home Sveikata, Veidai Pažintis su tolimąja Afrika

Pažintis su tolimąja Afrika

Birštono viešoji biblioteka, vykdydama projektą „Pajusk pasaulį bibliotekoje“ savo ištikimus skaitytojus ir bibliotekos lankytojus pakvietė į susitikimą su žinomu Europos kultūrizmo čempionu, sveikos gyvensenos konsultantu, keliautoju ir rašytoju Andriumi Pauliukevičiumi ir jo žmona Ilka Adams. Jie kartu pristatė ką tik išleistą knygą „Mano Afrika: kelionė po magiška gamta ir daugialype kultūra stebinančią Namibiją“.

Pradėdamas pokalbį Andrius Pauliukevičius pirmiausia paminėjo, kad Lietuva ir Afrikos žemynas yra labai panašios formos, tik mūsų šalis daug mažesnė. Lietuva – tarsi suspausta Afrika.

„Namibija yra demokratinė valstybė, kuriai vadovauja prezidentas. Namibijos pavadinimas kilęs iš šalia Atlanto vandenyno esančios Namibo dykumos. Šalies pavadinimui parinktas gamtos objektas, o ne tauta, kurios pavadinimas yra daugelio pasaulio valstybių pavadinimų šaknis. 90 proc. Namibijos gyventojų sudaro juodieji ir spalvotieji, 10 proc. – baltieji. Joje gyvena keliolika etninių grupių. Didžiausia yra ovambų grupė, sudaranti pusę šalies gyventojų“, – pasakojo Andrius.

Gana įdomi ir Namibijos istorija. Pirmieji Gerosios Vilties kyšulį dar 1488 m. atrado portugalai, o 1652 m. olandai atplaukė į dabartinę Pietų Afrikos Respubliką ir įkūrė koloniją ten, kur dabar stovi Keiptaunas (CopeTown). Kalbėdami senąja olandų kalba, jie davė pradžią afrikansui (afrikoons), kalbai, kuria kalba didelė Pietų Afrikos Respublikos ir Namibijos gyventojų dalis. Tai vakarų germanų kalbų grupei priklausanti kalba, kuria kalbama Afrikos žemyno pietuose.

Kitas labai įdomus sutapimas yra tai, kad Namibijos nepriklausomybė buvo paskelbta irgi neseniai – 1990 m. kovo 21 dieną. Be to, 90 proc. Namibijos gyventojų yra krikščionys, kurių didelę dalį sudaro evangelikai liuteronai, tačiau yra ir Romos katalikų. Musulmonų čia yra labai mažai, o liuteronybę į Namibiją, sako, atvežė vokiečiai.

Nepaisant įdomių istorinių dalykų ir pasakojimo apie Namibijos gamtą ir žmones, susirinkusiuosius domino ir Andriaus pažintis bei vedybos su afrikiete gražuole Ilka Adams. Apie tai, kaip jie susipažino kūno rengybos (fitneso) klube prieš ketverius metus, pakaitomis pasakojo abu sutuoktiniai.

Ilka prisipažino, kad dar mokydamasi mokykloje svajojo toliau mokytis Europoje. „Europa – tai kitas pasaulis, kuriame atrodė yra daugiau galimybių ne tik mokytis, bet ir gyventi. Iš pradžių porą metų turėjau vizą mokytis ir gyventi Didžiojoje Britanijoje. Kaip tik tuo metu turėjau progą pasisvečiuoti pas draugus Lietuvoje. Ir ši šalis man paliko nepaprastą įspūdį – visur žalia, daug vandens ir ...įvairių uogų“, – šypsodamasi apie mūsų šalį kalbėjo Ilka.

Pažinties ir draugystės pradžioje Andrius siekė, kad Ilka išmokytų jį geriau kalbėti angliškai, kad su juo bendrautų tik šia kalba. Taip besimokant reikalai priėjo ir iki vestuvių, kurios vyko tolimoje Namibijoje. Vestuvių metu jaunuosius palaimino liuteronų dvasininkas, nors Andrius yra krikštytas ir kitas bažnytines procedūras atlikęs pagal Romos katalikų papročius.

Klausantis Ilkos lietuviškos kalbos, matosi, kad jauna moteris jau puikiai gali susikalbėti su aplinkiniais, tik gaila, kad vyras namuose su ja bendrauja tik angliškai.

Tiek Andrius, tiek Ilka daug ir su meile kalbėjo apie nuostabią, pilną kontrastų Afrikos šalį, kuri yra už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Jeigu ne Ilkos tamsios akys, vargiai pasakytume, kad ji yra spalvotoji. Tokio tamsesnio gymio merginų ir moterų yra ir pas mus. Ir niekas atsisukę į ją Vilniuje nežiūri.

Kalbėdami apie ateities planus, sutuoktiniai pažymėjo, kad šaltuoju metų laiku, ko gero, gyvens Namibijoje, o kai atšils – grįš į Lietuvą. Andrius sako, kad ten jam, kaip fitneso treneriui ir sveiko gyvenimo būdo konsultantui, sąlygos labai palankios, nes tokių specialistų Afrikoje trūksta.

Iš tikrųjų buvo labai įdomu klausytis puikaus pasakojimo, iliustruoto fotografijomis iš jų asmeninio šeimos gyvenimo, Namibijos vaizdų ir kt.