Moralinė ir materialinė projektų nauda
Prienų pedagoginė psichologinė tarnyba siekia būti šiuolaikiška, atvira pokyčiams ir partnerystei, nuolat besimokanti pagalbos įstaiga, kurioje sukurta informacinių technologijų kultūra, o savo vertybėmis, nuostatomis, jaukia ir saugia aplinka siekia būti pripažinta visuomenės.
Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Angelės Vasiliauskienės teigimu, įgyvendinti šią viziją Tarnybai labai padeda projektinė veikla. Visi komandos nariai dalyvauja įvairiuose projektuose, todėl ir vienas iš strateginių Tarnybos tikslų yra racionaliai valdant žmogiškuosius ir materialinius išteklius užtikrinti kokybišką ir savalaikį specialiosios pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimą.
Prieš kelerius metus Prienų PPT persikėlė į rekonstruotas, erdvias ir šviesias patalpas „Ąžuolo“ progimnazijos pastate. Šią galimybę suteikė vienas iš šešių projektų, kuriuose dalyvauja PPT. Įstaiga šiuo metu yra Ugdymo plėtotės centro partneriai, įgyvendinant projektą „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“. Pagal šią sutartį nuo jos pasirašymo ir penkerius metus projektui pasibaigus įstaiga negali keisti savo veiklos, dalyvauti reorganizavime ir reorganizuotis.
– Šis projektas – tai didelė finansinė pagalba savivaldybei ir įstaigai. Rekonstruotos tarnybos patalpos, įrengti šiuolaikiški kabinetai, kompiuterizuotos darbo vietos. Įsigyta interaktyvi lenta, televizorius, dokumentų kamera, projektorius, kompensuojamoji klaviatūra su programine įranga. Šiuo metu iš Ugdymo plėtotės centro atkeliauja matematikos mokymo, matematinio mąstymo bei erdvinio suvokimo lavinimo programinė įranga, bendravimo įgūdžius ir dėmesio koncentraciją lavinanti programinė įranga, lietuvių kalbos skaitymo bei rašymo įgūdžių tobulinimui skirta programinė įranga, kalbos sutrikimus turinčių vaikų kalbos įgūdžius lavinanti programinė įranga ir duomenų bazės, specializuoti programinės įrangos komplektai, pritaikyti vaikams, turintiems sunkumų formuojant elementarųjį matematikos suvokimą, ugdantys pirmines matematines sampratas. Įdiegta duomenų bazė. Šiuo metu darbas vyksta sklandžiai: įvertinus vaiką, duomenys suvedami į duomenų bazę. Kovo mėnesį vyks interaktyvių lentų, mokymo priemonių programinių įrangų naudojimo seminarai, – pasakojo direktorė A. Vasiliauskienė.
Kalbėdama apie projektus, A. Vasiliauskienė patikino, jog jai, kaip vadovui, daug naudos davė dalyvavimas Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros seminaruose rengiant leidinį „Plano įgyvendinimo sėkmės rodikliai. Švietimo planavimo rekomendacijos 2“. Kartu su Prienų rajono švietimo įstaigų vadovų komanda ir dar 9 respublikos savivaldybių komandomis mokantis nustatyti veiklos sėkmės kriterijus, parengtas leidinys mokyklų veiklos planavimui. Įstaigos direktorė akcentavo, jog teorinė ir praktinė patirtis ypač pravertė kartu su komanda rengiant Tarnybos strateginį veiklos planą 2013-2015 metams.
Ankstyvoji pagalba vaikystėje
Praėjusių metų lapkričio, gruodžio ir šių metų sausio mėnesiais PPT komanda: specialioji pedagogė Eglė Černiauskaitė, logopedė Giedrė Džiaugienė, psichologė Euridija Padelskienė dalyvavo ESF projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ mokymuose „Ankstyvoji intervencija vaikystėje“ ir „Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas ir plėtra, siekiant užtikrinti veiksmingą kompleksinę pagalbą vaikams ir jų tėvams“.
– Šios mokymo programos yra ganėtinai aktualios, kadangi Tarnyba teikia pagalbą vaikams nuo gimimo. Seniau būdavo teikiama tik nuo trejų metų. Šiuose mokymuose pagilinome profesines kompetencijas, įgalinančias kompleksiškai teikti šiuolaikiškas ir kokybiškas ankstyvosios intervencijos vaikystėje paslaugas, – pasakojo „Ankstyvosios intervencijos vaikystėje“ mokymuose dalyvavusi specialioji pedagogė E. Černiauskaitė, pasidžiaugdama, kad su kolegėmis turėjo galimybę dalyvauti seminaruose ir gautas žinias pritaikyti praktikoje.
Pasak pedagogės, tai yra šioks toks iššūkis, nes ankstyvajame amžiuje pagalba ir vaiko įvertinimo metodai yra kiek kitokie. Įvertindama specialiuosius ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikius, konsultuodama negalią turinčių vaikų šeimas, Tarnyba sėkmingai bendradarbiauja su švietimo, gydymo, socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis.
Kas pirmasis turėtų prabilti apie pagalbos šeimai būtinybę?
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo komandą sudaro ne tik PPT, bet ir rajono savivaldybės švietimo skyriaus, sveikatos įstaigų, seniūnijų atstovai, socialiniai darbuotojai, kurie taip pat dalyvavo mokymuose.
Anot logopedės G. Džiaugienės, kad tėvai, kurių vaikams reikalinga pagalba, galėtų gauti informaciją, kur jie turėtų toliau keliauti, kokios pagalbos tikėtis ir kaip ją gauti, būtina tokią pagalbą kažkam koordinuoti, todėl iš projekto lėšų yra numatyta įsteigti etatus savivaldybėse.
Kas turėtų žengti pirmą žingsnį, būti pirminė grandies dalis, jungianti visas kitas? Ar tai būtų gydymo įstaigos specialistas, ar socialinis darbuotojas, kuris nuolat kontaktuoja su šeima pirmasis gali pastebėti, atkreipti dėmesį į vaiką, kuriam reikalinga kompleksinė pagalba.
– Mokymuose tai ir buvo sprendžiama. Manoma, jog pirmieji vis dėlto yra medikai, kurie yra šalia ankstyvojo amžiaus vaiko. Na, ir socialiniai darbuotojai, kurie prižiūri rizikos grupės šeimas, – įsitikinusi G. Džiaugienė.
Socialinė pedagogė ekspertė D. D. Gasparavičiūtė pridūrė, jog viena seminaro dalis ir buvo skirta aptarti klausimą, kas pirmas pastebi. Anot jos, tam buvo kuriama tarpinstitucinės pagalbos grupė bei numatyta koordinatoriaus funkcija. Kiekvienos savivaldybės teisė spręsti, ar ji deleguos šią funkciją PPT, ar sveikatos įstaigai, kurios žmogus būtų šios veiklos koordinatorius. Kadangi PPT paslaugų spektras plečiamas, laukiama kitų mokymų, kurie vyks pagalbos vaikams iki 3 metų tema.
Vienas iš tikslų – pradinio ugdymo tobulinimas
Dalyvavimas valstybės ir Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose specialistams atveria galimybes susipažinti su užsienio šalyse naudojamomis naujomis metodikomis, mokymo programomis ir sistemomis, leidžia keistis patirtimi su užsienio kolegomis, užmegzti naudingus bendradarbiavimo ryšius, o užsienio šalyse sukurtas naujoviškas priemones pritaikyti savo darbe.
PPT logopedė G. Džiaugienė kartu su „Ąžuolo“ progimnazijos Nemuno pradinio ugdymo skyrium dalyvauja ESF projekte „Pradinio ugdymo tobulinimas“. Kaip sakė logopedė, projektas vyksta nuo praėjusių metų ir baigsis 2014 vasario mėn. Jis apima tokias temas, kaip lyderystė pradiniame ugdyme, naujas mokytojo lyderio vaidmuo, taip pat – kas dabar labai aktualu – pradinių klasių mokinių kūrybiškumo ugdymas.
G. Džiaugienė papasakojo, kokios patirties pasisėmė visi projekto dalyviai, komandų nariai, dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo programoje užsienyje. PPT logopedei su Nemuno mokyklos komanda teko dalyvauti stažuotėje Anglijoje, kurios metu įgijo žinių apie pradinių klasių mokinių praktinių problemų sprendimo ir gebėjimų kūrybiškumo ugdymą. Paklausus, kuo skiriasi mokymosi aplinka užsienyje ir Lietuvoje, G. Džiaugienė atsakė:
– Pati aplinka nesiskiria. Pavyzdžiui, pradinėse klasėse ir pas juos, ir pas mus daug įvairių vaizdinių medžiagų, plakatų, stendų, mokinių piešinių. Mes lankėmės pradinėse klasėse ir darželyje. Darželyje aplinka yra labai saugi, nes teritorija aptverta, viskas po vienu stogu: grupės, žaidimai ir visos kūrybinės aplinkos. O mokyklos kiekviena turi savo strategiją, pagal kurią kuriama ugdymo aplinka. Pavyzdžiui, viena mokykla orientuojasi į gamtą, į ekologiją, todėl ir aplinka pritaikoma mokytis ir mokyti vaiką šių dalykų. Priklausomai nuo mokyklų strategijos, jos turi savo ūkį, kuriame prižiūri ir augina gyvulėlius, savo daržą, sodą, baseiną. Į kompiuterines technologijas orientuotoje mokykloje visi mokiniai aprūpinti iPad‘ais. Nustebino, kad visose klasėse yra vaizdinė medžiaga su skaičiais nuo 1 iki 20, taip pat visos abėcėlės raidės. Pasirodo, atvyksta daug užsieniečių emigrantų, kurie nemoka anglų kalbos, tad atėję į mokyklos trečiąją klasę pradeda nuo pradžios. Visose klasėse yra interaktyvios lentos. Imigrantai ne viską gali suprasti, tad naudojami gestai, kurie atitinka tam tikrus žodžius. Klasėse dirba mokytojų padėjėjai. Vienoje klasėje net tris teko matyti. Jų skaičių įtakoja tai, kiek mokykla turi lėšų: gali būti vienas padėjėjas kelioms klasėms arba keletas vienoje klasėje. Specialiųjų poreikių vaikai mokosi kartu su visais. Tik 1 proc. vaikų mokosi specialiosiose mokyklose. Lankėmės ir pedagoginiame universitete, susipažinome su mokytojų rengimo metodika.
Projekto nauda didelė. Mokymų dalyviai turi dalintis savo žiniomis su bendruomene.
– Grįžę iš mokymų Vilniuje, jie praveda seminarus savo bendruomenėje. Artimiausiu metu numatyta seminarus pravesti „Revuonos“ vidurinėje ir Išlaužo pagrindinėje mokyklose. Mūsų komanda turi savo problemų sprendimo „medį“, kurį susikūrėme pačioje pradžioje. Išsikėlėme savo problemą ir dabar viso projekto metu gilindamos žinias mokomės atrasti naujas problemas ir naujus sprendimo būdus ir taip kas kartą pažvelgti į problemą vis naujai. Mūsų medžio problema buvo mokymo medžiagos diferencijavimas skirtingų poreikių vaikams, – pasakojo G. Džiaugienė.
Įgyvendina vieną iš veiksmingiausių pasaulyje programų
Prienų PPT socialinė pedagogė D. D. Gasparavičiūtė dalyvavo keliuose projektuose. Vienas iš jų – „Vaikas – smurto auka. Įvertinimas ir pagalbos būdai“, kurio I etapo mokymuose dalyvavo ir Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos komanda. Mokymų metu buvo pristatyta prevencinė intervencinė programa „Antras žingsnis“, vyko atvejo aptarimas.
Kitas – Olweus patyčių prevencijos programos (OPPP) projektas. Praėjusių metų gruodžio mėnesį baigėsi pusantrų metų instruktorių mokymai. Tarp trečios laidos mokymus baigusių instruktorių yra ir Prienų PPT socialinė pedagogė D. D. Gasparavičiūtė.
– Tai viena iš veiksmingiausių pasaulyje patvirtintų prevencinių programų. Šią programą įgyvendina labai daug Europos šalių, taip pat ir tokia išsivysčiusi šalis kaip Japonija, kuri šią programą laiko viena iš veiksmingiausių. Lietuvos mokyklose pastebimas pasipriešinimas, nes reikia labai daug pedagoginės veiklos, daug investicijų. Tuo tarpu Europos šalys tą daro ir mato rezultatą. Mūsų šalyje vienoje iš mokyklų taikant šią programą 27 proc. sumažėjo patyčių kiekis. Kai sukuriama sistema, joje dirba visa komanda, net ir aptarnaujantis personalas.
Socialinė pedagogė D. D. Gasparavičiūtė dalyvauja ir karjeros ugdymo projekte. Lietuvoje buvo apmokyta koordinatorių komanda, iš mokyklos po 1 žmogų, kurie sistemingai ruošia vaikus karjerai – nuo pradinių klasių iki mokymosi pabaigos. Be to, yra mobilus konsultantas, kuris kuruoja apie 10 mokyklų.
– Pavyzdžiui, nuvykstu į mokyklą ir matau, kad joje labai silpnas koordinatorius, kuris nemoka konsultuoti, tad padedu jam konsultuoti. Kitur paaiškėja, jog renginių nemoka organizuoti – padedu renginius organizuoti. Yra ir neformalios dienos, kurių metu kviečiami tėvai, pristatomos profesijos. Vyksta labai tamprus bendradarbiavimas su universitetais, – savo patirtimi dalijosi D. D. Gasparavičiūtė. Šis projektas baigsis 2014 m., todėl, pedagogės nuomone, visą įdirbį turėtų perimti Vyriausybė, ir tai būtų labai sistemingas vaikų karjerai planavimas.
Svarbu atpažinti problemines situacijas ir išmokti jas valdyti
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras įgyvendina projektą „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra, II etapas“, kuris finansuojamas Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Šiame projekte dalyvauja Prienų PPT psichologė Euridija Padelskienė.
Šiuo metu 25 krizių valdymo konsultantai, tarp jų ir E. Padelskienė, parengti vesti krizinių ir probleminių situacijų valdymo mokymus ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir savižudybių prevencijos mokymus mokyklos bendruomenėms.
– Mokymai vykdomi vienos mokyklos arba kelių nedidelių mokyklų bendruomenėms. Juose kviečiami dalyvauti mokyklos vaiko gerovės komisijos nariai, klasių auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai bei kiti bendruomenės nariai, besidomintys šia problema. Mokymų metu dalyviai įgis žinių apie savižudybės riziką, atpažinimą ir įvertinimą bei savižudybės rizikos mažinimo galimybes mokykloje. Iš viso šalies mastu nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. gegužės numatoma organizuoti 500 savižudybių prevencijos mokymų mokyklų bendruomenėms, kuriuose dalyvaus 6000 dalyvių. Projekto metu vyksta mokymai ir ikimokyklinių įstaigų vaiko gerovės komisijų nariams apie krizinių ir probleminių situacijų valdymą. Mokymuose dalyvauti kviečiami visų Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaiko gerovės komisijų nariai. Per tą patį laikotarpį numatoma organizuoti 120 seminarų, kuriuose dalyvaus 2000 dalyvių. Mokymus, kaip ir mokyklų bendruomenėms, vedame mes, krizių valdymo konsultantai, – pasakojo psichologė E. Padelskienė.
PPT direktorė A. Vasiliauskienė labai pozityviai vertina šį ir kitus projektus, kuriuose dalyvauja Tarnybos specialistai, skatina ir palaiko nuolatinį specialistų tobulėjimą, žinių ir įgūdžių gilinimą, nes tai padeda Tarnybai nuolat atsinaujinti.
– Visų projektų nauda yra moralinė ir materialinė: žinios, įgūdžiai, nemokami seminarai, mokymo priemonių įsigijimas, – teigia įstaigos vadovė.
Roma Sinkevičiūtė
