Paskutinis skambutis Jiezno abiturientams
Gegužės 29 d. Jiezno gimnazijoje 64 laidos abiturientams nuskambėjo, deja, jau paskutinis skambutis. Žiūrint į abiturientus šią dieną vietoje iškilmingų žodžių mane apėmė ne kartą patirtas jausmas – toks, kokį jauti, kai tenka atsisveikinti su kiemo draugu, kai žinai, jog jis išsikelia gyventi į kitą miestą, arba su bičiuliu, su kuriuo ilgus metus trynei tą patį suolą, vieną dieną turi atsisveikinti, nes išvažiuojate mokytis į skirtingus mietus. Tas jausmas – tai pasąmonėje kaip laikrodis tiksintis žinojimas, jog vargu ar kada pasimatysite, o jei ir susitiksite, niekuomet nebebūsite tokie kaip dabar. Tokiomis akimirkomis spaudi ranką, bandai kalbėti nerimtus dalykus, pavyzdžiui, pasijuoki iš patirtų nuotykių ir kaip užsuktas laikrodis vis kartoji: „Na ką, pasimatysime netrukus“, o jis tau: „Taip, taip, būtinai, susisieksime“. Paskutinis skambutis yra būtent tokia diena, kuomet prasideda atsisveikinimas. Žinai, kad dar kurį laiką susirašinėsite ar ištaikysite akimirką pasimatyti, tačiau tai nutiks vis rečiau ir rečiau. Gal visa tai skamba liūdnai, tačiau toks išsiskyrimas natūralus. Tai nereiškia, jog su tuo ar kitu žmogumi tebuvote neblogi draugai, kad nemylėjote ar negerbėte vienas kito, ar nebuvote (kaip pasakytų jaunimas) „viena chebra“. Tai tik parodo, jog mes neišvengiamai keičiamės, augame, einame savu keliu. Todėl noriu palinkėti, kad šiandien prasidėjęs neišvengiamas išsiskyrimas ir pasikeitimai kiekvienam iš jūsų būtų tik geras, o besišakojantys keliai, kuriuos nuo šios akimirkos pasirinksite, vestų tikgerakryptimi.
Sėkmės jums!
Jiezno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Danutė Bajorienė
