Žemdirbius jaudina neišspręstos problemos
Kovo 27 d. į „Karališkąją rezidenciją“ aptarti savo rūpesčių ir problemų bei pasidžiaugti laimėjimais susirinko Birštono ir Prienų rajono savivaldybių ūkininkai bei jų šeimų nariai. Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyrius vienija 70 narių, į ataskaitinį susirinkimą atvyko 47.
Tarp svečių buvo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stancikas, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Saulius Kirda, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus Prienų skyriaus vedėja Eugenija Brilienė ir jos pavaduotojas Saulius Rasimas, kredito unijos „Prienų taupa“ atstovė Violeta Kirlienė, o taip pat ir rėmėjai bei partneriai UAB „Lytagra“ ir „Krekenavos mėsa“.
Darbotvarkėje buvo numatyta išklausyti ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus pranešimą – ataskaitą už 2012 m., apsvarstyti gautus prašymus bei padiskutuoti iškilusiais klausimais.
M. Butkevičius atkreipė dėmesį, kad ataskaitinis susirinkimas vyksta po kovo 22 d. vykusio visuotinio žemdirbių suvažiavimo, kuriame buvo keliami visus jaudinantys klausimai. Ten buvo kalbama apie įvairių žemės ūkio sektorių situaciją ir finansinę ateities perspektyvą, žemės pardavimą užsieniečiams, ūkininkus ir kaimo žmones slegiančius numatomus mokesčius. M. Butkevičius pasidžiaugė, kad pagaliau Prienų rajono savivaldybės ir Birštono savivaldybės ūkininkai susijungė į vieną sąjungą ir vykdys bendrą žemės ūkio politiką. Tiesa, jis pastebėjo, kad Birštono ūkininkai yra šiek tiek daugiau pasiekę ir su savo ūkiais jau įžengę ir į Prienų rajono žemės plotus.
Pranešime paminėta, kad per ataskaitinį laikotarpį įvyko 2 žemdirbių konferencijos Prienuose ir Marijampolėje, buvo vykdomas projektas „Pieno perdirbimas ir pardavimas be tarpininkų“, skaitytos paskaitos. Jau galima pasidžiaugti ir turimais rezultatais – nuo ketvirtadienio ir pas mus bus pradedama prekiauti pienu ir jo produktais.
Du kartus žemdirbių atstovai susitiko su veterinarijos tarnybos specialistais, sprendė pieno kokybės klausimus.
Ūkininkų sąjungoje buvo svarstomi švietimo reformos kaime, žemės mokesčio, aplinkosaugos, kooperacijos klausimai.
Pasak M. Butkevičiaus, nerimą kelia nuolat mažėjantis gyvulių skaičius. Šiuo metu yra registruota 16 030 galvijų, tarp kurių – 7 877 karvės. Pieną daugiausia superka „Marijampolės pienas“, „Marijampolės pieno konservai“ ir „Rokiškio sūris“.
LŪ Prienų skyriaus tarybos pirmininko teigimu, už pieną mokama mažai, perdirbėjai savivaliauja ir susijungę diktuoja savo sąlygas. Taigi pieno sektoriuje kritinė padėtis: supirkimo kainos mažos, sąnaudos didelės.
Ne kažin kiek geresnė ir mėsos gamyba. Užauginta ir parduota tik 7 000 t mėsos. Veršelius daugelis parduoda vos kelių savaičių, nes auginti neapsimoka.
– Gamyba silpna ir pats laikas pagalvoti, ką daryti toliau. Jeigu žmogui neapsimoka auginti gyvulio, tai ir neaugins, – sakė M. Butkevičius.
Tai dar ne visos ūkininkų problemos. Buvo įvardinta ir tai, kad pieno ūkiai yra nedideli, moka nemažus mokesčius, žmonės neturi atostogų, negauna išmokų ligos atveju, dėl įvairių priežasčių negali įsigyti žemės, stabdoma investicinė veikla.
Jau įsisenėjusi žemės ūkio rūmų problema. Iki šiol neaišku, kam jie atstovauja – žemdirbiams ar valdžiai. Pasak M. Butkevičiaus, kol patys neįstengsim susimokėti nario mokesčio ir išlaikyti žemės ūkio rūmų, tai nieko gero ir nebus.
Kalbėdamas apie ūkininkų sąjungos veiklą, pirmininkas teigė, kad visi ūkininkai turi susivienyti ir formuoti bendrą nuomonę, bendrą žemės ūkio politiką, o valdžiai pateikti teisėtus ir aiškius reikalavimus.
– Ne viską dar padarėme, bet stengiamės daryti. Papildėme sąjungą naujais veikliais nariais, kurie dirbtų, o ne šildytų kėdę. Turim būti savo žemės šeimininkai ir turim skambinti visais varpais, kai keletas vadinamų „berniukų“ nori supirkti mūsų žemę, – akcentavo M. Butkevičius.
Diskusijų metu kalbėjo Prienų rajono savivaldybės tarybos narys J. Vilionis, kuris akcentavo nuolat prastėjančią pieno sektoriaus padėtį, mažėjančias pieno supirkimo kainas, minėjo gandus, kad bus dar mažinamos pieno kvotos. J. Vilionis palietė žemės pardavimo užsieniečiams, dalies netektų nacionalinių išmokų ir savivaldybės požiūrio į ūkininkus klausimus. Pasak jo, krepšinio komandos išlaikymui skirta 200 tūkst. litų, o žemės ūkiui paremti – 70 tūkst., kurie jau sumažėjo iki 20 tūkst. taigi, ko gero, ir juos teks padovanoti krepšiniui.
Prienų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis pateikė statistinius duomenis apie ūkių skaičių ir deklaruotus plotus, galvijų ir karvių skaičių. Jis taip pat patikino, kad žemės ūkio skyrius dirba kartu su LŪ Prienų skyriumi, ieškodami problemų sprendimų ir kompromisų.
Pasisakė ir viena iš LŪ Prienų skyriaus įkūrėjų Onutė Račkienė, kuri pastebėjo, jog pradžioje ūkininkų sąjunga vienijo daug narių, kol per ją buvo galima apsirūpinti žemės ūkio technika ir traktoriais ir gauti naudos. Vėliau nusilpo, o dabar vėl vyksta kilimas ir atsigavimas. Pasak O. Račkienės, reikia pačių ūkininkų iniciatyvos, reikia kurti stipresnius ūkius, patiems geriau atstovauti savo interesams.
Su nacionalinės žemės tarnybos naujovėmis supažindino V. Aleknavičienė, taip pat paragindama susitvarkyti reikiamus dokumentus rengiantis pirkti žemę.
Tarybos narys, ūkininkas A. Vaicekauskas pasidžiaugė, kad mūsų ūkininkai dirba gerai, laukai gražėja, derlius gausėja. Jo nuomone, reikia visiems ūkininkams bendrauti, nesudaryti konfrontacijos ir siekti bendrų tikslų bei įtakoti valdžios sprendimus. A. Vaicekauskas sakė, kad reikia stengtis, kad atsigautų gyvulininkystė, kad dirbtų kuo daugiau žmonių. Pasak jo, jau gana auginti pašalpų gavėjų kartą.
Bendradarbiavimu su LŪ Prienų skyriumi pasidžiaugė ir kredito unijos vadovė V. Kirlienė, tikėdamasi ir tolesnio gražaus bendravimo.
Apie socialines PSD įmokas kalbėjo „Sodros“ Prienų skyriaus registro specialistas S. Rasimas, o apie pensijas ir jų reformą pasakojo E. Brilienė.
LŪ sąjungos vicepirmininkas Saulius Stirna sakė, kad problemų visada buvo ir bus, tačiau Prienų skyrius yra veiklus ir pajėgus su jomis susidoroti. S. Stirna palietė opius žemės mokesčio klausimus, kalbėjo apie moduliaciją, kas ji yra ir kam reikalinga, o taip pat ir apie žemdirbių kooperaciją. Kaip ir kiti prieš jį kalbėjusieji, išreiškė nepasitenkinimą žemės ūkio rūmų veikla. Be to, S. Stirna pageidavo, kad M. Butkevičius dažniau dalyvautų LŪ sąjungos posėdžiuose ir darbo grupėje.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stancikas padėkojo ūkininkams už dalyvavimą suvažiavime, už darbo grupės paruoštus dokumentus.
A. Stancikas pasakojo, kad buvo Briuselyje ir kalbėjosi apie žemės pardavimą užsieniečiams. Pagal ES įsipareigojimus, žemę bus galima parduoti Europos Sąjungos piliečiams, tačiau už tai Lietuva prašo padidinti išmokas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas kalbėjo ir apie pieno kvotų panaikinimą iki 2020 metų, mat jos stabilizuoja rinką. Jis pastebėjo, kad Airija žada padidinti pieno gamybą 50-60 proc., o Vokietija nori, kad kvotos išliktų. Taigi ir pačioje ES yra nemažai prieštaravimų ir neaišku, kaip jie bus sprendžiami. Tačiau Lietuva jau šį tą pasiekė, kai dalyvavo protesto akcijoje. Pirmininkas kalbėjo ir apie žemės ūkio rūmų finansavimą, ir apie tai, kad reikia visiems žemdirbiams mokėti mokesčius nuo deklaruoto žemės ploto.
Vėliau prisistatė LŪ sąjungos verslo partneriai AB „Lytagra“ ir „Krekenavos mėsa“.
Pasak susirinkime dalyvavusių ūkininkų, tokie susitikimai ir pokalbiai reikalingi, nes daugiau gaunama informacijos, galima kelti problema ir surasti joms sprendimus.
Stasė Asipavičienė
