Pernai Lietuvoje užregistruoti penki itin retos ligos – tuliaremijos atvejai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2017 m. Lietuvoje iš viso užregistruoti 5 tuliaremijos atvejai. Mūsų šalyje ši užkrečiamoji liga diagnozuojama itin retai. 2016 m. diagnozuoti du tiuleremijos atvejai, o  per paskutinius dvylika metų mūsų šalyje nustatyti 29 tuliaremijos atvejai.
 

Tuliaremija – tai gyvūnų ir žmonių bakterinė zoonozė. Ligą sukelia Francisella tularensis bakterijos, paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.). Bakterijas platina erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia.

Ligos sukėlėjas, F. tularensis, į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje ir kt. Taip pat užsikrečiama suvalgius užkrėstų maisto produktų, įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (uodams, erkėms ir kt.).

Inkubacinis tuliaremijos periodas vidutiniškai trunka 3-7 dienas, rečiau  2-3 savaites. Ligos pradžia ūmi ir prasideda nuo intoksikacijos, pakyla temperatūra iki 38-40°C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, kamuoja bendras silpnumas, blogas apetitas. Priklausomai nuo bakterijos patekimo vietos gali būti kelios tuliaremijos klinikinės formos: opinė liaukų, liaukų, akies liaukų, burnos ir ryklės, žarnyno, plaučių, tifoidinė.
 
Siekiant išvengti susirgimų tuliaremija, ULAC medikai pataria:

  • tinkamai prižiūrėti aplinką (nušienauti, neprišiukšlinti);
  • gyvenamoje aplinkoje naikinti graužikus ir nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija);
  • naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų;
  • naudoti asmenines apsaugos priemones (mūvėti gumines pirštines ir kt.) lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną;
  • Kruopščiai plauti rankas po bet kokio sąlyčio su galimai užterštais  daiktais, aplinkos paviršiais, graužikų ekskretais;
  • nevartoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.
 Plačiau apie tiuleremiją skaitykite čia.
 
ULAC

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close