Žvilgsnis aukštyn
Balandžio 18 d. Saulė paliks Žuvų žvaigždyno ribas ir pereis į Avino žvaigždyną. Ta proga pietrytiniame danguje simbolinį fejerverką naktinio dangaus stebėtojams padovanos Gyvatės žvaigždynas. Nuo balandžio 17 d. iki 25 d. šis žvaigždynas dovanos greitų ir blankių meteorų lietų.
Norintiesiems sugalvoti norą – tai puiki proga. Jeigu tik jos nesugadins Mėnulis, patekantis po saulės laidos. Nors jo plonas pjautuvas dar tik pilnėja, tačiau net ir mažiausia skleidžiama šviesa gali užtemdyti greitai dangumi pralekiantį šviesų brūkšnį. Jeigu vis tik praleisite progą pamatyti krentančią žvaigždę, nusiminti nereikėtų, nes balandžio 20 d. šiaurės rytuose visą liūtį meteorų padovanos Lyros žvaigždynas. Lyridų kritimo židinį nebus labai sunku surasti, nes tai viena ryškiausių ir arčiausiai žemės esančių žvaigždžių – Vega. Patys meteorai skries iš truputėlį aukščiau – 10 laipsnių nuo Vegos link Heraklio žvaigždyno. Meteorai skries labai greitai, todėl žiūrintieji televizorių gali jų ir nepamatyti.
Stebėti dangų darosi vis patogiau. Oras šiltėja, naktys giedrėja. Yra tik nedidelis trūkumas – naktys trumpėja, o didieji ūkų ir žvaigždžių spiečiai skuba nusileisti vakaruose. Todėl dabar reiktų stengtis stebėjimą pradėti tuojau pat po Saulės laidos.
Mėnulis dabar tikras spartuolis. Jis ne tik sparčiai pilnėja, bet ir apkeliauja dangų du kartus per parą. Pirmą kartą šalia Saulės dienos metu, antrąjį – tik jai nusileidus. Jeigu jo šviesa nublankino dangaus kūnus ir nespėjote visko sužiūrėti, nenusiminkite. Ir nepamirškite, kad miestų šviesos apšviečia žymiai didesnę dalį dangaus, negu Mėnulis. Jeigu norite pamatyti daugiau, būtinai važiuokite į užmiestį, kuo toliau nuo bet kokio šviesos šaltinio, ir nepamirškite savo mobilųjį telefoną įsidėti kuo giliau, arba dar geriau – išjungti. Akys irgi turi priprasti prie tamsos. Kiekvienas žvilgtelėjimas į šviečiantį telefono ekraną – sugaištas laikas akims prisitaikant prie tamsos. Tuomet net neturėdami teleskopo ar žiūronų pamatysite žymiai daugiau ir suskaičiuosite visas krentančias žvaigždes. O akylesni pamatys ir vis dar danguje karaliaujančio Jupiterio spalvotas juostas.
Mantvydas Prekevičius
