Ar turite senų nuotraukų, ar jas branginate ir saugote?
Algimantas Valatkevičius
Turiu daug senų nuotraukų ir jas labai branginu, retsykiais vis pasižiūriu, prisimenu tėvus, senelius, gimines, draugus, kurių jau nebėra. Kai manęs nebebus, nežinau, ką vaikai ir anūkai su jomis darys. Seniausiai nuotraukai – daugiau nei 70 metų. Daugumoje nuotraukų užfiksuotos vestuvės ar laidotuvės. Turėjau ir Prienų bravoro nuotrauką, bet gaila, kad kažkam paskolinau ir nebegrąžino. Nuotraukoje matėsi, kad visai nesmarkiai bravoras buvo sugriautas, buvo galima jį atstatyti. Tik tuometinė valdžia nusprendė, kad reikia sulyginti su žeme. Žmonės ardė pastatus ir plytas pardavinėjo. Prisimenu, kad 100 plytų kainavo 30 červoncų.
Jurgita Aksomaitytė
Labai saugau ir vertinu senas nuotraukas. Seniausia, kurią turiu – babytės – daryta 1932 m. Kaip galima nesaugoti? Juk tai atminimas, pagarba savo šaknims, protėviams, istorijai. Ir dabar pasidarau popierinių nuotraukų, kuriose užfiksuoti šeimos nariai ar, mano manymu, svarbūs gyvenimo momentai, kitoje pusėje užrašau, kada ir kur fotografuota, kas nuotraukoje. Liks brangus atminimas vaikams ir anūkams.
Gintautas ir Birutė Petkevičiai
Taip, saugome savo šeimos nuotraukas. Seniausioms – gal arti šimto metų. Ir dabar dar pasidarome popierinių, nes tokias „pačiupinėti“ gali, jos šiltesnės. Stengiamės išsaugoti nuotraukas, kuriose matyti, kaip auga ir keičiasi vaikai, ar įamžintos šeimos šventės. Gaila, bet yra nuotraukų, į kurias žiūrėdami jau nebežinome, kas nufotografuota, o paklausti nebėra ką. Todėl mes stengiamės užrašyti, ką ir kada fotografavome.
Martynas Riauba
Tėvai turi senų nuotraukų, kuriose – seneliai, proseneliai, proproseneliai… Kartais pavartau tuo albumus, įdomu. Ir dabar ne tik kompiuteryje nuotraukas saugome, pasidarome ir popierinių. Ir aš kartais pasidarau savo nuotraukų su draugais. Tikiuosi, kad išsaugosiu jas kelias dešimtis metų ir visų vardus prisiminsiu.
Valė Budrevičienė
Senų nuotraukų turiu nedaug, bet ir į tas nežiūriu, nes man tai nekelia sentimentų. Dukra labiau domisi, tai ji surinko nuotraukas iš dėžių ir tvarkingai į albumus sudėjo. Ji saugo ir naujesnių nuotraukų. Aš ir pati nemėgstu fotografuotis, ir nesidairau atgal – kas buvo, tai buvo, ar gerai, ar blogai, bet praėjo.
