Pažintis su Kėdainiais ir „Lifosa“
Lietuvos geografiniame centre įsikūrusi gamykla Kėdainių „Lifosa“. Sėkmingai dirbanti bendrovė gamina žemės ūkiui reikalingas fosfatines trąšas ir sieros bei fosforo rūgštis.
Nuo seno lietuviai sėkmingai ūkininkauja gimtojoje žemelėje, todėl šis sektorius visada lieka valstybės prioritetu. Lietuviai išmoko prisitaikyti – tradicinius žemės ūkio padargus keitė aukštųjų technologijų įrenginiai, kasdien diegiamos inovacijos tapo kasdienybe. Vienas tokių inovacinių sektorių ir yra jau minėtas fosfatinių trąšų gaminimas. Todėl ,,Revuonos“ mokyklos mokytojos Dalia Baranauskienė ir Zita Ferevičienė nusprendė jaunąją kartą supažindinti su vienu stipriausių Rytų Europoje chemijos pramonės gigantu bei jo problemomis.
Tik atvykus į „Lifosą“ mus pasitiko malonus vyriškis (gamybos skyriaus viršininkas), kuris šioje firmoje dirba jau seniai. Reprezentaciniame gamyklos muziejuje susipažinę su gamykloje gaminamomis trąšomis bei jų specifikacija patraukėme pačios įmonės apžiūrėti. Gamyklos teritorijoje pamatėme tikrai įspūdingas bei sudėtingas konstrukcijas, įvairius techninius įrenginius, reikalingus gamybinių procesų funkcionavimui palaikyti. „Lifosoje“ gamybinių procesų metu susidaro milžiniški fosfogipso kiekiai. Pasibaigus ekskursijai po teritoriją, turėjome progą pasivaikščioti ant šalia gamyklos vis dar augančių milžiniškų gipso kalnų.
Atsisveikinus ir padėkojus gidui, kelionė dar nesibaigė. Patraukėme garsiojo Kėdainių senamiesčio link. Kėdainių miestas nuo seno garsėja vystoma prekyba, pirkliams patraukliu centru. Jau 1372 m. miestas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Kėdainių senamiestis yra įtrauktas į kultūros paveldo registrą, kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Mus su miestu supažindino vietinė gidė. Pamatėme pirmuosius mieste statytus mūrinius namus, įvairius kultūros paminklus bei savo architektūra visus sužavėjusią „Šviesiąją“ gimnaziją.
Ši kelionė davė daug. Iš tiesų supratome, jog Lietuvos pramonė nėra jau tokia nustekenta. Pamatėme sėkmingai dirbančią vieną stipriausių Rytų Europoje fosfatinių trąšų gamyklą. Kelionės metu regėjome pramonės industrijos ir senosios kultūros paveldo sintezę. Tai mums paliko didelį įspūdį.
D. Baranauskienė ir Z. Ferevičienė,
,,Revuonos“ vidurinės mokyklos mokytojos
