Kokią ministeriją kelsime į Birštoną?
Dar net nepradėjęs darbo naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pažadėjo Žemės ūkio ministeriją iškelti į Kauną. Taip žada kiekvienas žemės ūkio ministras, nors dar nei vienam nepavyko pažadų įgyvendinti. Visgi valstybinių įstaigų iškėlimas į mažesnius miestus yra sveikintinas ir kodėl naujų valstybinių institucijų negalėtų atsirasti Birštone?
Galimybė Birštonui
Valstybinės institucijos decentralizuojamos ne vienoje šalyje, nuo Gruzijos iki Estijos ar Danijos. Sociologai pastebi, kad sostinės ir taip sulaukia daugiau investuotojų ir gyventojų dėmesio, todėl valstybinių įstaigų perkėlimas į regionus gali sumažinti darbo rinkos įtampą sostinėje ir paskatinti plėtrą regionuose. Danija nuo 2015 m. jau iškėlė iš Kopenhagos 4 tūkst. darbo vietų, o pamačiusi sėkmingus rezultatus, neseniai patvirtino planus iškelti dar 4 tūkst.
Ar tokia valstybės politika galėtų pasinaudoti Birštonas?
Kuriant naujas darbo vietas ir kviečiant naujas įstaigas įsikurti labai svarbu yra kuo geresnis susisiekimas su didžiaisiais miestais, galimybė vystyti naujus nekilnojamojo turto projektus ir sutvarkyta infrastruktūra. Jeigu susitelksime tik apie Birštono kurortą, tai miestas yra labai mažas, Vilniaus mastais tai būtų vos vienas Pilaitės ar Justiniškių kvartalas. Visai kitaip, jei matysime Birštono ir Prienų dvimiestį. Dar labiau pagerinę susisiekimą tarp abiejų miestų būtų galima vystyti aplinkines teritorijas ir tai jau būtų patrauklus variantas ne teoriškai, bet realiai siūlyti Vyriausybei jei ne ministeriją, tai kokią kitą valstybės instituciją perkelti į mūsų apylinkes.
Valstybinių institucijų iškėlimas į regionus yra lygiai tokia pati investicija, kaip ir pritraukiant „Barclay‘s“ ar „Western Union“. Atvyksta nauji darbuotojai, jiems reikia gyvenamojo ploto, apsipirkimo vietų, smulkiojo verslo paslaugų ir t.t. Naujos įstaigos perka paslaugas ir prekes iš kitų įmonių ir amatininkų, taip kuriama pridėtinė vertė, mokami mokesčiai, atsiranda paskatos daugiau uždirbti, rasti geresnę darbo vietą ir jaunimui likti regione.
Birštonas negali likti tik prie turizmo
Birštono strategija šiandien yra vystyti kurortą, tai yra labai gerai, bet visgi neišmintinga susitelkti tik į vieną ekonomikos šaką. Būtina ieškoti kaip būtų galima diversifikuoti miesto plėtrą. Naujoji Akmenė ar Didžiasalis yra pavyzdžiai kas nutinka su miestu, kai stambiausias darbdavys pakeičia kryptį ar bankrutuoja. Graikija yra kitas pavyzdys, kai šalis per daug priklausoma nuo turizmo. Graši šalis, bet mažai ką gamina, o orientacija vien į turizmą neatneša norimos gerovės. Lygiai taip pat Birštonas augdamas ir klestėdamas turi rasti ir kitų ekonomikos šakų, kurios papildytų turizmą. Tada jau bus galima matyti Birštoną kaip viso regiono augimo centrą.
Valstybinių įstaigų pritraukimas į Birštoną nėra utopija. Vyriausybės kanceliarija praeitas metais pradėjo paslaugų valstybinėms institucijoms centralizavimą. Iš atskirų ministerijų, departamentų, tarnybų bus iškeliami personalo, informacinių technologijų, teisės, buhalterijos ir kiti skyriai, jie standartizuojami, centralizuojami ir bus ieškoma galimybių iškelti iš Vilniaus į kitus miestus. Tai yra galimybė Birštono ir Prienų vadovams susėsti, pagalvoti ką būtų galima pasiūlyti Vyriausybei ir kviesti nepamiršti mūsų regiono. Aišku, jei nieko nebus daroma, tai, kaip sakoma, kepti karveliai į burną neįskris, tačiau kai yra idėjų, užsispyrimas siekti jas įgyvendinti, tai atsiranda ir rezultatai.
Remigijus Zolubas
