Akibrokštas Taryboje – posėdyje diskutuoti draudžiama?
Vasario 9 d. Birštono savivaldybėje vyko pirmasis 2018 m. Birštono savivaldybės tarybos posėdis.
Jame svarstyta daugiau kaip 20 klausimų, tačiau vienas iš jų – pats pirmasis – susilaukė daugiausiai dėmesio. Tai – savivaldybės šių metų biudžetas.
Šių metų biudžetą bei sprendimo projektą dėl Birštono savivaldybės 2018 metų biudžeto patvirtinimo pristatė Savivaldybės administracijos Biudžeto skyriaus vedėja Ona Grigonienė.
Jame numatyta, kad Birštono savivaldybės 2018 metų biudžeto pajamų suma sieks 8 285 155 Eur, o 2018 metų Birštono savivaldybės biudžeto išlaidų suma – irgi 8 285 155 Eur. Didžiausią dalį pajamų ketinama gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pagal surinktą gyventojų pajamų mokestį (GPM) – 5,1 mln. Eur. Beveik 3 mln. Eur ketinama gauti per projektus, o beveik 0,5 mln. Eur grįš per investicijas į ankstesnius projektus.
Numatoma, jog išlaidas sudarys lėšos Birštono savivaldybės funkcijų įgyvendinimui: Savivaldybės tarybai – 260 128 Eur (iš jų 110 100 Eur –darbo užmokestis – toliau DU), merės rezervo programai – 6000 Eur, Savivaldybės administracijai – 779 839 Eur (iš jų– 466 500 Eur DU), Savivaldybės administracijos darbo užmokesčio kompensavimui valstybės tarnautojams – 12 404 Eur (9512,0 Eur DU), seniūnijos veiklos programai – 42 510 Eur (31 200 Eur DU), Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo programai – 3000 Eur, Regioninės ir Euroregioninės plėtros programų strategijos ir priemonių įgyvendinimui – 37 800 Eur, policijos paslaugoms ir programoms apmokėti – 3000 Eur bei kt. Iš viso 1 214 095 Eur (649 312 Eur DU).
Taip pat numatytos lėšos švietimo programai –1 067 009 Eur (678 540 Eur DU), kultūros ir sporto puoselėjimo veiklos programai – 1 032 713 Eur (614 000 Eur DU), visuomenės sveikatos rėmimo programai – 17 000 Eur, socialinės paramos ir paslaugų teikimo programai – 720 981 Eur (213 035 Eur DU), savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programai – 1 678 056 Eur (449 000 Eur DU), turizmo skatinimo, rekreacijos ir verslo vystymo veiklos programai – 69 587 Eur (41 000 Eur DU) bei urbanistinės plėtros programai – 78 770 Eur (visa suma skirta darbo užmokesčiui).
Biudžetą priimti galėjo tik viena tarybos narė
Pradedant svarstyti šį klausimą, paaiškėjo, kad iš 15 Birštono savivaldybės tarybos narių vienintelė Jurgita Šeržentienė gali balsuoti už biudžeto patvirtinimą, nes neturi jokių interesų konfliktų, susijusių su biudžete numatytu finansavimu. Kiti Tarybos nariai vienaip ar kitaip yra susiję su Birštono savivaldybės biudžete numatytomis lėšomis. Atsižvelgiant į pastaruoju metu dažnai Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai skundžiamus politikus, nenusišalinančius nuo su jais susijusių klausimų sprendimų, 14 Tarybos narių privalėjo nusišalinti. Tačiau pagal galiojantį savivaldybės tarybos reglamentą jų nusišalinimas buvo atmestas ir klausimo svarstyme dalyvavo visi 13 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių.
Tiesa, J. Šeržentienė pasiūlė, jog nuo balsavimo galėtų nusišalinti bent jau tie Tarybos nariai, kurie tiesiogiai susiję su savivaldybės administracija – yra nevyriausybinių organizacijų pirmininkai ir iš savivaldybės biudžeto gauna finansavimą, tačiau, kaip ir visada, šis pasiūlymas buvo priešiškai sutiktas merės Nijolės Dirginčienės ir biudžeto klausimą toliau svarstė visi Tarybos nariai. Tiksliau, ne svarstė, o išreiškė pastebėjimus.
Konfrontacija pradėjo dvelkti nuo pirmų akimirkų
Merė jau prieš biudžeto pristatymą pareiškė, kad derinant su biudžetu susijusius klausimus Biudžeto komitetas rinkosi du kartus, biudžetas apsvarstytas Tarybos socialdemokratų frakcijoje, taip pat kituose komitetuose, apie tai daug kalbėta, ir kas dalyvavo posėdžiuose, tas jau galėjo išsakyti savo nuomonę, todėl po biudžeto pristatymo savo nuomonę turėtų išsakyti tik komitetų pirmininkai, o diskusijos neturėtų būti keliamos, nes „buvo daug kalbama, daug šnekama ir daug aiškinamasi“. Taip pat merė paminėjo, jog esant norui Tarybos nariai gali kelti ranką ir pasisakyti, o „mes spręsime, ar suteikiame žodį“.
Pirmasis savo pastebėjimą dėl 2018 m. biudžeto išsakė Finansų komiteto pirmininkas Stasys Martinaitis. Jis džiaugėsi, kad šių metų biudžetas yra didesnis ir vis daugiau skiriamas investiciniams projektams įgyvendinti. Tačiau, jo nuomone, reikėtų efektyviau panaudoti kurortinės rinkliavos lėšas. Pasak S. Martinaičio, nors Birštono kurorto reklamai skiriama daug lėšų, geriau būtų jas skirti poilsio ar sporto zonoms, pvz., čiuožyklai, slidinėjimo kalnui, įrengti ar atkurti, nes tokiomis zonomis mielai naudotųsi Birštono gyventojai bei svečiai. Taip pat, pasak Tarybos nario, biudžete numatyta, jog savivaldybė už paimtą paskolą moka tik palūkanas, nors reiktų atkreipti daugiau dėmesio ir į pačios paskolos grąžinimą. S. Martinaitis pridūrė, kad jo nuomonė kalbant apie krepšinio klubo Prienų-Birštono „Vytautas“ finansavimą nesikeičia ir Birštonui reikėtų turėti savo viziją, kaip išnaudoti turimą infrastruktūrą bei pritraukti jaunimą.
Merė pabrėžė, jog dėl čiuožyklos ir slidinėjimo kalno ji yra bendravusi su verslininku, kuris sakė, kad viskas galėtų atsirasti labai greitai ir gana nebrangiai, tačiau didžiausia kliūtis – atšilusios žiemos. Merė paminėjo, kad krepšinio klubo finansavimas yra strategijos dalis ir tikimasi, jog iškilus daugiafunkciam centrui, Birštonas sulauks atvykstančių krepšinio komandų bei varžybų.
Tiesa, nors su panašiu optimizmu buvo kalbėta ir atnaujinant Birštono stadioną, deja, ne vienas futbolo klubas yra pripažinęs, jog stadiono įkainiai nėra palankūs mažo biudžeto klubams ir jų į šį stadioną nevilioja net kurortinė trauka. Nors stadione vyksta įvairiausio lygio varžybos, sporto entuziastai guodžiasi, kad stadionas daugiausiai laiko būna tuščias.
Biudžeto komiteto pirmininkė Kristina Justinavičienė atkreipė dėmesį į tai, jog galutiniame biudžeto patvirtinimo sprendimo projekto variante numatyta daugiau lėšų skirti Birštono kultūros centrui. Tiesa, šios lėšos padidintos dėl Lietuvos valstybės šimtmečio renginių. Pasak Tarybos narės, nagrinėjant komitete biudžeto projektą, atsižvelgta į J. Šeržentienės prašymą atskirti krepšinio klubo rėmimo klausimą. Todėl komiteto prašymu už šį klausimą siūloma balsuoti atskirai.
Viešieji ryšiai svarbiau už sveikatą?
Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Aleksandravičius pabrėžė, kad 2018-ieji yra ne tik Valstybės šimtmetis, bet ir rinkiminis laikotarpis. Šie metai dabartinei Tarybai – paskutiniai kadencijos metai. Todėl jau 2019-ųjų pradžioje dabartinė Taryba suformuos biudžetą jau naujos sudėties Tarybai. Socialinių reikalų komitete išsamiausiai buvo aptarta Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) padėtis bei galimybė šiam centrui užsidirbti papildomų lėšų. Pasak J. Aleksandravičiaus, komitete nuspręsta prašyti, kad Birštono PSPC būtų suteikta galimybė įsigyti bendruomenei reikalingą echoskopą. Anot Tarybos nario, įvertinus biudžeto galimybes, jis pastebėjo, kad šiemet Birštono savivaldybės administracija gaus 175 tūkst. eurų daugiau negu pernai, tuo tarpu Birštono sporto centras – 18 tūkst. Eur daugiau, Birštono meno mokykla – 7 tūkst. Eur, Turizmo informacijos centras – 4 tūkst. Eur, Birštono kultūros centras – 72 tūkst. Eur, Nemajūnų dienos centras, nors, pasak J. Aleksandravičiaus, jo aptarnaujamų žmonių mažėja, – 3 tūkst. Eur daugiau. Tarybos nario dėmesį patraukė tai, kad Birštono miesto tvarkymo tarnyba pagal vieną sąvadą šiemet gaus 45 tūkst., pagal kitą – 27 tūkst. Eur daugiau, Birštono savivaldybės taryba – 31 tūkst. Eur daugiau, o Birštono PSPC – 5 tūkst. Eur daugiau, todėl yra galimybė dalį lėšų skirti bendruomenės sveikatos priežiūrai. Echoskopui reikėtų apie 40 tūkst. Eur. J. Aleksandravičiaus pabrėžė, kad bendruomenės sveikatai iš tiesų biudžete numatyta per mažai lėšų.
Tarybos narys iškėlė klausimą ir dėl Birštono kurorto įvaizdžio viešinimo. Pasak jo, nors merė turi savo patarėją – puikią viešųjų ryšių specialistę, o Birštone yra ir didelę patirtį turinčių fotomenininkų, kažkodėl samdoma papildoma įvaizdžio kūrimo agentūra iš Vilniaus.
Tiesa, merei ši asmeninė J. Aleksandravičiaus nuomonė nepatiko. Tai gali būti susiję su tuo, kad ne vienas Tarybos narys pastebi, jog viešinant Birštono kurortą visada viešinama ir merė, nors ji yra tik politikė ir jos veiklos viešinimas turi būti finansuojamas arba asmeninėmis, arba partijos lėšomis. Tuo vis dažniau skundžiasi ir birštoniečiai, kuriems apmaudu, kad Birštono kurorto veidu tapo merė ir pelną nešančios paslaugos, o ne turtingą praeitį turintis bei ramybe dvelkiantis kraštas su savo gyventojais.
N. Dirginčienė, nutraukusi J. Aleksandravičiaus pasiūlymą suteikti žodį Tarybos nariui Vytautui Šeškevičiui, pabrėžė, kad Birštono PSPC yra viešoji, o ne biudžetinė įstaiga, todėl privalo išsilaikyti iš Valstybinės ligonių kasos lėšų. O savivaldybės skiriamos lėšos yra „pliusas, kurio galėtų nebūti visiškai“.
J. Aleksandravičiui bandant pasidomėti, ar 20 tūkst. eurų skyrimas krepšinio komandai yra racionalesnis, merė atšovė, kad pats J. Aleksandravičius siūlė „nuimti“ nuo Birštono savivaldybės tarybos bei Birštono miesto tvarkymo tarnybos finansavimo po 5 tūkst. eurų ir juos pridėti prie krepšinio klubui numatytų 10 tūkst. eurų.
Socialdemokratų frakcijos pirmininkas Vytas Kederys taip pat pridūrė, kad frakcijos posėdyje antrą kartą svarstant krepšinio klubo finansavimo klausimą, frakcija pritarė J. Aleksandravičiaus nuomonei pridėti papildomus 10 tūkst. eurų, o echoskopą Birštono PSPC bandyti pirkti kai atsiras finansinės galimybės – tai galėtų būti birželio ar liepos mėnesį. Taip pat jis pabrėžė, kad biudžetas padidėjo dėl minimalaus atlyginimo padidėjimo.
Tuo tarpu pasak J. Aleksandravičiaus, Socialinių reikalų komitete nebuvo su kuo diskutuoti, nors ir ten jis merei pakartojo dar frakcijos posėdyje pasiūlytą idėją: „Jei Jums taip reikalinga „Vytauto“ parama, tai nuimkite 10 000 Eur nuo savo įvaizdžio programos (motyvacija tokia, kad mūsų reklamos „persidengia“ su sanatorijų, o jau ir merės patarėja yra įgijusi patirties ir pan.)“. Anot Tarybos nario, staiga į tai labai greit sureagavo frakcijos seniūnas Vytas Kederys ir pasiūlė balsuoti „Juozo pasiūlymu, kas už tai, kad 5000 nuo … ir 5000 nuo…..“. Ir nuo tada visad buvo pabrėžiama, kad tai J. Aleksandravičiaus pasiūlymas, nors jis pats niekaip nesuprato, kaip taip „staiga“, visai ne nuo tos pozicijos, kurią jis pasiūlė, atsirado pinigai.
41 tūkst. eurų vertės „smulkmenos“
Savo nuomonę išsakius socialdemokratų frakcijos pirmininkui, merė leido pasisakyti ir opozicinei frakcijai.
J. Šeržentienė pabrėžė, kad visada manė, jog svarstant biudžetą svarbiausia yra įvertinti lėšas, o ne išsakyti politinį požiūrį. Ją šokiravo, jog dvi dienos prieš Tarybos posėdį biudžetą svarstant komitete ir pasiteiravus išsamios Turizmo informacijos centro bei Birštono miesto tvarkymo tarnybos 2018 m. išlaidų ataskaitos, jį tokią informaciją gavo tik penktadienį, likus 10 minučių iki biudžeto svarstymo Tarybos posėdyje. Pasak J. Šeržentienės, kaip ji gali atsakingai balsuoti už biudžetą, jei nežino, pavyzdžiui, ar tikslingai bus išleistas 41 tūkst. Eurų, skirtų gėlėms, nežinant jų vertės ir vietos, kur planuojama jas sodinti. Anot jos, kaip be papildomų pagrindimų žinoti, ar tikrai Birštonui reikia 200 tūkst. lankstinukų? Tiesa, informacijos apie šiuos lankstinukus Tarybos narė taip ir negavo. Pasak jos, neturėdama informacijos, ji turi balsuoti už abstrakčius skaičius.
J. Šeržentienė pabrėžė, kad ji nekelia klausimo dėl darbuotojų atlyginimų, tačiau kalba yra apie laisvai paskirstomas lėšas, kurias galima paskirstyti įvairioms funkcijoms atlikti.
Tarybos narė patvirtino, kad jai, kaip ir kitiems Tarybos nariams, klausimų kelia krepšinio klubui numatytas finansavimas. Jos nuomone, Birštonas galėtų turėti savo komandą ir šį finansavimą skirti konkrečiai savo komandai ir vietiniam sportui.
Merė replikavo, kad J. Šeržentienė dalyvavo tik tame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas vienas klausimas, o lankydama visus posėdžius Tarybos narė būtų turėjusi daugiau informacijos.
Tiesa, pasak J. Šeržentienės, informacija apie įvairias savivaldybės funkcijas bei lėšų panaudojimą opoziciją visada pasiekia arba tik prieš pat posėdį, arba ją nuolat delsiama pateikti.
Merė replikavo ir dėl Tarybos narės domėjimosi gėlėmis bei lankstinukais. Anot jos, reikėtų atidžiau pasižiūrėti į svarbesnius biudžeto klausimus, o nesigilinti į smulkmenas dėl gėlių svogūnėlių ar lankstinukų.
Beje, merė N. Dirginčienė, kalbėdama apie gilinimąsi į 41 tūkst. eurų vertės „smulkmenas“, jau vėliau, svarstant klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vandentiekis“ teikiamų atlygintinų paslaugų kainų patvirtinimo, pati pradėjo aiškintis, kodėl siūlomos kainos nurodytos su devynetais ir apskritai skaičiais (centais) už kablelio. Jos nuomone, kainos be centų atrodytų gražiau.
Birštono krepšinis ar krepšinis apie Birštoną?
V. Kederys pabrėžė, kad krepšinio komandos finansavimo tikslas – kurorto reklama, nors ir nežinoma, ar ji naudinga. Taip pat šis finansavimas skiriamas tam, kad Birštono savivaldybės administracija palaikytų ryšius su sporto federacijų vadovais ir galėtų tikėtis jų palankumo, ateityje kviečiant rengti varžybas Birštone.Kalbėdamas apie vietinio sporto rėmimą, V. Kederys, nors ir patvirtino, kad Birštone yra daug vaikų, dalyvaujančių sportinėje veikloje, juos parengti aukšto lygio sportui neįmanoma ir reikia orientuotis tik į sveikatingumą, jo puoselėjimą. Merė pridūrė, kad Birštono sporto centrą lanko 270 vaikų, kurie dalyvauja įvairiose varžybose, yra krepšinio komanda, jiems visiems šiemet skiriamas papildomas finansavimas, tačiau idėja įkurti krepšinio klubą – neįmanoma.
Tuo tarpu pasak J. Šeržentienės, nors 2018 metų biudžetas yra beveik 100 tūkstančių eurų didesnis nei pernai, tačiau jau daug metų įstaigoms skirtas finansavimas išlieka labai panašaus dydžio. Kadangi sąnaudos didėja kasmet, vis nėra lėšų brangesniems pirkiniams įsigyti (Kultūros centrui reikia naujo fortepijono, Pirminės sveikatos priežiūros centrui – echoskopo ir pan.).
Pasak Tarybos narės, kurortas sulaukia vis daugiau svečių ir tam neabejotinai pasitarnauja miesto reklama, bet žiūrėdami į biudžetą matome, kad kurortinė rinkliava yra padalinama eilei įmonių bei įstaigų, kurios reprezentuoja Birštoną (Tarybai, Turizmo informacijos centrui, Miesto tvarkymo tarnybai ir kt.), bet iki galo nėra aišku, kiek pinigų yra išleidžiama miesto reklamai ir koks pasiekiamas efektas. Tai pat reikia paminėti, kad Tarybos nariams šios išlaidų eilutės nėra detalizuojamos.
Anot Tarybos narės, parama krepšinio klubui „Vytautas“ taip pat yra tik miesto reklamos dalis, nes su miesto sporto bendruomene bei infrastruktūra tai turi mažai ką bendra. Prieš posėdžius merė komiteto pirmininkus, Sporto centro atstovus ir opozicijos lyderį buvo pasikvietusi į susitikimą su krepšinio klubo „Vytautas“ prezidentu ir LKL prezidentu. Šiame susitikime labai aktyviai buvo agituojama už didesnę klubo paramą dėl to, kad klubo pavadinime išliktų Birštono vardas. Suprantama, kad Birštono savivaldybės parama klubui nėra didelė, bet, lyginant procentinį paramos dydį nuo miesto biudžeto su kitais miestais, tai nėra jau tokia maža suma, kaip bandė pateikti LKL prezidentas. Birštonas šiais metais klubui paremti skyrė 0,24 proc., Vilnius „Lietuvos rytui“ skiria taip pat apie 0,24 proc., Kaunas „Žalgiriui“ – 0,64 proc. miesto biudžeto. O norint padidinti paramą, reikia kažkam ją sumažinti, todėl, opozicijos nuomone, didinti galima tik perskirstant kurortinę rinkliavą, t.y. sumažinant kitas Birštono reklamai skirtas programas.
Opozicijos manymu, kai kurie ES projektų finansavimai reikalauja daugiau įvertinimo. Pernai opozicija balsavo prieš elektromobilių įkrovos stotelių projektą, teigdama, kad tai nėra savivaldybės veikla. Anot J. Šeržentienės, penkerius metus negalėdama imti mokesčių iš automobilius besikraunančių vairuotojų, savivaldybė turės padengti kaštus už suvartotą elektros energiją. Tačiau Tarybos posėdyje buvo nuspręsta įgyvendinti šį projektą, nors jau šiandien „Lietuvos energijos“ grupės įmonių planuose galima matyti, kad Birštone numatomos statyti dar dvi įkrovos stotelės.
400 tūkst. eurų – Birštono merei irgi smulkmena?
Visų komitetų pirmininkams bei frakcijų atstovams pasisakius, žodžio paprašė Tarybos narė, LR Seimo nario Andriaus Palionio padėjėja Valė Petkevičienė. Ji pasidžiaugė padidėjusiu ne tik Birštono, bet ir kitų savivaldybių biudžetu. Pasirodo, didelės įtakos tam turėjo LR Seimo nario A. Palionio parengtas ir LR Seimui svarstyti pateiktas projektas, kuriuo vien Birštono savivaldybei papildomai skirta 400 tūkst. eurų.
V. Petkevičienė perskaitė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos padėką A. Palioniui.
Tik perskaičius padėką, merė paprieštaravo, kad šis finansavimas skirtas ne A. Palionio dėka, o nubalsavus Seimo nariams, todėl už šį finansavimą reikia būti dėkingiems visiems Seimo nariams. Kai Seimo nario padėjėja bandė pabrėžti, kad lėšų skaičiavimo metodika, pagal kurią savivaldybė gavo daugiau lėšų, kaip ir minima Lietuvos savivaldybių asociacijos padėkoje, buvo parengta būtent A. Palionio, merė nenusileido ir pabrėžė, kad tai „tik“ 5 procentai Birštono biudžeto, ir pasiteiravo, ar būtų dar norinčių ką nors pasakyti „be pagyros žodžių“.
Negavai informacijos? Susirask pati!
400 tūkst. vertės finansavimą pavertusi menkniekiu, merė gavo galimybę ir paauklėti kaip namų darbų neatlikusią ketvirtokę prieštarauti išdrįsusią Tarybos narę J. Šeržentienę. Šiai pasiteiravus, pagal ką merė sprendžia, kad ji neįsigilina į „tam tikrus strateginius dalykus“ savivaldybės biudžete, merė atšovė, jog Tarybos narė dešimt minučių prieš posėdį ieško „kažkokių skaičių“ („tik“ 41 tūkst. eurų vertės, – aut. past.), kuriuos galėjo pasiimti pati, nes viskas buvo viešai paskelbta, o visas biudžetas net skelbtas spaudoje (vieno Birštono savivaldybės darbuotojo sesers redaguojamo laikraščio priede) ir galėjo pati susipažinti su biudžetu. Vėlgi Tarybos narei norint pasitikslinti, pagal ką merė sprendžianti, kad narė neįsigilina į minimus klausimus, merė pabrėžė, kad Tarybos narė nedalyvavo posėdyje, o išgirdusi repliką, kad minimi paskaičiavimai paviešinti ir nebuvo, merė įsikarščiavusi pareiškė nutraukianti diskusiją ir pakvietė balsuoti dėl biudžeto.
Atskyrus krepšinio klubo finansavimo klausimą, 7 Tarybos nariai balsavo už finansavimą, 2 – prieš, 3 – susilaikė, o Tarybos narys Vytautas Šeškevičius, protestuodamas prieš tokį biudžeto skirstymą ir krepšinio klausimo finansavimą, apskritai nebalsavo. Prienų-Birštono „Vytautui“ skirta 20 tūkst eurų.
Bendras biudžeto svarstymas taip pat nesulaukė V. Šeškevičiaus paramos ir buvo priimtas 9 Tarybos nariams balsavus už, o 3 – prieš. J. Aleksandravičius pabrėžė, kad biudžetui nepritarė dėl Taryboje nepatenkinto pagrindinio savo siekio – echoskopo pirkimo patvirtinimo.
Kiti klausimai patvirtinti vienbalsiai
Vasario 9 d. posėdyje taip pat svarstyti bei patvirtinti klausimai dėl Birštono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2017 metų priemonių vykdymo ataskaitos patvirtinimo, dėl 2017 m. Birštono gimnazijos veiklos ataskaitos.
Priimtas klausimas ir dėl 2017 m. Birštono kultūros centro veiklos ataskaitos. Joje Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis džiaugėsi ne tik praėjusiais metais, bet ir atėjusiais. Renginių gausa bei didesnis finansavimas leis dar labiau išplėsti kultūrinę veiklą. 8 kolektyvus vienijančiam kultūros centrui itin trūksta rojalio, Z. Vileikis viliasi, jog kada nors šis 45 tūkst. eurų kainuojantis instrumentas vis tiek atsiras kultūros centre.
Be didelių diskusijų priimti sprendimai dėl biudžetinės įstaigos Nemajūnų dienos centro nuostatų patvirtinimo ir kai kurių Savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios, dėl Birštono savivaldybės 2018 metų socialinių paslaugų plano patvirtinimo.
Svarstant klausimą dėl Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato – kino teatro Birštone, Jaunimo g. 1, nuomos, paaiškėjo, jog ankstesniam nuomininkui neįvykdžius savo įsipareigojimų bei į savivaldybės biudžetą sumokėjus netesybas bus ieškoma naujo nuomotojo.
Prieš patvirtinant sprendimo projektą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Birštono vandentiekis“ teikiamų atlygintinų paslaugų kainų patvirtinimo merei kilo klausimas, kodėl įvairių papildomų inžinerinių paslaugų kainos pateikiamos su skaičiais „po kablelio“, anot jos, kainose nurodyti 99 ir panašiai sudėlioti centai, sudaro naujoviško marketingo įspūdį, jai būtų gražiau, kad kainos būtų nurodytos sveikais skaičiais. UAB „Birštono vandentiekis“ direktorius Cezaras Pacevičius pripažino, jog kainos nustatytos kaip pavyzdį paėmus paslaugų kainas kitoje tokias pačias paslaugas teikiančioje įmonėje. Šį faktą linksmai įvertinus kaip „nusirašinėjimą“, naujos kainos patvirtintos.
Taip pat posėdyje svarstyti klausimai dėl valstybės turto nurašymo ir likvidavimo, dėl leidimo buveinės adresą nurodyti Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame pastate, dėl Birštono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimo, dėl kalbininko Jono Kazlausko premijos skyrimo, dėl Birštono meno mokyklos projektų bendrojo finansavimo, dėl Birštono savivaldybės studijų rėmimo fondo nuostatų keitimo, dėl lėšų tarnybinio judriojo ryšio telefonų paslaugoms limitų nustatymo, dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos, dėl gatvių priskyrimo kitoms gyvenamosioms vietovėms, dėl pritarimo dalyvavimui bendrame tarptautinio bendradarbiavimo projekte „Menas bendrose erdvėse“.
