Ką reiškia atstovauti Lietuvai Amerikos širdyje?
Beveik kiekviena mergaitė svajoja būti princese ar bent jau prisiliesti prie blizgančios ir gražiausiomis spalvomis numargintos kasdienybės. Prieš savaitę man teko didžiulė garbė atstovauti Lietuvai „CherryBlossom“ programoje Vašingtone, kur mažos mergaitės troškimų išsipildymas man dar labiau sužadino norą svajoti ir ieškoti kelio į galimybių bei išbandymų kupiną pasaulį!
„CherryBlossom“ princesių programa, švenčianti jubiliejinį septyniasdešimtmetį, – tai multikultūrinė, mokomoji, edukacinė programa, skirta jaunoms moterims lyderėms iš Jungtinių Amerikos Valstijų bei kitų pasaulio šalių. Programos dalyvės atrenkamos pagal lyderystės, akademinius bei socialinius pasiekimus. Įdomiausia programos dalis yra tai, kad skirtingų kultūrų, pažiūrų, skirtingas gyvenimo patirtis turinčios jaunosios lyderės visą savaitę kartu leidžia laiką, diskutuoja apie aktualias problemas ir po ilgos, veiklų kupinos, dienos tampa dar vieningesniu moteriškos draugijos kumščiu, kuris turi ne tik noro, bet ir energijos nuversti didžiausius kalnus bei parodyti aplinkiniams, jog moterys gali labai daug!
Visos savaitės metu lankėmės įvairiose vietovėse, kurios praplėtė tiek žinių, tiek intelektualinį, tiek kultūrinį akiratį. Baltieji rūmai, kurie gniaužė kvapą savo ypatinga istorija bei paslaptimis, Japonijos ambasada, kur turėjome galimybę susitikti ir pakalbėti su naujai išrinktu ambasadoriumi bei jo šeima. Įsimintinas buvo ir vizitas Kenedžio institute, kuriame bendravome su negalią turinčiais jaunais žmonėmis. Institutą palikau su malda, kuri padėtų išgyti, o sveikiems atneštų suvokimą, jog jie yra tiesiog patys laimingiausi žmonės Žemėje.
Konferencija su daug pasiekusiomis moterimis, įvairūs muziejai, šalių kultūros centrai, vedamos pamokėlės mažiesiems apie Lietuvą ir kitos programos veiklos praturtino mano gyvenimišką bagažą nepamirštamomis akimirkomis ir patirtimi. Visos savaitės darbai buvo ypatingi, bet širdyje daugiausiai vietos pasilikau Lietuvos Respublikos ambasadai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jau nuo pat ankstyvo ryto pabudau su džiaugsmo jauduliu, nes žinojau, kad netrukus Lietuvos ambasadoje apsilankys ir daugiau apie mylimą Lietuvą sužinos net 54 seserys iš skirtingų ne tik Amerikos, bet ir pasaulio vietovių. Taip pat prie rytinio vizito prisidėjo ir kito amžiaus pogrupio programos dalyvės – mažosios princesės, dar vis lydimos savo tėvelių. Kūnas ir mintys dar labiau prisipildė euforijos, kai mažosios damos prašė autografo bei nuotraukos su manimi, nes esu grynakraujė lietuvaitė, gimusi šalyje, kurios tie vaikai nežino, bet be galo norėtų aplankyti, kadangi jų tolimos šeimos šaknys yra nutekėjusios į lietuviškąsias platybes. Galbūt aš ir nesu žmogus, kuris gali pasigirti didžiais pasiekimais dėl Lietuvos, bet esu tas žmogus, kuris visada su pasididžiavimu tars Lietuvos vardą ir stengsis gyventi taip, kad prisidėtų prie geresnio gimtojo krašto rytojaus. Kartais pagalvoju, kad mano herojaus, mano senelio Povilo Buzo (amžiną atilsį), palikimas man – neišblėstanti ir begalinė meilė Lietuvai.
Kita, lygiai taip pat jaudinanti, akimirka buvo paskutinės dienos paradas. Galite įsivaizduoti: mergina, gimusi Lietuvoje, nedideliame Prienų mieste, dabar, paskirta Lietuvos atstove Jungtinėse Amerikos Valstijose, Amerikos širdyje, Vašingtone, apsupta kitų lyderių moterų, rieda ant platformos vilkėdama tautinį kostiumą ir su šypsena mojuoja žmonėms, girdėdama žmonių šauksmus „Lietuva, Lietuva“…Jei nuoširdžiai, man pirmosios parado minutės buvo su laimės ašaromis ir jausmu, kurio nepamiršiu visą savo gyvenimą.
Noriu padėkoti šeimai, kurios palaikymą jaučiau net ir už tūkstančių kilometrų, Lietuvos ambasadai Jungtinėse Amerikos Valstijose, be kurios nebūčiau turėjusi šios nuostabios galimybės atstovauti Lietuvai „CherryBlossom“ programoje, bei tiems, kurie visame pasaulyje garsina Lietuvos vardą ir tiki, kad tai šalis, kurioje kiekvienas gali išpildyti savo svajones.
