Prienuose prieš 70 metų

Lietuvos žmonės švenčia Didžiąją Šventę – Laisvės šventę. O kiek daug kančių patyrė Lietuva, kol tapo laisva ir nepriklausoma. Atėjūnai iš rytų ir vakarų šimtmečių šimtmečiais norėjo mūsų tautą sunaikinti – uždraudė kalbą, mūsų gyvenimo būdą, papročius, tikėjimą. Mūsų tautos didžiavyriai savo narsa, krauju, gyvybe, išmintimi iškovojo Lietuvos laisvę, nepriklausomybę.

Mieli Prienų krašto žmonės, šiame kukliame straipsnyje noriu prisiminti tragišką įvykį Prienuose 1948 m. gegužės 21–22 d.

Tuomet aš dainavau, skudučiavau ir netgi šokau Jono Švedo vadovaujamame dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Dabar šis ansamblis vadinasi „Lietuva“.

1948 m. gegužės 21 d. J. Švedo vadovaujamas dainų ir šokių liaudies ansamblis atvyko į Prienus ir kultūros namuose surengė koncertą. Susirinko daug žiūrovų, kurie labai šiltai sutiko dainų ir šokių liaudies ansamblio koncertą, prašė kartoti dainas, instrumentinius kūrinius, šokius ir apdovanojo ansambliečius gražiausiomis gėlėmis. Po koncerto nakvojome tuose pačiuose kultūros namuose. Ant grindų pasitiesėm šiaudų prikimštus čiužinius, patalynę ir greitai užmigom. Viešbučio tada Prienuose nebuvo, o mūsų buvo daugiau nei šimtas.

Po vidurnakčio pasigirdo smarkus beldimas į duris ir apakino galingų prožektorių šviesa… Į vidų įsiveržė ginkluoti „enkavadistai“, išsivedė J. Švedą ir šokių vadovą Juozą Lingį. Po kelių valandų grįžo J. Švedas ir J. Lingys, lydimi tų pačių „enkavadistų“. Jie perskaitė pavardes ansambliečių, kuriuos areštuoja kaip liaudies priešus, kaip politinius nusikaltėlius. Baisios baimės apimti laukėm ryto.

Gegužės 22 dienos rytą „enkavadistai“ areštavo dar grupę ansambliečių. Dainų ir šokių liaudies ansamblio administratorius Juozas Krištaponis iš Prienų valdžios sužinojo, kad koncertai uždrausti. Į Prienų apskritį įvažiavimas ir išvažiavimas griežtai uždraustas ir nežinia dėl ko, kuriam laikui. J. Krištaponis iš Prienų MVD gavo leidimą mums išvykti per Kauną į Vilnių. Susirinkome likusieji nesuimti į salę, kur buvo mūsų koncertas. Jonas Švedas liūdnai tarė, kad koncertų rengti toliau negalėsime, nes netekome geriausių dainininkų, muzikantų, šokėjų.

Susikrovėme į sunkvežimius visą mantą: sceninius rūbus, instrumentus, patalynę. Susėdome į tuos pačius nedengtus sunkvežimius, nes apie autobusus galėjom tik pasvajoti, ir išvažiavome pro Kauną į Vilnių. Kelionė buvo baisi, jos iki šių dienų negaliu pamiršti… Lijo čaižus šaltas lietus. Pakelėse prie sodybų stovėjo kariški sunkvežimiai. Kareiviai varė ūkininkų šeimas su mažais vaikeliais į sunkvežimius ištrėmimui į Sibirą. Girdėjome, kaip rauda žmonės, išvaromi nuo savos žemės, iš savų namų į nežmoniškas kančias, badą, mirtį… Verkėm ir mes kartu su jais, doriausiais, darbščiausiais, nekaltais žmonėmis.

Dar ir dabar į mano atmintį sugrįžta tie baisūs okupacijos laikai kaip klaikus košmariškas sapnas. Mano tėtis kalėjo Vorkutoje. Giminės vieni kalėjo, kiti buvo ištremti. Sugrįžo ne visi… O ir sugrįžę vargo. Buvo persekiojami, neturėjo kur gyventi, negavo darbo.

Mieli Prienų krašto žmonės, džiaukimės Lietuvos laisve, nepriklausomybe. Kad ir ne viskas taip gerai, kaip norėtume, tikėkime ateitimi. Tegu mūsų gyvenimą lydi Vinco Kudirkos giesmė:

Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!

Labai džiaugiuosi sužinojęs, kad gegužės 19 dieną ansamblis „Lietuva“ dainuos, gros ir šoks Prienuose, naujuose, ištaiginguose kultūros centro namuose.

Brangūs ansambliečiai, dainuokite, grokite, šokite dar gražiau, dar linksmiau, nei mes dainavome, grojome, šokome prieš 70 metų, ir suteikite daug džiaugsmo mieliems Prienų krašto žmonėms.

Lionginas Abarius, profesorius, dainų švenčių dirigentas

2016 m. moksleivių dainų šventėje „Tu mums viena“. L. Abarius diriguoja J. Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“.