiol, kad degantys pastatai taip gražiai sugriūtų į gražias krūveles. Aplinkinius pastatus padengdami tik dulkėmis. Visi gerai žino, kad rugsėjo 11 d. griuvo du bokštai dvyniai, jie iki šiol yra šios tragedijos simboliai. Tačiau ne visiems lemta prisiminti, kad sugriuvo ir dar vienas tam kompleksui priklausęs pastatas. Pastarasis, anot tyrėjų, užsidegė nuo bokštų atskilus degančiai nuolaužai ir pataikius į pastarojo kuro rezervuarus. Pasaulyje prieš tai degė keli aukšti pastatai, tačiau jiems sugriūti nepavyko. To nepavyko padaryti nei1945 m. užsidegusiam Empire State Building‘ui, į kurio 79 aukštą įsirėžė lėktuvas, nei1975 m. degusiam šiauriniam iš šių dviejų bokštų, nei1988 m. Los Andžele degusiam 62 aukštų dangoraižiui, kurio 4 aukštai degė 3 valandas, nei1991 m. Filadelfijos dangoraižiui, per kurio aštuonis aukštus iš 38 įsiplieskė ir 18 valandų užsilaikė gaisras. Nesugriuvo ir2004 m. Venesueloje liepsnojęs 56 aukštų dangoraižis. Ugnis buvo apėmusi 26 aukštus ir liepsnojo 17 valandų.2005 m. Madride esantis 32 aukštų dangoraižis liepsnojo 24 valandas, per šį gaisrą visiškai sudegė 10 viršutinių aukštų, tačiau pastatas nesugriuvo.2001 m. 110 aukštų bokštai dvyniai, pastatyti taip, kad atlaikytų žemės drebėjimus, po 4 aukštus apėmusio gaisro sugriuvo per maždaug 56 minutes.
Patikėti tuo, kas vyksta, negalintys amerikiečiai, nelabai galėjo suprasti, kodėl pastatas griūdamas sproginėja. Iš vidaus.
Trečiojo WTC7 pastato sugriuvimas sukėlė dar didesnį susidomėjimą – jis sugriuvo kaip kortų namelis. Netgi kontroliuojami pastatų griovimai – sprogdinimai ne visada vyksta taip sklandžiai ir tvarkingai, kaip sugriuvo šis pastatas, kuriame buvo įsikūrusi CŽV (Centrinė žvalgybos valdyba), Slaptoji tarnyba, bei atskiras padalinys, tiriantis Volstryto (WallStreet) finansines machinacijas.
Ne ką mažiau įspūdingesnė ir Pentagono ataka. Keisčiausia, kad nepavyko rasti jokių lėktuvo detalių. Tyrėjai tai paaiškino kaip visišką lėktuvo suirimą nuo aukštos temperatūros. Tačiau buvo visiškai nepaliesta, neapdegusi žalioji veja prie pastato, rastas tik vienas lėktuvo variklis, kuris pasirodė esąs visai ne to lėktuvo. Ir tik viena apvali skylė pastate verčia patikėti atsitiktinių liudininkų pasakojimais apie sprogimo bangą, vienintelį karinį sraigtasparnį, skraidžiusį aplink Pentagoną, ir keistus FTB (Federalinių tyrimo biuras) agentų vizitus, įrašytos vaizdo medžiagos konfiskavimą ir reikalavimą tylėti.
Ne mažiau keisti ir liudininkų, mačiusių „dvynius“ atakavusius lėktuvus, pasakojimai. Jie tvirtino, kad lėktuvai buvo ne keleiviniai, be langų. Specialistai, atvykę į Pensilvanijoje nukritusio užgrobto 93 reiso lėktuvo (United 93) katastrofos vietą, esą nerado nei vieno žmogaus kūno, nei vienos konkrečios lėktuvo detalės.
Atmintyje išlikęs ir faktas, kaip vienas iš JAV oro uostų buvo evakuotas, pranešus, kad į jį ruošiasi nusileisti lėktuvas su teroristais. Tuo metu tas faktas atrodė kraupiai. Tada buvo pranešta, kad informacija buvo klaidinga ir nieko ten neįvyko. Tačiau lėktuvas nusileido. Ir netgi ne vienas. O jų registracijos numeriai sutapo su tais, kurių vienas atakavo Pasaulio prekybos centrą, o kitas nukrito Pensilvanijoje.
Ne mažiau visa ši istorija nustebino žmones-teroristus, kurių, kaip lėktuvų užgrobėjų, sąrašas buvo tuoj pat po įvykių paviešintas. Paaiškėjo, kad jie visi – įvairūs mokslininkai, finansininkai, iki šiol dirbantys savo darbo vietose. Su šia istorija juo sieja tik vienas dalykas – po „dvynių“ sugriuvimo, lėktuvų nukritimo vietose rasti paprasti popieriniai pasai, nors nuo gaisro ir susidūrimo buvo visiškai sunaikintos lėktuvų juodosios dėžės. Keisčiausia, kad iš jų visų pusmečio laikotarpiu iki rugsėjo 11 d. pasai buvo pavogti arba tiesiog dingo.
Visa ši istorija rodo, kad dažnai valdžia turi savo planų ir jų nebūtina žinoti paprastiems žmonėms. Galbūt tai dėl mūsų – pasaulio žmonių – saugumo?
Lietuvoje turime panašių istorijų. Tik vertė kitokia. Visiems pyktį sukėlė „NDX Energija“, pasiryžusi statyti atominį monstrą. Suprojektavusi, suplanavusi, tačiau negavusi visuomenės pritarimo. Sunku pamiršti 2009 gruodį, kuomet vienos šeimos iš Garliavos tragedija aptemdė Lietuvos dangų. Tuomet sklaidant respublikinį dienraštį, pravertus pirmus penkis puslapius, kupinus informacijos apie kraupius įvykius, aštuntojo apačioje galėjai rasti dviem sakiniais paminėta apie „LEO LT“ likvidavimą ir valdžios „suderėtą“ kompensaciją „NDX Energijai“ – 680 mln. Lt. Mokesčių mokėtojams, optimistiškai vertinant, teko susimest po 222 Lt. Kiekvienam. Ne ką mažiau įdomu ir dabar, kai Visagino AE irgi negavo visuomenės pritarimo, o priprojektuota daug. Suplanuota daug. Ir vėl į žiniasklaidos dėmesio olimpą kopia tos pačios šeimos problema. Tikėkimės, kad visos problemos bus greitai išspręstos ir mes galėsime matyti tai, ką reikėtų matyti, o ne tai, ką mums įteigia.
Mantvydas Prekevičius
