Kaimynai – visada šalia
Kaimynas – pats artimiausias žmogus, į kurį gali kreiptis ištikus nelaimei, žmogus, su kuriuo greičiausiai galima pasidalinti džiaugsmu, vakare ar šventadienį susėsti ir išgerti puodelį kavos. Geras kaimynas – geriau negu pats artimiausias giminaitis, nes jis arčiausiai tavęs, todėl labai svarbu palaikyti kaimyniškus santykius. Tad ir švęsti Kaimynų dieną – labai prasminga.
Ši šventė, kuri, ko gero, bus tradicinė ir Lietuvoje, atkeliavo iš Prancūzijos. Ten ji pradėta švęsti ir minėti dar 1999 metais. Pirmiausia daugiabučių namų gyventojai rinkdavosi kieme su savo vaišėmis prie bendro stalo, o nedideliuose miesteliuose burdavo miesto aikštėse. Beje, Lietuvoje nuo senų laikų buvo švenčiama ne kaimynų diena, bet kaimo diena – buvo aukojamos šv. Mišios, visi eidavo į bažnyčią (kitur buvo pakviečiamas kunigas prie kaimo kryžiaus laikyti šv. Mišias), o po to vykdavo suneštinės vaišės.
Praėjusį savaitgalį Kaimynų diena pirmą kartą paminėta ne tik Birštone, bet ir Kaune bei kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Tad geros idėjos plinta.
Birštoniečius ir miesto svečius į Kaimynų dieną pakvietė Birštono kurorto bendruomenė, kuri ir inicijavo šį renginį, įgyvendindama projektus „Bendruomeniškumo taku“ ir „Renkuosi būti sveikas“, finansuojamus Birštono savivaldybės. Šventės globėja – Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Šeštadienio vakarą jau smagiai šurmuliavo J. Basanavičiaus aikštė – čia vyko mugė. Ne paprasta, bet su vietinių, birštoniečių, gaminiais: Birutė Laukevičienė siūlė įvairių žolelių, bitininkas Robertas Pilauskas – ekologiško šiemetinio medaus ir jo produktų, merginos iš „Rojaus daržo“ mokė ir patarė, kaip pasigaminti skanių ir sveikų kokteilių, saldumynų bei užtepėlių. Visi buvo pavaišinti – galėjo ne tik paskanauti vieno ar kito gardėsio, bet ir dar gauti receptėlį.
Prie didelio stalo pradžios įsikūrusi Ieva Šidlaitė vaišino natūraliai raugintais kopūstais ir raugintais kopūstais su eglių ūgliais, miško uogomis. Čia pat buvo galima paskanauti ir arbatos grybo, ryžių grybo bei pieno gėrimų, namie pagaminto jogurto, naminės baltos ir juodos duonos bei išgirsti labai įdomių dalykų apie rauginimą ir raugintų produktų naudą mūsų organizmui. Taip pat buvo galima įsigyti knygą apie rauginimą ir fermentaciją su autorės autografu. Beje, tai pirmas lietuviškas leidinys apie natūralų rauginimą, dar vadinamą „laukine fermentacija“. Viską galima rauginti – ne tik daržoves, bet ir vaisius – ir netgi pasidaryti fermentuotų gėrimų.
Daugiabučių namų kaimynai, organizacijos ir bendrijos dengė stalus baltomis staltiesėmis, puošė gėlėmis, balionais, ant stalų dėjo ir skanius, gražius savo rankomis pagamintus patiekalus, pyragus bei gaivius gėrimus.
Kol suaugusieji dengė stalus ir kaimyniškai bičiuliavosi, vaikai irgi turėjo ką veikti – pūtė didžiulius burbulus, džiaugėsi aitvarais, piešimo pamoka bei žaidimais su draugais. Smagiai grojant liaudiškai muzikai visi – ir dideli, ir maži – šoko bendrus šokius, dalyvavo smagioje ir linksmoje mankštoje. Visgi linksma ir smagu su kaimynais ir draugais kartu praleisti laiką, palikus namuose patogią sofą, televizorių ar išmanųjį telefoną…
„Labai džiaugiuosi, kad pirmas blynas neprisvilo, kad tiek daug žmonių dalyvavo ir buvo taip smagu. Šventę organizavo mūsų Birštono kurorto bendruomenė, bet mums labai talkino ir padėjo bičiuliai: bendrija „Čiulba ulba“, krautuvėlė „AsMeniška“ , restoranas „Old Town Gril“, kultūros centras, sporto centras, miesto tvarkymo tarnyba ir kiti geri kaimynai“, – džiaugėsi pavykusiu renginiu Birštono kurorto bendruomenės pirmininkė Alina Jaskūnienė, nepamiršdama padėkoti taip pat kaimynams: „Eglės“, „Versmės“, „Tulpės“ sanatorijoms ir „Vytautas Mineral SPA“, kurie parėmė šventę vertingais prizais.
Taigi, bendraukime, draugaukime ir švęskime kartu, tada ir gražiau gyvensime, ir mažiau problemų bei negerų dalykų matysime aplink.
