PATIRTIES PAMOKOS. Savanorystė – dvasios penas
Savanorystė yra pakankamai senas žodis. Žinome jį visi, visi kažkada esame buvę savanoriais. Kiekvienas darbas, kurio imamės savo noru ir kuris atneša naudą ne tik mums – jau savanorystė. O jeigu tai atneša naudą bent keliems pašaliniams žmonėms, mus pakelia dar laipteliu aukščiau. Aukščiau ko? Aukščiau savęs.
Tai yra savęs įvertinimas. Ar mes turime gyventi tik dėl savęs, ar galime padėti ir kitiems? Pabandykite vienas pastumti mašiną prieš kalną, pabandykite vienas prikalti 6 m lentą, pabandykite vienas pagaminti valgį 20-30 žmonių. Jeigu Jūs tai ir padarysite, sugaišite daug laiko, o baigtas darbas gali būti nepakankamos kokybės.
Pabandykite pasikviesti ką nors į pagalbą ir tą darbą padarysite žymiai greičiau ir tikrai geriau. Dirbdami savo noru mes ne tik padarome gerą darbą, mes tobulėjame. Kiekvienas mūsų noras kam nors padėti mus atveda vis į kitą lauką, į kitą pasaulį. Kiekvienas darbas visada yra kažkas naujo. Mes įgyjame patirties. Viena patirtis būna pirmą kartą – mes išmokstame tai daryti, kita padeda tobulinti žinias. Padėkite draugui sukalti kėdę ir jau mokėsite įkalti vinį. Padėkite draugei iškepti pyragą – mokėsite kepti blynus. Padėkite draugui suleisti vaistus – galėsite išgelbėti gyvybę.
Nežinote, kaip galėtumėte tobulėti savanoriaudami? Viena iš prioritetinių Prienų bendruomenės veiklos sričių yra savanorystė. Šią idėją, dar labiau subrandintą po viešnagės Sherburne (Anglija), kur vyko 8 šalių jaunimo savanorių seminaras, centro darbuotojos toliau puoselėja finansuojamame projekte, į kurį yra įtraukiamas ir jaunimas, ir darbingo amžiaus žmonės.
Žmonės pasirenka savanorystę įžvelgdami joje profesinės saviraiškos galimybių arba dėl asmeninių motyvų. Jaunimui tai galimybė naudingai praleisti laisvalaikį, bendravimas, asmeninis pasitenkinimas, savirealizacija. Jauni žmonės dažniausiai savanoriauja skatinami iššūkių, siekdami įgyti naujos patirties, save išbandyti. Vyresnieji skatinami pareigos jausmo, tradicinės moralės. Netekę darbo žmonės taip pat ieško veiklos galimybių. Savanorystė tampa niša geriems darbams, kurie pakelia žmogaus savivertę.
Savanoriai aktyviai dalyvauja akcijose, tokiose kaip „Nedelsk”, „Maisto bankas”, „Darom”. Prienų bendruomenės savanorių centro projekto vadovė Auksė Grižaitė ir socialinė darbuotoja Vilma Bražukaitienė sako, jog kuriant savanorių centrą, pirmiausia reikia pritraukti ir apmokyti savanorius, kurių dalis jau ir dabar sukiojasi aplink. Vieni ateina pirmą kartą, turėdami noro ir iniciatyvų dirbti šį kilnų darbą, kiti – jau turėdami profesionalios patirties ir gebėjimų (pvz., vesti renginius, kūrybiškumo valandėles vaikams, organizuoti jiems išvykas). Savanorių centras reikalingas ir tam, kad galėtų koordinuoti, kur reikia savanorių pagalbos.
Naujiesiems savanoriams savanorių centre suteikiama žinių apie savanorystę, o įgūdžius savanoriai stiprina praktiniuose užsiėmimuose. Šiuo metu yra viena bazė, kurioje savanoriai jau gali dirbti – tai Prienų bendruomenės vaikų dienos užimtumo centras, tačiau tikimasi, kad savanorystė bus nukreipta į visas miesto sritis – sociokultūrines, sportines, visuomenines. Savanorių pajėgų laukia miesto prieigos, Nemuno krantinės, Nemuno kilpų regioninis parkas, kitos visuomenės lankomos vietos.
Savanoriai organizuoja vaikų dienos užimtumo centrą lankančių vaikų laisvalaikį ir produktyvią veiklą, lavina socialinius gebėjimus įvairiuose užsiėmimuose savirealizacijos ir kūrybiškumo studijoje (darbas su moliu, gipsu, vilna ir kt.). Savanoriškos pagalbos reikia ir organizuojant įvairias akcijas, renginius, šventes.
Prienų bendruomenės savanorių centras supažindina savanoryste besidominčius žmones su savanoriškos veiklos galimybėmis Prienų rajone. Konsultuoja vietinės savanorystės klausimais.
Savanorių centro veiklose gali dalyvauti visi norintys Prienų rajono gyventojai. Į kelis klausimus apie savanorystę sutiko atsakyti Prienų bendruomenės vaikų dienos užimtumo centro projekto vadovė, socialinė darbuotoja V. Bražukaitienė.
Žinome, kad savanorystė yra labai kilni veikla, savanoriai gali baigti specialius kursus, susirasti daug draugų. Bet norisi sužinoti daugiau. Kokio amžiaus ir kiek savanorių dabar turite? Kokio amžiaus savanoriai reikalingiausi?
Prienų savanorių centro veikla yra labai įvairiapusiška: socialinė, koordinacinė, švietėjiška, kultūrinė ir apima visas amžiaus grupes, nepriklausomai nuo lyties, religinių bei politinių įsitikinimų. Pagal priimtą savanorystės įstatymą, savanoriais gali būti vyresni kaip 14 metų Lietuvos piliečiai ir Lietuvoje teisėtai esantys užsieniečiai. Šiuo metu didžioji dalis savanorių yra 17-18 m. jaunimas, taip pat turime ir darbingo amžiaus žmonių, kurie mielai prisideda prie savnoriškos veiklos. Labai pasigendame vyresnio amžiaus savanorių. Svarbi kiekviena socialinė grupė ir kiekvienas asmuo. Ir jaunas, ir brandaus amžiaus, ir pagyvenęs žmogus, ir sveikas, ir turintis negalią gali įžvelgti savo galimybę užsiimti savanoriška veikla. Kiekvienas asmuo gali padėti spręsti visuomenės problemas ir siekti sau svarbių tikslų.
Šiuo metu taikant jaunimo užimtumo bei nusikaltimų prevencijos programas, daugelis moksleivių užsiima kokia nors popamokine veikla ir tiesiog galvoja, kad jie ir taip užimti, savanoriavimui neturi laiko. Kiek laiko reikalauja ši veikla?
Visų pirma savanoriško darbo esmė yra pats savanoris – asmuo, pasirinkęs atiduoti savo laiką, jėgas ir žinias bendruomenei. Savanorystės nebūna be visiškai laisvo asmens apsisprendimo pakeisti kasdienybę. Savanoriška veikla įmanoma tik ten, kur nesiekiama pelno. Tai reiškia, kad savanoriška veikla iš tiesų naudinga bendruomenei, o ne kieno nors asmeniniams ar verslo interesams. Kaip tik tuo savanorystė ir yra graži.
Savanorio santykis su organizacija gali būti labai įvairus. Savanoriai būna „ilgalaikiai“ ir „trumpalaikiai“. „Ilgalaikis“ savanoris atitinka tradicinį savanorio modelį, apie kurį mes pirmiausia pagalvojame. Tai žmogus, kuris yra atsidavęs idėjai. Tokie savanoriai dažniausiai savanoriškam darbui skiria 2-4 val. per savaitę, kartais ir daugiau. „Trumpalaikis“ savanoris gali dalyvauti tik konkrečiuose renginiuose, akcijose. Toks savanoris nori ribotos trukmės, griežtai apibrėžto darbo.
Prienų bendruomenės savanorių centras gyvuoja antrus metus. Per 2011-2012 metus sulaukėme 115 savanorių, kurie dirbo 880 valandų.
Savanorystė yra neatlygintina veikla. Skamba kilniai. Ar savanoriai gali tikėtis kažkokios paramos? Ar jiems reikia ir savo lėšomis prisidėti prie veiklos? Pavyzdžiui, ar jie gali tikėtis, kad renginyje, kurio metu jie dirbs savanoriais, gaus bent jau maitinimą?
Atsižvelgiant į savanoriškos veiklos specifiką savanoriui kartais kompensuojamos tam tikros išlaidos, pavyzdžiui, kelionės bilietas ar maisto išlaidos, tačiau tai nėra atlyginimas už atliktą darbą.
Dažnas galvoja, kad draugų lengva rasti šokių aikštelėje, klube. Tačiau retas kuris galvoja, kad draugę arba draugą galima rasti dalyvaujant visuomeninėje veikloje. Daugelis vaikinų žiūri į tai kaip į pajuoką. Gal savanorystės veikla yra žymiai platesnė ir jaunimas gali tikėtis ne tik renginių, per kuriuos reikia tik dirbti, bet ir pramoginių renginių, kuriuose jie galėtų dalyvauti patys?
Savanoriai dažniausiai yra žmonės svajotojai, jie tiki, kad galima pakeisti pasaulį. O nesavanoriaujantieji ieško pasiteisinimo, tarsi bandydami nustumti norą savanoriauti. Gal todėl kartais ir pasišaipo iš savanoriaujančiųjų. Beje, pas mus savanorių centre yra keletas vaikinų, kurie tikrai nesigėdina, kad yra savanoriai. Siekdami pakeisti neigiamą nuomonę apie savanorystę, patys savanoriai turėtų šviesti kitus, organizuoti savanoriškus renginius, motyvuoti žmones daryti gerus darbus. Kiekvienais metais, paskatindami aktyviausius savanorius, rengiame edukacines-pramogines išvykas.
Savanoriai dienos centre gali ne tik pamokyti vaikus piešti, daryti įvairius darbelius, gaminti valgį, bet gali ir patys daug ko išmokti. Tai abipusė nauda. O ar savanorių gauta patirtis ir statusas gali padėti jiems realizuoti save kitur? Kitoje įstaigoje? Ar pateikus savanorio pažymėjimą taikomos kokios nors nuolaidos?
Taip, naudos gauna ir visuomenė, ir pats savanoris. Savanorystė padeda jaustis reikalingu, įgyti vertingų įgūdžių ir savybių, naudingų realizuojant savo lūkesčius ar siekiant asmeninės karjeros, suteikia galimybę susirasti naujų draugų, leidžia išbandyti save naujose situacijose, skatina komunikabilumą, išmokstama bendrauti ir dirbti komandoje, suteikia neoficialaus ir neformalaus mokymosi galimybių, išmokstama valdyti krizines situacijas, įgaunama organizacinių įgūdžių, suteikia galimybę į pasaulį pažvelgti iš kitos perspektyvos.
Savanorių pažymėjimų neišduodame, tačiau reikalui esant visada parašom (to dažniausiai prašo vykstantieji studijuoti į užsienio universitetus) rekomendacijas.
Ar tikite, kad kilni savanorystė gali suminkštinti ir kiečiausią širdį?
Jautrumas, pagalba kitam žmogui yra labai svarbūs − kaip meilė, kaip pripažinimas, kaip dėkingumas, galų gale kaip motina ir tėvas… Iš tikrųjų sugebėjimas dalytis, sugebėjimas parodyti, kad žmogus, kuriam reikia pagalbos, yra svarbus, sugebėjimas būti naudingam vaikui arba pagyvenusiam žmogui – tai esminiai gyvenimo dalykai, tai gyvos pamokos, ir man atrodo, kad būtent tai pripildo žmogaus gyvenimą. Dėkingas žvilgsnis, dėkingo žmogaus akys yra tikra dovana. Tai esminiai gyvenimo dalykai, juos patyręs žmogus subręsta. Manau, kad savanorystė – tai šansas tapti išmintingam.
Savanorių centras, kaip ir kasmet, šį pavasarį prisijungia prie respublikinės akcijos „Maisto bankas“, kuria siekiama surinkti maisto tiems, kurie neturi pakankamai lėšų jam įsigyti. Šiemet savanorių centras su šia akcija startuos parduotuvėje „IKI“, Stadiono g. 2, Prienuose. Maistą aukoti prieniečiai galės penktadienį, balandžio 12 d., nuo 15.00 iki 21.00 val. ir šeštadienį, balandžio 13 d. 9.00-20.00 val.
Mantvydas Prekevičius
