Iš Birštono muziejaus fondų. Žmogus, daug dirbantis ir mažai kalbantis.
Taip žymųjį Lietuvos dailininką Kazį Šimonį 1937 metais apibūdino dienraštis ,,Lietuvos aidas“. Tais metais Birštono kurorto svetainėje – kurhauze jis šventė savo 50-ies metų jubiliejų. Dailininko pagerbimo iškilmių metu buvo pristatytas vasaros metu Birštone jo nutapytas dekoratyvinis pano, kurį K. Šimonis padovanojo kurorto svetainei.
Birštono muziejaus fonduose saugomas ,,Lietuvos aido“ 1937 m. Nr. 366, kuriame pristatoma dailininko asmenybė ir aprašomos jubiliejinės dailininko pagerbimo iškilmės Birštone. Štai ką tuomet rašė ,,Lietuvos aidas“: ,,Tą patį galima pasakyti apie dail. Šimonį, šiemet švenčiantį 50 metų amžiaus sukaktį. Šimonio biografijose laikotarpis nuo 1911 metų iki rusų revoliucijos nusakytas keliomis frazėmis: tarnavo kariuomenėje, dirbo ,,Laisvame žodyje“, patekęs Petrapilin susirašinėjo su min. S. Šilingu, dail. A. Varnu ir kitais tų laikų veikėjais. Ir visa. O juk tas Šimonio gyvenimo laikotarpis užima 7 metus (tiek metų jis ištarnavo rusų kariuomenėje). Juk jis buvo ne tik kareivis, bet ir visa siela, visa prigimtimi lietuvis, gyvenantis Lietuvos dainomis, pasakomis, laisvu laiku nors pieštuku piešiantis savo vizijas.“
Toliau rašoma apie ,,išskirtinai gražų kultūrinį reginį Birštone“: ,,Tai, kas čia kalbama, iškilo Birštone ruošiant dail. Šimonio 50 metų amžiaus paminėjimą. Taip, Birštone paminėjimą. Taip, Birštone vasarojanti lietuviškoji visuomenė tą paminėjimą suruošė, ir tai tegu bus įvadas į žymesnį, platesnį paminėjimą, kurį negali Šimoniui nesuruošti jo draugai menininkai, plačioji Kauno ir Lietuvos visuomenė.“ Straipsnyje pabrėžiama, kaip kilo idėja suruošti tokias dailininko Šimonio iškilmes: ,,Iš tikrųjų jokios paminėjimo ruošos Birštone nebuvo. Birštone dabar ilsisi būrys menininkų, būrys žymių kultūringosios visuomenės atstovų. Vieną gražų vakarą jie, susirinkę su maloniu kurorto direktoriumi gyd. Matulioniu, pradėjo kalbėtis apie Šimonio baigiamą Birštono svetainei panneau. Iškilo mintis – gera būtų, to paveikslo svetainėje pakabinimo proga, lietuviškai visuomenei susirinkti ir menininką, sulaukusį 50 metų amžiaus, kiek leidžia Birštono mastas ir išgalės pagerbti. Čia pat sudaryta ir paminėjimo programa. Kurorto direktorius gyd. Matulionis, kaip šeimininkas, pasakys kelis žodžius, solistės Zaunienė ir Štaškevičiūtė mielai pasižadėjo padainuoti, Birštono svetainės kvartetas Benskio vedamas pagroti, poetas Graičiūnas pasiėmė keliais žodžiais apibūdinti Šimonio kūrybos linkmę ir šaltinius, poetas L. Gira pareiškė pasakysiąs sveikinimą Lietuvos rašytojų dr-jos vardu…“
Pats solenizantas nieko apie jam ruošiamą pagerbimą nežinojo: „Patyręs, kada bus svetainėje pakabinamas jo paveikslas, jis tik bėginėjo aplink savo kūrinį ieškodamas defektų ir juos kiek spėja pataisydamas. Vasarotojai vienas kitam po žodį ausin tarė ir vakar vakare 5 valandą pilna svetainė prisirinko svečių, žymių mūsų visuomenės atstovų. Iš Kauno atvyko Raud. Kryžiaus reikalų vedėjas ir dar keli svečiai. Tai buvo tikrai rinktinė kultūringa auditorija. Salėje pritrūko vietų, tad daug žmonių susirinko parke prie garsiakalbio: programa iš svetainės buvo transliuojama“. Straipsnio autorius, slapyvardžiu A.G., pamini, jog kurorto direktorius gyd. Matulionis, pradėdamas tą staigmeninę iškilmę, pažymėjo, kad Birštono kurorto noras yra tapti kultūros, grožio, darnumo židiniu, kur būtų suteikiamos sveikatos ieškantiems sąlygos tiek kūnu sustiprėti, tiek dvasia atkusti ir pakilti.
Birštono kurortas yra pirmas Lietuvoje tų uždavinių realiai pradėjęs siekti, puošdamasis ne tik gamtos dovanomis, bet ir mūsų menininkų kūrybos turtais. „Ir B. Matulionis pabrėžė, jog tai pradžia, bet ne pabaiga. Baigė pažymėdamas, kad ta proga Birštono visuomenė panoro pagerbti ir pirmąjį Birštoną savo kūriniu papuošusį autorių, ypač, kad jis sulaukė 50 metų amžiaus sukakties. Po jo smuikininkas Benskis, orkestro pritariamas, pagrojo Šopeno noktiurną. Poetas Graičiūnas trumpai nušvietė Šimonio kūrėjo asmenybę, gimusią Lietuvai, gyvenančio gimtosios žemės melancholija ir pasakų vaizdais, kuriančio tik savo tėvynei.“ Straipsnyje pabrėžiama, jog „kelias daineles labai gražiai padainavo solistės Štaškevičiūtė ir V. Jonuškaitė – jos sulaukė ne tik publikos plojimo, bet ir gėlių.“ Poetas Liudas Gira, sveikindamas jubiliatą rašytojų draugijos vardu, apgailestavo, kad „visuomenė vis dar per mažai domisi savo menininkais, per mažai juos remia, ir jei jis stotų prokuroru, skaitančiu visuomenei kaltinamąjį aktą, tai vienas to akto punktas būtų dail. Šimonio pavyzdys…. “
Mokytojas Mileris, sveikindamas Šimonį mokytojų vardu, pabrėžė jubiliato reikšmę auklėjant vaikus. Jis esąs mokytojams didelis talkininkas, vaikams skiriamos knygelės ypatingą pasisekimą turinčios tos, kurios Šimonio iliustruotos. Iškilmės pasibaigė gražia kvarteto muzika. „Buvo daug plojimų, daug gražios nuotaikos – patiems kuklios, ekspromtinės iškilmės dalyviams labai kultūringa, labai graži proga pagyventi meno dvasia. O plačiajai Lietuvos visuomenei priminimas daug dirbantį ir mažai kalbantį, mažai ko sau tereikalaujantį menininką vertai pagerbti, ne tik reikalauti, bet ir sudaryti sąlygas, kad menininkas apsčiau kurtų tas savo spalvingas pasakas, kurių visi esame pasiilgę, be kurių žmogus nuvargsta ir sužiedėja.“
Deja, tenka apgailestauti, bet Kazio Šimonio sukurtas dekoratyvinis pano iki šių dienų neišliko – Antrojo pasaulinio karo metu liepsnos pasiglemžė šį dailininko kūrinį. Tačiau šio kūrinio kopiją, atkurtą iš nuotraukos, galite pamatyti Birštono muziejuje.
Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoja Angelė Sabaliauskaitė
K. Šimonis prie savo pano
