Černobylio avarijai – 32-eji
Prieš 32 metus pasaulyje išaušo dar viena balandžio 26-oji diena. Rodos, eilinė pavasario diena. Ir tik nedaugelis jau žinojo, jog balandžio 26-osios rytas aušta paliestas didžiausios pramoninės katastrofos. Nors balandžio 26-osios naktį įvykusią tragediją buvo bandoma nuslėpti, vos po kelių dienų ji tapo reikšmingiausia atomine katastrofa pasaulyje taikiuoju metu.
1986 m. naktis iš balandžio 25-osios į 26-ąją – ryškus ir kartu tamsus taškas žmonijos istorijoje. Net ir po tūkstančio metų ši naktis istorijos vadovėliuose vis dar bus įvardijama kaip naktis, kai taikusis atomas tapo juoduoju košmaru.
Antrojo pasaulinio karo metais Nagasakyje bei Hirošimoje numestos atominės bombos sunaikino per 120 tūkst. japonų. Šios aukos buvo įskaičiuotos į bendrą Antrojo pasaulinio karo aukų sąrašą, kuris iki šiol svyruoja nuo 50 iki 80 mln. Po patirto atominio antpuolio Japonija kapituliavo – karas pakeitė kryptį.
Pasaulyje įsivyravus taikai buvo sutarta ir dėl atominio ginklo nenaudojimo, todėl niekas nesitikėjo, kad 1986 m. sprogs dar vienas atominis užtaisas.
1967 m. vasario 2 d. bendru TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų tarybos nutarimu rekomenduota Ukrainos valstybiniam plano komitetui statyti naują atominę elektrinę dešiniajame Pripetės upės krante, prie Janovo kaimo. 1970 m. gruodžio 14 d. TSRS Ministrų taryba patvirtino sprendimą, kad Černobylio atominėje elektrinėje bus įrengiami RBMK tipo uraniniai-grafitiniai reaktoriai. 1970 m. buvo statomi pirmieji du Černobylio atominės elektrinės 1000 megavatų galios blokai, pradėtos ir Pripetės miesto, kuriame turėjo gyventi atominę elektrinę aptarnaujantis personalas, statybos. 1977 m. gruodžio 14 d. pradėjo funkcionuoti pirmasis reaktorius, o netrukus – ir antrasis. Iki 1983 m. gruodžio 30 d. buvo pastatyti ir paleisti dar du reaktoriai.
Pastatytą atominę elektrinę problemos kamavo kelis kartus. Jau 1982 m. rugsėjo 9 d. dėl technologinio kanalo trūkio pirmame bloke į jėgainės teritoriją buvo išmesta radioaktyviųjų medžiagų. 1986 m. naktį iš balandžio 25 d. į 26 d., vykdant bandymus ir praradus branduolinės reakcijos kontrolę, Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia avarija, kurios metu buvo sugriautas ketvirtasis reaktorius. Avarijos metu žuvo keliolika žmonių, tačiau nuslėpta nelaimė ir netinkamai apsaugotų avarijos padarinių likvidatorių darbas kenksmingomis sąlygomis pareikalavo dar keliolikos tūkstančių gyvybių. Daugiau nei 115 tūkst. gyventojų buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos.
Gegužės 23 d. tarsi katastrofos tęsinys ketvirtojo reaktoriaus variklių tunelių patalpose kilo gaisras, trukęs septynias valandas. Gaisras buvo užgesintas, nepaisant elektrinės teritorijoje tvyrojusio didelio radioaktyvaus fono.
1986 m. rudenį įrengus ketvirtąjį bloką gaubiantį gelžbetoninį sarkofagą, du elektrinės blokai atnaujino darbą. Trečiasis blokas buvo įjungtas 1987 m. pabaigoje. 1991 m. spalio 11 d. antrajame bloke vėl kilo gaisras. Visi trys reaktoriai palaipsniui vėl buvo išjungiami.
Avariją 1986-aisiais likvidavo daugiau kaip pusė milijono įvairių sričių specialistų bei pareigūnų. Deja, daugumai „taikusis“ atomas tapo lemtingu. Avarija jų gyvybes pasiglemžė ne tik įvykio vietoje, bet per tris dešimtmečius trunkančius sveikatos reabilitavimo procesus. Radiacijos pažeisti organizmai reikalauja nuolatinės priežiūros bei gydymo procedūrų.
Žmoniją nuo tirštu garu alsuojančio pragaro bandė išgelbėti ir 72 prieniečių-birštoniečių komanda.
Avarijos likvidavimo operacijoje dalyvavę „černobyliečiai“ šią dieną pasitinka niūriai – katastrofa vis dar veikia aplinką ir jų pačių sveikatą, o valstybės vadovų požiūris į būtinąją sveikatos priežiūrą darosi vis atsainesnis. Černobyliečiai juokauja, kad greitai šio rūpesčio nebeliks – avariją likvidavę draugai paskutiniais metais vis dažniau palieka šį radiaciją alsuojantį pasaulį.
Nors ir organizuojamos įvairios kelionės į užkrėstąją zoną aplink Černobylio AE, daugelis neįvertina, kad šioje zonoje, radiacinis fonas vis dar pavojingas sveikatai, nepaisant virš suskilinėjusio senojo sarkofago pastatyto naujojo.
Tiesa, vis didesnė problema tampa iš avarijos, karantino zonos bei atominės elektrinės statytojų bei darbuotojų miestelio Pripetės nuolat vagiamos ir į įvairias šalis gabenamos radiaciją skleidžiančios statybinės medžiagos, mediena, įrengimai.