home Lietuvoje ES investicijų naudą gyventojai dažniausiai pastebi regionuose

ES investicijų naudą gyventojai dažniausiai pastebi regionuose

Lietuvos gyventojams pro akis neprasprūsta Europos Sąjungos (ES) investicijomis finansuoti projektai. Daugiausiai arba net 44 proc. šalies gyventojų pastebėjo atsinaujinusius miestus ir kaimiškas vietoves, 33 proc. teigia besinaudojantys susisiekimo ir transporto projektų rezultatais.

 

Nuo 2014 metų pradžios 1,4 mlrd. eurų ES fondų lėšų išmokėta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamų projektų. Finansų ministerijos iniciatyva bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė per 4500 respondentų iš visų 60 šalies savivaldybių ir išsiaiškino, kurių sričių ES investicijos yra labiausiai pastebimos.

 

„Natūralu, kad dažniausiai įvardijami tie ES investicijų rezultatai, kuriuos kone kasdien matome – tai atnaujinami miestai ir miesteliai, rekonstruoti ir nutiesti nauji keliai, kiti viešosios infrastruktūros objektai. Tačiau svarbu, kad nemažai gyventojų įžvelgia asmeninę ES investicijų naudą ir tokiose mažiau „matomose“ srityse kaip kultūra, sveikatos apsauga, aplinkosauga ar švietimas“, – sako finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

 

Kas ketvirtas (24 proc.) respondentas teigė dažnai besinaudojantis ES investicijų rezultatais kultūros srityje, kas penktas – sveikatos apsaugos (22 proc.), taip pat įvardijamos energijos taupymo ir renovacijos (21 proc.), aplinkosaugos (19 proc.) ir švietimo (19 proc.) sritys.

 

Tuo tarpu mažiausiai gyventojų teigia besinaudojantys investicijomis į verslą ir viešąjį valdymą – atitinkamai 5 ir 2 proc.

 

Miesto ir kaimo vietovių atnaujinimą tyrimo metu dažniau minėjo 36 m. ir vyresni respondentai, taip pat miestelių ir kaimų gyventojai. Investicijas į susisiekimą bei transportą labiausiai išskyrė vyrai gyvenantys mieste, o rezultatais kultūros, taip pat sveikatos, švietimo ir mokslo srityse dažniau naudojasi moterys.

 

Iš visų šalies savivaldybių dažniausiai ES investicijų rezultatais kasdieniame gyvenime naudojasi Tauragės rajono, Širvintų rajono ir Kauno miesto gyventojai – atitinkamai 66 proc., 58 proc. ir 51 proc.

 

Pasak viceministrės L. Maskaliovienės, šiuo metu svarbiausia užtikrinti ilgalaikę investicijų naudą: „Turime koncentruoti lėšas ten, kur jos prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo ir skatina investicijas iš privataus verslo – mokslinių tyrimų, inovacijų, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, energetinio efektyvumo srityse“.

 

2014–2020 m. laikotarpiu 14,5 proc. ES fondų lėšų skiriama energetinio efektyvumo projektams, 10 proc. – mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui, 8 proc. – smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, 3,6 proc. – informacinės visuomenės plėtrai.

 

“Spinter tyrimai” tyrimą atliko 2017 m. gruodį.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close