Nuo negandų bendruomenę saugos šermukšnis
Kaip ir kasmet, paskutinį gegužės sekmadienį, po šv. Mišių Šilavoto bažnyčioje, aplankius artimųjų kapus, į buvusią Ingavangio mokyklą, kurios patalpos dabar priklauso Ingavangio bendruomenės centrui, susirinko didelis būrys ne tik čia gyvenančių, bet ir šiame bei aplinkiniuose kaimuose gimusių, gyvenusių, dirbusių žmonių, likimo nublokštų į įvairius Lietuvos kampelius.
Pasveikinti į būrį susirinkusių ingavangiečių atvyko LR Seimo narys Andrius Palionis, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas, kaimyninių Piliakalnio, Jiestrakio, Šilavoto, Žemaitkiemio bendruomenių atstovai. Muzikinę dovaną padovanojo Prienų KLC Naujosios Ūtos laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis, jo vadovė Lijana Sarnickienė bei jaunosios ingavangietės Kamilė ir Karolina Rygelytės.
Ingavangio seniūnaitė ir Ingavangio bendruomenės centro pirmininkės pavaduotoja Aldona Baniulienė pasveikino susirinkusiuosius ir išreiškė viltį, kad graži tradicija – kartą per metus suburti kraštiečius – dar ilgai gyvuos. Ji trumpai priminė buvusios mokyklos pastato, kuris buvo pradėtas statyti 1933 m., istoriją. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, kaime gyveno 744 gyventojai ir jis buvo vienas didžiausių, jei ne pats didžiausias, kaimas tuometinėje Lietuvoje. Todėl nereikėtų stebėtis, kad susitelkę Ingavangio, Žarstos ir Juodaraisčio kaimų žmonės pastatė mokyklą ir šis pastatas buvo pirmasis tarpukario Lietuvos kaime, skirtas konkrečiai mokyklai.
Ingavangio kaimo bendruomenės centras taip pat buvo įkurtas vienas pirmųjų rajone – 2002 m. rudenį. Ir įsikūrė jis ne kur kitur, bet buvusioje mokykloje, taip išsaugodamas pastatą nuo privatizacijos, o buvusiose klasėse ingavangiečiai dabar renkasi ir džiaugsmo, ir skausmo akimirkomis.
Prieš kelerius metus pastatas atjaunėjo – įgyvendinus ES kaimo plėtros fondo finansuojamą projektą, pakeistas pastato stogas, sutvirtintos sienos, pakeisti beveik visi langai ir durys. Šiais metais pačių bendruomenės narių iniciatyva ir lėšomis atliktas vidaus remontas. Atnaujintas patalpas pašventino Šilavoto klebonas Remigijus Gaidys.
Seimo narys A. Palionis pasidžiaugė iniciatyviais bendruomenės žmonėmis bei jų nuveiktais darbais ir dideliam būriui aktyviausių bendruomenės narių įteikė padėkas. Jis atvežė ir kitų dovanų – trispalvę, didžiulę saldžią dovaną ir šermukšnį, kuris bendruomenę turėtų saugoti nuo įvairių negandų.
Tikėkimės, kad išsipildys ir A.Baniulienės linkėjimas pasodinus medelį – kad ir po šimto metų prie jo rinktųsi esami ir buvusieji ingavangiečiai.
Turbūt visų iš toliau atvykusiųjų nuotaiką išreiškė humanitarinių mokslų daktaras Kostas Algirdas Aleksynas, kuris stengiasi nepraleisti nė vieno kraštiečių susibūrimo. Jo teigimu, jaunystėje, kai atitrūksti nuo namų, tėviškė neatrodo nei tokia graži, nei tokia svarbi ir tik bėgant metams supranti jos reikšmę, prisimeni ir daug praeities dalykų, istorinių faktų. Todėl dabar jis jaučiasi vėl suartėjęs su tėviške ir jos žmonėmis.
Visi kraštiečiai tikisi, kad K. A. Aleksynas išpildys savo pažadą ir parašys knygą apie gimtąjį Ingavangį.
Iki vėlumos netilo klegesys buvusiose Ingavangio mokyklos klasėse, liejosi prisiminimų upės, skambėjo dainos, buvo aptarti ir jau nuveikti darbai, ir kalbėta apie ateities planus. Džiugu, kad vyresniųjų būryje daugėja jaunų žmonių, kurie darniai įsilieja į bendruomenės gyvenimą, jį papildo naujomis iniciatyvomis.
