Pristatytas naujas politinis susivienijimas
Prienuose apsilankę neseniai gimusio trijų politinių partijų – Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos ir Tautininkų sąjungos – susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai ir juos remiantys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai susitiko su rajono gyventojais ir spaudos atstovais. Svečius lydėjo Prienų rajono tarybos nariai Egidijus Visockas ir Artūras Buitkus.
Į susitikimą atvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Rudys, Romualdas Ozolas, Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Tautininkų sąjungos tarybos narė Nijolė Balčiūnienė, judėjimo „Už teisingumą“ ir konfederacijos „Jungtinis demokratinis judėjimas“ atstovas Šarūnas Valentinavičius, Socialdemokratų sąjungos vadovai Arvydas Akstinavičius, Violeta Linkienė, Jonas Valatka.
Į susivienijimą susibūrusių politinių partijų ir visuomeninių judėjimų atstovų teigimu, šį politinį darinį inspiravo katastrofiška Lietuvos politinė, demokratinė situacija, dėl kurios šalies politinė sistema privalo iš esmės keistis. Vertybiniu pagrindu kuriamas susivienijimas numato veikti pagal koalicinės partijos modelį, kai visos jame dalyvaujančios jėgos išsaugo savo programas ir struktūras, tačiau bendrai veikia vadovaudamosi konstitucinės demokratijos nuostatomis, atstovaudamos Lietuvos nacionalinius interesus. Susivienijimo pareiškime teigiama, kad susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“, kurį inicijuoti atsakomybės imasi trys partijos, yra organizuotas bandymas atverti vartus į Seimą tiems tautos ir valstybės patriotams, kurie mano, jog nuo Sąjūdžio projektuotos valstybės kūrimo kurso Lietuva nukrypo neleistinai, tačiau ne taip beviltiškai, kad nieko nebegalima būtų pataisyti. Po pareiškimu, kuriuo išreiškė paramą politinių jėgų susivienijimui „Už Lietuvą Lietuvoje“, pasirašė 19 Nepriklausomybės Akto signatarų.
Spaudos konferencijos metu vienas iš susitikimo iniciatorių Socialdemokratų sąjungos vadovas A. Akstinavičius pabrėžė, kad kiekvienas pilietis turėtų jausti atsakomybę už tai, kas vyksta šalyje. „Jausdami pilietinę atsakomybę, bandome bendromis pastangomis ieškoti išeities“, – sakė A. Akstinavičius.
Papildydamas Seimo narys G. Songaila akcentavo, jog šio politinio susivienijimo skirtumas nuo kitų politinių jėgų yra tas, jog susivienijimas palaiko tautinės nacionalinės valstybės, nacionalinės kultūros, kuri iki šiol buvo silpninama ir menkinama, atkūrimą. Emigracija, anot Seimo nario, tėra ekonominės socialinės politikos, niekinančio požiūrio į savo istoriją, valstybę, į savo šaknis pasekmė. „Tai nėra tik kultūros, nacionalinio švietimo dalykai, ekonominės socialinės politikos klausimai, bet visų pirma – politinė sistema, tokia būsena, kai nuolatos tik kalbama ir nėra jokio rezultato. Situacija blogėja, ypač viešųjų finansų tvarkymo srityje. Pagal Pasaulio banko duomenis, Lietuva nepatenka net į šimtuką valstybių, nesugebančių tvarkytis su viešaisiais finansais. Taip yra todėl, kad tokia yra grupinio valdymo tvarka, kuri tęsiasi jau daug metų ir yra susijusi su pinigais. Mūsų susitelkimas yra mėginimas pateikti piliečiams tikrą pasirinkimą,“ – teigė G. Songaila.
Šis susivienijimas, jo iniciatorių teigimu, ypač skiriasi nuo to, kas vadinama liberalanarchistinėmis jėgomis. Susivienijimas buria tris politines jėgas, ieško galimybių bendradarbiauti su Lietuvos profesinėmis sąjungomis, Seime yra įsikūrusi parlamentinė grupė „Už teisingumą Lietuvoje“, į kurią kol kas įeina 6 Seimo nariai, susiję su teisingumo problemomis. Pasak G. Songailos, yra ir žinomų visuomenės veikėjų, kurie remia susivienijimo iniciatyvą ir idėjas, taip pat Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Nepriklausomybės akto signatarų.
Vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų R. Ozolas taip pat pabrėžė, kad naujasis politinis susivienijimas – ne atsitiktinis reiškinys. Kitose valstybėse jau seniai yra puikiai suvokta, kad kiekvienos valstybės rūpinimasis savo nacionaliniais pamatais yra gyvybinis reikalas.
Judėjimo „Už teisingumą“ ir konfederacijos „Jungtinis demokratinis judėjimas“ atstovas Šarūnas Valentinavičius su dideliu tikėjimu pareiškė, kad per 22 atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metus nėra buvę tokio atvejo, kada partijos ir visuomeniniai judėjimai susivienytų į vieną labai stiprų junginį. „Mūsų konfederacija „Lietuvos demokratinis judėjimas“ sudarė bendradarbiavimo sutartį su profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos medikų profesine sąjunga. Didžiulė grupė žmonių jungiasi – tai rodo, kad paprastiems žmonėms, kuriuos vadina „iš gatvės“, „patvoriniais“, yra ne tas pats, kas darosi Lietuvoje“, – kalbėjo Š. Valentinavičius.
Po spaudos konferencijos naujojo politinio susivienijimo iniciatoriai susitiko su rajono gyventojais, kurie taip pat negailėjo kritikos dabartinei Lietuvos politinei bei teisingumo sistemai. Susitikimo su gyventojais metu kandidatu į LR Seimą vienmandatėje apygardoje patvirtintas nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovas Egidijus Visockas.