Kaip būti saugiam važiuojant dviračiu
Keliavimo dviračiu malonumą ir patogumą atranda vis daugiau lietuvių ir tai nesunku pastebėti atšilus orams, kai į gatves ar parkus išrieda gausybė dviratininkų. Dviratininkams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, galioja kelių eismo taisyklės, o jose numatoma, kad dviračiu derėtų važiuoti dviračių takais arba specialiai pažymėtomis eismo juostomis ir tik, jei tokių nėra – kelkraščiu ar dešiniąja važiuojamosios kelio dalies puse. Be to, dviračiu visais atvejais draudžiama važiuoti greitkeliais ir automagistralėmis, taip pat – nenulipus nuo dviračio pėsčiųjų perėjomis. Norint pasukti į kairę ar apsisukti, važiuojamąją kelio dalį kirsti rekomenduojama nulipus nuo dviračio. Be abejo, dviratininkams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, privalu paisyti ir visų sutinkamų kelio ženklų.
Svarbu būti gerai matomam
Dažnai automobilių susidūrimai su dviratininkais įvyksta dėl to, kad pirmieji laiku kelyje nepastebi antrųjų. Dažniausiai taip nutinka užmiesčio keliuose važiuojant tamsiu paros metu ar esant prastam matomumui dėl nepalankių oro sąlygų. Kelių eismo taisyklės numato, kad dviračio gale turi būti pritvirtintas raudonas atšvaitas ar tokios spalvos žibintas, o šonuose ant ratų stipinų – oranžiniai atšvaitai. Be to, važiuodami keliu dviratininkai privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba dviračio priekyje ir gale įjungti žibintus. Tamsiu paros metu prie dviračio vairo privalu dėvėti ir šviesą atspindinčią liemenę, ir važiuoti įsijungus žibintus. Tai dviratininkus kelyje daro daug geriau matomus. Be to, dviratininkai apie savo manevrus kelyje kitus eismo dalyvius visuomet turėtų įspėti specialiais gestais – į dešinę ar kairę ištiesta ar per alkūnę sulenkta ranka.
1. Laikykitės dešinės tako pusės.
2. Dėvėkite šalmą – nežinia, kas įšoks į dviračių taką. Net ir lėtai važiuojant traumos būna skausmingos.
3. Pasirinkite saugų greitį – ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. Juk šalia dviračių takų dažniausiai yra pėsčiųjų takai. Tad svarbu atsiradus kliūčiai spėti sustoti.
4. Kad ir kaip malonu važiuoti klausantis muzikos, reikia girdėti, kas vyksta aplink. Tad ausinukų reikėtų vengti.
Sankryžos ir perėjos
1. Sankryžos su perėjomis yra dviejų tipų – su pažymėtu dviračių taku ir be jo. Tomis, kurios yra pažymėtos, galima važiuoti dviračiu. Nežymėtomis perėjomis reikia dviratį persivaryti. To reikia jūsų pačių saugumui.
2. Važiuodami per žymėtą perėją prisiminkite, kad šalia jūsų yra pėstieji. Jie gali sudaryti netikėtų situacijų. Todėl rekomenduojama visose perėjose nulipti nuo dviračio.
Kur galima važiuoti
Dviračiu derėtų važiuoti dviračių takais arba specialiai pažymėtomis eismo juostomis ir tik, jei tokių nėra – kelkraščiu ar dešiniąja važiuojamosios kelio dalies puse. Važiuoti pėsčiųjų taku ir šaligatviu, jei ant jo nežymėtas dviračių takas, yra draudžiama.
Dviratininkai – labiau pažeidžiami
Reikėtų nepamiršti, kad kelyje lenkdami dviratininkus automobiliai turėtų tai daryti plačiu lankstu – rekomenduojama 1,5 metro atstumu. Keliu važiuojantiems dviratininkams visuomet turėtų būti paliekama pakankamai erdvės, o sukant į šalutinį kelią ar iš jo – įsitikinama, kad greta esantis dviratininkas spės pravažiuoti ir nebus užkliudytas.
Dviratininkai kelyje yra tikrai labiau pažeidžiami nei automobilių vairuotojai. Kartais dviratininkus parblokšti gali net ir pravažiuojančio automobilio sukeltas vėjo gūsis. Tą automobilių vairuotojai visuomet turėtų turėti omenyje ir netoliese važiuojant dviratininkui ar jų grupei imtis visų atsargumo priemonių.
