Teatro dieną žiūrovai trumpam tapo aktoriais

Kovo 27-ąją Lietuvos teatralai minėjo Pasaulinę teatro dieną. Šalyje ji buvo minima įvairiomis formomis: renginiais, spektakliais, geriausių aktorių apdovanojimo šventėmis. Prienų kultūros ir laisvalaikio centras organizavo net keturis renginius, kuriuose ne tik dalyvauti, bet ir įsijausti į aktorių vaidmenis galėjo visi žiūrovai.

– Teatras prasidėjo nuo pačios žmonijos gyvavimo pradžios, kai atsirado pirmieji ritualiniai šokiai, einant į medžioklę. Ir turbūt niekada teatras neužges, jį reikia puoselėti ir gaivinti, – Teatro dieną kalbėjo vienas iš šios dienos renginių sumanytojų, kultūros ir laisvalaikio centro vaikų ir jaunimo teatro vadovas Virgilijus Kedys.

Nuo ryto kultūros ir laisvalaikio centro prieigose buvo statomi „Vartai Šekspyrui“. Prisijungti prie akcijos, atsinešti įvairiausių popierinių ar kartoninių dėžių ir statyti vartus buvo kviečiami visi norintieji. Daug prie jų dirbo dailininkas Dainius Jurevičius ir talkininkai. Šalia improvizuotų vartų degė ugnelė, kad būtų kur rankas sušalusiems pasišildyti.

– Labai laukėme kiekvieno dalyvio, kuris ateitų ir atsineštų bent po dvi dėželes. Didžioji savaitė, trečiadienis, moksleivių atostogos, nors… viskuo pasirūpinome mes patys, – sakė V. Kedys.

Pro šalį praeinantys smalsuoliai klausinėjo, kaip reikės patekti į vidų pro šią akliną sieną. Ar ji bus nugriauta? Vaikų ir jaunimo teatro vadovas paaiškino, kad improvizuoti vartai simbolizuoja Teatro pradžią. Galima vadinti tai vartais, siena. O teatras siejamas su Šekspyru, todėl ir dekoracija pavadinta „Vartai Šekpsyrui“.

– Šekspyro dar niekas neįkando ir niekas iki galo neišanalizavo – tai yra mįslė, todėl ir mes palikome mįslę, – mįslingai pratarė režisierius ir paaiškino, jog įeiti pro šiuos vartus galima juos apeinant.

Taip nuo pirmų akimirkų pajunti intrigą, paslaptį. Na, o viduje iškart patenki į užkulisius. Bent toks pirmasis įspūdis, prieš akis išvydus juodą audeklą.

– Kulisai, kurie atskiria sceną nuo salės, teatre visada juodi, nors rytiečiai stengiasi paneigti šią tradiciją, naudodami šviesias spalvas. Tokia scena susiformavo Italijoje. Juodų kulisų prasmė – ištraukti aktorių, – teigė teatro vadovas.

Į kultūros ir laisvalaikio centro fojė susirinkę miestiečiai galėjo patys įsijausti į aktorių roles: jie kūrė teatrinių improvizacijų šou. Improvizacijų „Be kampo“ šou vedėja Reda Lišauskaitė padėjo sukurti personažus, kuriuos turėjo įkūnyti renginio dalyviai. Taip pat jiems buvo suteikta galimybė patiems improvizuoti. Į be jokio pasiruošimo vykusius vaidinimus buvo įtraukti tiek panorę vaidinti, tiek sėdintys žiūrovai. Pagal pasiūlytą temą buvo duodama laiko pasiruošti ir „aktoriai“ turėjo vaidinti. Nors dalyvių buvo mažoka, visi buvo laimingi ir patenkinti.

Į pavakarę kultūros ir laisvalaikio centro didžiojoje salėje karaliavo tikrasis teatras. Scenoje pasirodė Naujosios Ūtos vaikų ir jaunimo mėgėjų teatras (vad. Anelė Lukjančiuk). Jų vaidinimą „Miestas be meilės“ verta pamatyti. Su šiuo pastatymu naujaūtiškiai dalyvavo ir regioniniame Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros – šventės „Šimtakojis“ ture. Didžiausią darbą, anot V. Kedžio, padarė būtent Naujosios Ūtos mėgėjų teatro vaikai ir jaunimas. Jie nuo ryto labai atsakingai ruošėsi vaidinimui ir tuo pat metu talkino organizatoriams.

Teatro dieną užbaigė režisieriaus E. Nekrošiaus legendinio spektaklio „Hamletas“ vaizdo įrašo peržiūra. Gaila tik, kad salėje buvo mažai žiūrovų. Klausimas „Kodėl miesto žmonės nutolę nuo teatro?“ užduodamas metai iš metų.

– Kažkas visuomenę atbaido. Pavyzdžiui, mūsų krašte žmonės galvoja bilietą nusipirkti tą dieną, kai vyks spektaklis. Teatrų vadybininkai pasiteirauja anksčiau, kiek bilietų parduota. Jeigu mažai, jų netenkina atsakymas, kad yra dar ir užsakytų. Dažniausiai atsisako važiuoti. O paskutinę dieną, prie spektaklį, prie bilietų kasos nusidriekia eilės. Kasininkei reikia atsiprašinėti, kad spektaklis neįvyks, nors dėl to kaltas pačių prieniečių vangumas. Gaila, bet kažkodėl prieniečiai mėgsta važiuoti į Birštoną, o čia pamiršta ateiti, – apgailestavo teatro vadovas V. Kedys.

Teatro diena minima kasmet. Ar buvo išskirtinių metų? V. Kedžio teigimu, buvo, kai nesutapdavo su prieššventiniu laikotarpiu. Bet tai ne tik Prienų problema. Neseniai, sakė teatralas, teko pabuvoti „Šimtakojyje“ kitame mieste. Ten taip pat pasirodymus stebėjo pusė salės žiūrovų. Tada buvo Verbų sekmadienis.

Teatro dieną Prienuose šventė mažai, tačiau tikrai meną mylinčių žmonių. Renginio organizatorius džiugina, jog tie, kurie atvyko, tikrai nenusivylė ir džiaugėsi, kad tokios šventės vyksta, o patirti įspūdžiai išliks ilgam.

Roma Sinkevičiūtė