Gražinkime Lietuvą visi
Vasario 22 dienos vakarą vyko Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus ataskaitinis susirinkimas, kuriame buvo apžvelgti 2017 m. nuveikti darbai. Susirinkusiuosius pasveikino Birštono kultūros centro moterų choro „Aušrinė“ dainininkių grupė, padėjusi sudainuoti draugijos himną Maironio žodžiais „Lietuva brangi“ ir padovanojusi visą puokštę gražių lietuviškų dainų.
Lietuvai pagražinti draugija vykdo konkrečius darbus, kad būtų gražinamas mūsų kraštas. Po veiklos atnaujinimo 1995 metais šiuo metu šalyje yra apie 60 draugijos skyrių, jungiančių per 4000 narių. Draugija dirba visuomenės dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymo bei kraštotvarkos, aplinkosaugos, ekologinis švietimo, gamtos ir kultūros paminklų apsaugo srityse. Ši visuomeninė organizacija dirba tiek miestuose, tiek kaimiškose vietovėse, rengiami seminarai, skaitomos paskaitos, skelbiami gražiausių sodybų, gyvenviečių, daugiabučių namų, mokymo įstaigų konkursai, organizuojamos aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo talkos, tvarkomi piliakalniai, taip pat dalyvaujama šventėse istorinėms datoms atminti, Žemės dienos minėjimuose ir kt.
Tvarkomi piliakalniai
Ataskaitiniame susirinkime Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus pirmininkas Tadas Zubavičius apžvelgė 2017 m. atliktus darbus, paminėjo svarbesnes talkas, kuriose dalyvavo draugijos nariai. Didžiausi darbai ir talkos pereitais metais buvo tvarkant piliakalnius. Birštono apylinkėse palei Nemuną yra daug piliakalnių, nors ne visi yra įtraukti į registrus ir prieinami lankytojams. Visgi didesnius piliakalnius reikia bent minimaliai sutvarkyti, kad į juos būtų galima patogiau užkopti, kad būtų nuvalyta viršukalnės aikštelė. Balandžio mėnesį didelė grupė draugijos narių dirbo ant Šilėnų piliakalnio. T. Zubavičius pasidžiaugė, kad lapkričio mėnesį tvarkyti gražų Babronių piliakalnį padėjo Nemuno kilpų regioninio parko ir Birštono gimnazijos mokiniai su technologijų mokytoju Algiu Guobiu.
Pirmininkas paminėjo, kad pereitais metais buvo padarytos ir pastatytos rodyklės prie Babronių ir Šilėnų piliakalnių, atnaujintas partizanų atminimo kryžius.
Gražus ir prasmingas renginys buvo rudens lygiadienio metu (rugsėjo 22 d.). Aplankyti keli pagrindiniai piliakalniai (Vytauto kalnas, Babronių piliakalnis, Verknės piliakalnis), vėliau draugijos nariai dalyvavo Punioje vykusioje konferencijoje, parodos apie piliakalnius atidaryme bei įspūdingose baltų apeigose su lietuvių apeiginio folkloro kolektyvo grupe „Kūlgrinda“.
Prasmingi ir kiti darbai
Birštono skyriaus Lietuvai pagražinti nariai apsilankė rašytojos Ievos Simonaitytės tėviškėje, lankėsi ir prezidento Antano Smetonos tėviškėje bei aplinkiniuose dvaruose.
Kaip buvo paminėta ataskaitiniame pranešime, Lietuvai pagražinti draugijos nariai visada dalyvauja Žemės dienos renginiuose, parskrendančių paukščių sutiktuvėse, talkose gražinant miestą, šventiniuose renginiuose. Visi darbai ataskaitoje neišvardyti, tačiau jie prasmingi, tęstini ir reikalingi. Kiekvienas Lietuvai pagražinti narys savo pavyzdžiu, savo sodyba, savo kiemu ir visuomeniniu požiūriu parodo, kaip reikia tvarkyti ir gražinti savo šalį, pradedant nuo savęs.
Lietuvai pagražinti klubo finansinę ataskaitą pateikė Laimutė Raugevičienė. Pasak jos, visi finansiniai dokumentai yra tvarkingi, gautos lėšos panaudojamos pagal paskirtį.
Pristatė šių metų veiklos planą
Kalbėdamas ir pristatydamas šių metų veiklos planą, T. Zubavičius sakė, kad bus tęsiamas projektas „Birštono krašto gamtos paminklus išsaugokime ateities kartoms“.
„Bus tęsiami piliakalnių ir pilkapių tvarkymo, kryžių išsaugojimo darbai. Mūsų draugija ir toliau organizuos talkas, rengs pažintines išvykas ir ekskursijas po svarbias vietas, susijusias su nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu. Be to, šiais metais bus minimos V. Vydūno 150-osios metinės, todėl LR Seimas šiuos metus paskelbė V. Vydūno metais, taip pat Adolfo Ramanausko-Vanago metais, Tėvo Stanislovo metais. Dėl to draugijos nariai numatę aplankyti ne tik Signatarų namus Vilniuje, bet ir Kėdainių rajone, kur dirbo tėvas Stanislovas, paminėti žymius ir nusipelniusius žmones.
Planuose numatyta ir toliau tvarkyti piliakalnius, juos ne apnuoginant, bet sutvarkant, kad nebūtų šabakštynų.
Išgirdo daug vertingų pasiūlymų
T. Zubavičiui pristačius šių metų veiklos planą, draugijos nariai išgirdo ir daug vertingų pasiūlymų, kaip jį papildyti. Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, kuri yra ir šios draugijos narė, pasiūlė surengti ekskursiją į lankomų teritorijų lankytojų centrą, kuriame tikrai verta apsilankyti ir susipažinti su ekspozicija.
Justinas Antanas Vilkas siūlė organizuoti 100 ąžuolaičių sodinimo talką, kurioje dalyvautų ne mažiau kaip 100 žmonių (pasodinti Lietuvos 100-mečio ąžuolų alėją). Taip pat J. Vilkas ragino draugijos narius pasiūlyti savo artimiesiems pervesti 2 proc. pajamų mokesčio Lietuvai pagražinti draugijai.
Buvusi Birštono girininkijos girininkė Teresė Murauskaitė pažymėjo, kad jai rūpi visa Lietuva, tačiau daugiausiai dėmesio ji siūlė skirti neseniai atrastam, ko gero, didžiausiam Lietuvoje Voseliūnų piliakalniui, vietinių vadinamam Baltuoju kalnu. „Noriu kreiptis į Lietuvai pagražinti respublikinį skyrių, kad prisidėtų prie šio unikalaus piliakalnio tvarkymo. Jis yra valstybiniame miške, dėl to darbus reikia derinti ir padaryti bent minimalią tvarką“, – kalbėjo T. Murauskaitė.
Nemuno kilpų regioninio parko darbuotoja R. Milušauskienė paminėjo, kad neseniai atrastas Voseliūnų piliakalnis priklauso Jiezno seniūnijai, be to, daug veiklų ten negalimos dėl to, kad jis priklauso projektui „Natura 2000“.
Ką pasakytų Vaižgantas?
Birštono merė Nijolė Dirginčienė informavo draugijos narius apie projektuojamus ir vykdomus darbus, susijusius su Vytauto kalnu, apie apžvalgos bokšto (45 m aukščio) statybą, pėsčiųjų ir dviračių takus bei projektuojamą viaduką iš Birštono vienkiemio. Anot merės, reikia tvarkyti ir Vytauto kalną, kad būtų išvengta anksčiau padarytų klaidų (kaip su Gedimino kalnu).
Juozas Aleksandravičius klausė: „Ką šiandien pasakytų mūsų krikštatėvis Vaižgantas?“ Pasak jo, širdis kraujuoja, kai matai laiptus nuo Nemuno pusė į Vytauto kalną, prie kurių pakabintas Birštono MTT raštelis (turbūt draudžiantis ar rekomenduojantis) nesinaudoti išsiklaipiusiais laiptais. Ne visi jį pastebi, ir žmonės ten eina. Daugelis einantys krantine pamano, kad čia tikrieji laiptai, vedantys į Vytauto kalną…
Buvo paminėta, kad akibrokštas yra ir centrinis Birštono parkas. Takeliai, įrenginiai padaryti tam, kad parkas išliktų natūralus, su paukštelių čiulbesiu, su gojeliais ir natūraliu pomiškiu. Tačiau miškas iššienautas, visas pomiškis sunaikintas…
Merė, atsakydama į šią pastabą, pažymėjo, kad už visą centrinio parko gyvūnijos ir augmenijos išsaugojimą atsakinga MTT darbuotoja Audronė Daubarienė, kuri tuo atsakingai rūpinasi, o visi reikalingi gojeliai ir krūmeliai paliekami.
Yra ir daugiau problemų
Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus narys Mykolas Daujotas sakė, kad kiekvienas doras lietuvis turi įnešti tam tikrą indėlį į Lietuvos švarinimą ir gražinimą. Jam kelia nerimą tai, kad kai kurie garbūs birštoniečiai jaučiasi nebaudžiami ir negražiai elgiasi, nepaiso draudžiamųjų ženklų. Pasak jo, šunys ženklų skaityti nemoka ir nesupranta, todėl už jų elgesį atsakingi šeimininkai. Jie nežiūri (atseit, nemato), ką jų augintinis veikia, nors turi maišelius, tačiau nesurenka to, ką kiekvienas šuns šeimininkas turėtų surinkti. Šis Lietuvai pagražinti draugijos narys paminėjo, kad prieš gerą dešimtmetį Birštono gimnazijos mokiniai buvo daug mandagesni, o dabar jau nesisveikina su sutiktais žmonėmis… Iš tikrųjų, vien tai, kad vaikai (ir ne vien jie) turėtų sveikintis vieni su kitais, su kurorto svečiais, padarytų mūsų kurortą patrauklesnį, pagerintų jo įvaizdį. Dar šis žmogus papasakojo, ką veikia palaidi šunys prie Nemuno, kaip prie sanatorijų prisiglaudę katinai gaudo antis ir kt. Taip pat buvo paminėti ir nekokybiškos namų renovacijos atvejai, statybininkų kultūra ir kt. Iš tiesų, kai įsigilini į problemas, reikia pažymėti, kad jų yra nemažai. Ir ne vien tik palaidi šunys arba juos ne vietoje vedžiojantys šeimininkai… Daug ką turime pakeisti, kad Lietuva gražėtų, tačiau pirmiausia pokyčių reikia savo širdyje, savo kieme, savo artimoje aplinkoje. Mes atsakingi vieni už kitus ir už visą Lietuvą, už jos gražinimą.
Į Lietuvai pagražinti draugiją buvo priimti 4 nauji nariai: Margarita Narakienė, Stefanija Paliūnienė, Antanas Kisielius ir Robertas Judickas.
Draugijos nariams buvo įteikti sveikinimai Lietuvos 100-mečio proga.
