Gyvenimas, besisukantis apie motociklus

Pernai prienietis Gytis Kizevičius (22 m.) tapo Lietuvos motokroso lenktynių pradedančiųjų klasės nugalėtoju. Tai puikus pasiekimas pirmus metus varžybose dalyvaujančiam motociklininkui.

Ant motociklo – nuo dvylikos

„Nuo mažų dienų mačiau tik motociklus ir automobilius – tėtis buvo ir yra aktyvus ekstremalaus sporto entuziastas. Jau nuo penkerių metų, matydamas jį motociklu važinėjantį šlaitais bei kitokiomis panašiomis trasomis, „užsikrėčiau“ ir žinojau, kad ir aš taip važiuosiu“, – pasakojo vaikinas.

Paaugusiam sūnui tėtis nupirko mažą motociklą, kuriuo pradėjus važinėti noras važiuoti vis greičiau dar labiau augo. Kartu su vaikinu „augo“ ir motociklai. Prieš porą metų, susitaupęs 3 tūkst. eurų, Gytis nusipirko naują motociklą, su kuriuo ir pradėjo dalyvauti varžybose.

Gyčio tėčio Giedriaus entuziazmo ir atkaklumo dėka maždaug prieš dešimtmetį buvo atgaivinta ir išplėsta šalia kelio Kaunas–Alytus sename žvyro karjere buvusi trasa, kurioje, be judviejų, treniruodavosi ir daugiau prieniškių. Tačiau, pasak Gyčio, kiti pamažu pasitraukė ir jie liko tik dviese.

Kurį laiką važinėjimas motociklais buvo tik pomėgis, o pernai atsirado galimybė dalyvauti ir varžybose, kuriose Gytis „nušluostė nosį“ net ir didesnę patirtį turintiems sportininkams. Lietuvos čempionato trijuose etapuose jis buvo antras, dviejuose – trečias, o bendroje įskaitoje tapo nugalėtoju. Lietuvos taurės varžybose iškovojo dvi antras ir vieną trečią vietą, o bendroje įskaitoje po penkių etapų liko trečias.

Pernai Gytis taip pat dalyvavo ir motokroso varžybose Rokiškyje bei ištvermės (enduro) varžybose Kalvarijoje. Pastarosiose varžybose, kuriose sportininkai varžosi daug ilgiau nei įprastose varžybose – vieną valandą, tarp daugiau nei 30 varžybų dalyvių Gytis iškovojo ketvirtąją vietą.

Debiutuos mėgėjų klasėje

Šiais metais Gytis debiutuos mėgėjų klasėje. Pirmosios varžybos laukia jau balandžio viduryje.

Šioje klasėje varžomasi tose pačiose dviejose kategorijose (MX1 (iki 450 cm³) ir MX2 (iki 250 cm³), kaip ir pradedančiųjų klasėje, tik, anot Gyčio, čia jau varžovai stipresni, su didesne patirtimi.

Kadangi Prienuose motociklų sporto klubo nėra, Gytis varžybose dalyvauja „prisiglaudęs“ po kaimyninių rajonų klubų vėliavomis. Pernai pergales „skynė“ su Kalvarijos (Marijampolės r.) „Sūduvos“ klubu, šiais metais atstovaus Alytaus motociklų sporto klubui „Devyniukė“.

„Pasiruošimas varžyboms – ilgas ir nuolatinis procesas. Turi ne tik greitai važiuoti, nepritrūkti jėgų ir ištvermės, turi gerai veikti motociklas. Reikia ir specialios aprangos. Viskam reikia ne tik laiko, bet ir pinigų“, – pasakojo vaikinas.

Žiemą, kai važinėti motociklu ne pačios tinkamiausios sąlygos, Gytis daug laiko skiria fiziniam pasirengimui. Juk tam, kad trasoje 15–20 minučių išlaikytum tempą, posūkiuose, įkalnėse, važiuojant per kupstus suvaldytum apie 100 kg sveriantį motociklą, reikia daug jėgų ir ištvermės.

„Tačiau varžybose svarbiausia – geras startas“, – įsitikinęs motociklininkas, kuriam vis tiek yra pavykę paneigti šią taisyklę – kartą jis, parvirtęs pirmame posūkyje, sugebėjo pasivyti ir aplenkti varžovus – iš 37 pakilti į antrąją vietą.

Traumos – dažnos motociklininkų palydovės

Pasak Gyčio, traumos yra didžiausias šio sporto minusas. Jis džiaugiasi, kad pernai pavyko jų išvengti, o mėlynių, nubrozdinimų ar nudegimų neskaičiuoja.

Tačiau jauno sportininko biografijoje jau yra ir kaulų lūžių. Vieną kartą buvo lūžęs raktikaulis, kitą kartą – riešas ir du rankos kaulai. Bet tai neatbaidė nuo noro vėl sėsti ant motociklo.

„Važiuoji su protu, jauti savo galimybių ribas ir jų neviršiji, nes kitaip „toli nenuvažiuosi“ – sezono nepabaigsi“, – sakė Gytis.

Treniruotėse ir varžybose sportininkai dėvi specialią aprangą: batus, kelnes, kelių apsaugas, krūtinės ir nugaros šarvus, kaklo apsaugą, šalmą, akinius, pirštines. Visa ši nuo traumų sauganti apranga, net ir nenauja, kainuoja daugiau nei tūkstantį eurų.

Būsimasis inžinierius ateities su statybomis nesieja

Šią vasarą Gytis Kauno technologijos universitete turėtų gauti statybų inžinieriaus bakalauro diplomą. Tačiau ateities, bent kol kas, su įgyta specialybe nesieja, nes jau suprato, kad jo gyvenimas yra arčiau technikos.

Šiuo metu jis gyvena labai intensyviai: paskaitos KTU bei diplominio darbo rengimas, treniruotės trasoje su motociklu bei fizinio pasirengimo treniruotės sporto salėje ar lauke. Gytis dar ir dirba, nes, kaip pats juokauja, pačiam reikia nors benzinui užsidirbti.

Didžiausias jauno sportininko palaikytojas ir padėjėjas – tėtis, kuris yra ir treniruočių partneris, ir treneris per varžybas, ir pagalbininkas remontuojant motociklą, ir, svarbiausia, finansinis rėmėjas.

Draugei Gabrielei taip pat patinka motociklų sportas ir ji, jei tik gali, palydi Gytį ir į treniruotes, ir į varžybas. O štai mama Grida negali žiūrėti nei varžybų, nei treniruočių, nes jai baisu, skauda širdį – ji savo šeimos vyrų visada laukia namuose parengusi šventinę vakarienę. Sesuo Karolina taip pat nesidomi technika – ji pasinėrusi į dizaino studijas.

Ateities svajonėse – varžybose užsienyje atstovauti Prienų klubui

Jaunas vaikinas tikisi, kad jam bus sėkmingas ir šių metų sezonas, o kitais metais jis jau galės varžytis su dar stipresniais sportininkais. Gytis neatmeta ir minties jėgas išbandyti varžybose užsienyje.

Dar viena svajonė – įkurti Prienuose motociklų sporto klubą ir garsinti gimtojo miesto vardą. Juolab kad atsiranda ir daugiau pavienių šio sporto entuziastų, tik kol kas dar nelabai aktyvių. Optimizmo nestokojantis Gytis tikisi, kad Prienai – ne tik krepšinio miestas, todėl finansinės paramos iš savivaldybės galėtų tikėtis ir motociklininkai. Labai džiaugtųsi ir privačių rėmėjų pagalba.

„Motociklų sportas yra nelengvas, reikalaujantis daug jėgų, tačiau adrenalinas ir azartas per varžybas atperka visą vargą, patirtą joms ruošiantis“, – sako 2017 m. Lietuvos motokroso lenktynių pradedančiųjų klasės nugalėtojas Gytis Kizevičius.