Svarbiausia – bendravimas ir bendradarbiavimas

Birštono gimnazija dažnai užima gana aukštą padėtį bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų reitingų lentelėse. Tai ne tik garbė, bet ir įpareigojimas nenuleisti reikalavimų kartelės, stengtis, kad mokiniams ši mokymo įstaiga taptų patraukli ir jie norėtų čia mokytis.

Apie tai ir kitus Birštono gimnazijos gyvenimo niuansus kalbamės su jos direktoriumi Alvydu Urbanavičiumi.

Kiekvienais metais daugelis Birštono gimnaziją baigusių mokinių gerai išlaiko brandos egzaminus ir įstoja mokytis į šalies ir užsienio aukštąsias mokyklas. Kaip pasiekiama tokių gerų rezultatų?

Smagu, kai abiturientai gerai išlaiko brandos egzaminus. Dažniausiai mokyklos ir reitinguojamos pagal brandos egzaminų rezultatus. Bet tai tik galutinis diagnostinis mokinio žinių patikrinimas. Manau, kad ne mažiau svarbi yra mokinių daroma pažanga, asmenybės branda. Akademinius mokinių pasiekimus matome ir iš diagnostinių ir standartizuotų testų (dabar per nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą), tarptautinių tyrimų rezultatų. Tiek mokykla, tiek mokiniai ir jų tėvai turi galimybę palyginti savo pasiekimus su klasės, mokyklos ir šalies mokinių pasiekimais. Svarbiausia išanalizuoti spragas, jų priežastis ir stengtis įveikti atsilikimą ar nesėkmes. Tai nuosekliai ir darome.

Vaikai mokykloje praleidžia daug laiko, todėl svarbu, kad čia jie jaustųsi saugūs, laimingi, galintys išreikšti save ir tobulėti. Mūsų tikslas – sudaryti mokiniams tinkamas ugdymo(si) sąlygas. Gimnazijos veiklas organizuojame pagal strateginio plano prioritetus – kurti palankią emocinę aplinką ugdymo(si) kokybei gerinti. Esu įsitikinęs, kad visos bendruomenės pagalba sukūrėme ne tik estetiškai sutvarkytas mokymo(si) erdves, bet ir gerą emocinę aplinką, gerus tarpusavio santykius. Palankus mikroklimatas klasėje sudaro sąlygas sėkmingam darbui. Geri santykiai su mokytojais lemia ir tai, kad vaikai nori įgyti žinių, tampa smalsesni, neatgrasomi nuo dėstomo dalyko. Tad kontaktas tarp mokinių ir mokytojų labai svarbu, kaip ir išlaikyti pagarbą vieni kitiems. Geras mikroklimatas lemia ir ugdymo(si) rezultatus, vaikai atranda galimybę save realizuoti, galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose, įvairiose kitose veiklose. Manau, kad dėl to esame patrauklūs mūsų gimnaziją besirenkantiems mokiniams. Galima tik pasidžiaugti, kad šiais mokslo metais mokinių skaičius mūsų gimnazijoje nesumažėjo, o netgi padidėjo 8 mokiniais.

Kaip kovojama su patyčiomis, pašaipomis ar smurtu, kaip sprendžiamos šios problemos? O gal tokių atvejų nepasitaiko?

Kovoti tikrai nereikia. Tiesiog šioje srityje turime nemažą įdirbį, prevencinį darbą visada laikėme prioritetiniu. Mūsų mokykloje jau 15 metų veikia pirmosios psichologinės pagalbos komanda (PPP), susikūrusi efektyviai ir greitai įvertinti bei spręsti aktualias mokinių problemas, kai reikia įvairių specialistų pagalbos. Šios komandos vienas iš veiklos prioritetų – patyčių ir smurto atvejų analizė ir sprendimas. Gavusi informaciją apie patyčių atvejį PPP komanda kviečia mokinius į pasitarimus – kalbama su mokiniais ar jų grupėmis, įvertinama psichologinė mokinių savijauta, numatoma kompleksinė pagalba. Teikiama pagalba tiek patyčias patiriančiam mokiniui, tiek skriaudėjui. Mūsų mokiniai žino, kad į bet kokios prievartos panaudojimą bus reaguojama. O ir patys mokiniai noriai bendradarbiauja su mokytojais ir specialistais, teikia informaciją apie bendraamžių netinkamą elgesį. Tvarkai ir drausmei gimnazijoje palaikyti pertraukų metu budi mokytojai ir mokiniai.

2017 m. parengta ir patvirtinta Reagavimo į smurtą ir patyčias gimnazijoje tvarka.

Klasės auklėtojai, gimnazijos psichologė ir socialinė pedagogė veda klasės valandėles patyčių, draugiškų santykių kūrimo temomis, organizuojami ir kiti prevenciniai užsiėmimai mokiniams. Mokiniai mokomi pastebėti patyčias, nedalyvauti jose.

Pradinių klasių mokiniams psichologė veda dėmesingumo lavinimo ir psichologinio atsparumo stiprinimo būrelius.

Mokytojams buvo organizuotas seminaras ,,Saugios ir sveikos mokyklos kūrimas“, praktiniai seminarai ,,Patyčių prevencija gimnazijoje“, ,,Kaip įveikti patyčias klasėje?“.

Klasių auklėtojams, bendradarbiaujant su gimnazijos psichologe, atliekami mikroklimato tyrimai ir jų aptarimai. Jau keletą metų vykdome atrankinę prevencijos programą ,,BigBrothers/BigSisters“.

Bendradarbiaujame su tėvais, raginame kreiptis, pastebėjus problemas. Tėvų susirinkimuose aptariamos problemos, teikiamos rekomendacijos, kaip reaguoti, kaip padėti vaikui, formuojamos tėvų nuostatos.

Kokios švietimo sistemos naujovės priimtinos ir džiugina, o kokios kelia abejonių? Kokio mokytojo reikia šiandienos mokykloje?

Kiekvienas siūlomas dalykas turi būti konkrečiame kontekste. Keičiasi visuomenė, keičiasi technologijos, tad ir švietimo sistemos pokyčiai yra neišvengiami. Į mokyklą atėjo Z kartos vaikai. Mokytojams tenka ieškoti įvairesnių pamokos formų, vis dažniau pasitelkiant šiuolaikines technologijas. Mokiniai noriai atlieka elektronines užduotis, projektinius darbus.

Atėjo laikas investuoti ir į mokytoją. Iš jo reikalaujama daug, todėl turi būti sudaromos sąlygos tobulėti, mokytis ugdyti ateities pilietį. Kitaip jis nesugebės išugdyti kūrybiškos asmenybės. Mokytojas turi ne tik mokyti, bet ir ugdyti, surasti partnerystės ryšį ir su vaikais, ir su tėvais. Ir tik dirbant kartu galima pasiekti rezultatą. Naujovės visada sunkiau skinasi kelią, sutinka pasipriešinimą, tačiau visame pasaulyje vyksta pokyčiai, tad ir mums tenka keistis.

Manau, kad mūsų gimnazijos mokytojai dirba šiuolaikiškai, nebijo taikyti naujovių, o kartais net būti inovatoriais. Šiandienos mokykloje jau reikia Mokytojo lyderio, o ne Mokytojo enciklopedijos. Mokytojo lyderio veiklos sritis apima ir formalųjį, ir neformalųjį ugdymą. Mokytojas turi būti pavyzdys ne tik mokiniams, bet ir visai mokyklos bendruomenei: noriai imtis naujovių, dalyvauti projektuose, dalintis vertinga patirtimi. Svarbiausia – mokytojo lyderio santykis su vaiku, užtikrinant jam saugumą ir teikiant pagalbą. Mokytojas turi padėti atsiskleisti įgimtoms teigiamoms mokinių ypatybėms, polinkiams bei kryptingai juos plėtoti ir ugdyti.

Mokytojas lyderis – tas žmogus, kuris turi pedagogo pašaukimą ir mėgsta savo darbą.

Mokytojas, norintis tapti lyderiu, turi nuolat mokytis, kelti kvalifikaciją, gebėti rasti naujų, įvairesnių mokymosi strategijų, metodų ir juos efektyviai taikyti.

Svarbu mokytojo inovatyvumas ir kūrybingumas.

Taigi mokytojas lyderis – savo srities profesionalas, kuriantis palankią mokinių mokymuisi ir savo veiklai aplinką, gebantis panaudoti aplinkos pokyčius, nuolat reflektuojantis, siekiantis tobulėti ir skatinantis kitus tobulėti.

Kokia Jūsų nuomonė apie klasių dydžius (vadinamuosius komplektus) pradinėse ir vyresnėse klasėse?

Kuo mažesnis vaikų skaičius klasėje, tuo daugiau dėmesio mokytojas gali skirti kiekvienam. Vaikai į mokyklą ateina skirtingų gebėjimų, tad jeigu klasėje sėdi 28 mokiniai, tai kaip pakankamai dėmesio skirti tiems, kuriems jo labiau reikia? Kai daug vaikų, reikia papildomo dėmesio skirtingų gebėjimų vaikams, reikia išdėstyti temą – tai sunku ir profesionaliam mokytojui. Suprantama, kad pradinėse klasėse turėtų būti mažesnis skaičius vaikų. Mokytojui svarbu ne tik mokyti, pateikti medžiagą, bet ir pastebėti kiekvieno vaiko pažangą, stebėti, kaip auga ir vystosi asmenybė.

Kaip gimnazijos mokiniai supranta savo teises ir pareigas?

Paprastai vaikai geriau žino savo teises, o apie pareigas tenka kartais ir priminti. Apie tai kalbamės, aiškinamės ir stengiamės suprasti vieni kitus.

Ar Jūs, kaip mokyklos vadovas, turite pakankamai instrumentų, kad galėtumėte pasirinkti profesionalius, kūrybingus ir turinčius pašaukimą mokytojus?

Kai yra iš ko rinktis, pasirinkimo procesas nėra sudėtingas. Tiesiog reikia tinkamai pasiruošti ir skirti pakankamai laiko atrankos pokalbiams. Profesionalų pedagogą nuo gero dalyko žinovo atskirti nėra sunku. Visgi svarbiausia mokytojo savybė turėtų būti ne tik profesionalumas, bet prigimtinis pašaukimas ir meilė vaikams.