Padidėjęs skrandžio rūgštingumas – šių laikų visuomenės rykštė

Skaitytojų pageidavimu žolininkė Monika Smilgytė pasakoja, kaip sumažinti skrandžio rūgštingumą.

Kaip dažnai mes manome: „Niekuo nesergu, tad ir gydytis nereikia, galiu valgyti ką tik noriu, kada noriu ir kiek noriu.“ Užkalbinus praeivius turguje, dažnas atsako, kad niekuo neserga, tad ir žolelės jiems nereikalingos… Palaukit, palaukit… Va čia aš jus sustabdysiu… O prevencija? Kai susirgsite, tai bus jau per vėlu, ir gydymas bus ilgas ir nemalonus. Net ir tie, kurie užkalbinti atsako, kad niekuo neserga, išsamiau paklausinėjus, pradėjus vardinti ligas, randa visą jų „paletę“. Vienas iš dažnesnių susirgimų – padidėjęs skrandžio rūgštingumas ir opos virškinamajame trakte, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, gastroezofaginis refliuksas ir pan. Šių susirgimų būtų daug mažiau, jei nebūtume atitolę nuo sveiko naminio maisto (kruopų košės, daržovių vegetarinės sriubos, vaisiai ir daržovių salotos, šalto spaudimo aliejai ir žolelių arbatos). Tai skubėjimo ligos, nes nebeturim laiko nei sriubos išsivirti, nei sveikesnių produktų iš ūkininkų nusipirkti, vis lekiam, skubam, neturim laiko net pavalgyti. Ką jau kalbėti apie kasdienį žolelių arbatų gėrimą, kurios apsaugotų virškinamąjį traktą nuo uždegimų, sureguliuotų skrandžio rūgštingumą, pagerintų virškinimą, sumažintų pilvo pūtimą ir panaikintų vidurių spazmus, pykinimą…

Visi dar pamename ramunėlių ir kmynų arbatų skonį, ajerų aromatą, pelyno kartumą… Žoleles senovėje vartodavo nuolat ir nenuodydavo savęs cheminiais vaistais, nedirgindavo jais skrandžių, nenuodydavo kepenų ir inkstų. Žolelės niekur nedingo, nors švarių natūralių pievų mažėja, bet jų vis dar yra ir yra žmonių, kurie jas renka ir gali jums padėti. Na bet jeigu jau susirgote ar norite tikslingai to išvengti, priminsiu, kokios yra pagrindinės skrandžio ir žarnyno gleivinės uždegimo ar opos priežastys:

Helicobakter pilori bakterijos (nebijo rūgščios terpės, tad negeriant žolelių arbatų, nesveikai maitinantis, patiriant stresą, susidaro palankios sąlygos joms daugintis);

vaistai (aspirinas, ibuprofenas, diklofenakas ir kt.);

nesveikas maistas (rūkyti produktai, gyvuliniai riebalai, mėsos gaminiai ir per didelis jų vartojimas (ypač rūgštingumą didina jautiena), sūrus, aštrus maistas, konservuoti, marinuoti produktai, pusfabrikačiai, sumuštinių kasdienis vartojimas, gazuoti gėrimai, saldumynai (šokoladas, saldainiai, tortai, pyragaičiai…) ir skubėjimas valgant;

alkoholinių gėrimų vartojimas, rūkymas, narkotinės medžiagos;

paveldimumas;

stresas (jis gali būti ir pagrindinė padidėjusio rūgštingumo, skrandžio sustojimo priežastis).

Jeigu bent vienas punktas iš čia išvardintų jums tinka, turėtumėte rimtai susirūpinti ir tikslingai keisti savo mitybą, gyvenimo būdą ir tempą, nes kartą susirgus, ši liga lydės jus visą gyvenimą ir skanius cepelinus su spirgais turėsite pamiršti, liks tik vegetarinė mityba, kurią, beje, vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduočiau ne tik nuo skrandžio rūgštingumo, bet ir norint išvengti kitų sveikatos problemų (aukšto kraujo spaudimo, aterosklerozės (kraujagyslių užkalkėjimo ir aukšto blogojo cholesterolio kiekio kraujyje), nutukimo, širdies problemų, diabeto, blogo prakaito kvapo, vėžio ir t. t.). Nenuvertinkite streso, juk pamenate, kaip įsimylėjus pilve plasnoja drugeliai ir nieko į burną neįdėsi, kaip artimojo netektis paaštrina jau turimas virškinimo problemas ir opas. Stresas darbe ir nenusisekę asmeniniai santykiai gali išprovokuoti net skrandžio opą. O ką jau kalbėti apie alkoholio vartojimą… Ne veltui liaudyje sakoma „pragėrė skrandį“. Jeigu rūkaliai mano, kad cigaretės kenkia tik plaučiams, tai labai klysta, nes nikotinas didina ir skrandžio rūgštingumą, ir gali būti daugelio ant cigarečių pakelių parodytų ligų priežastis. Ar galima skrandžio rūgštingumą gydyti cheminiais vaistais, kai jie patys kenkia skrandžiui (ir ne tik jam) ir nuo jų išsivysto priklausomybė, o nutraukus jų vartojimą, rūgštingumas vėl grįžta. Tik neapdairus žmogus pradės saujomis ryti piliules, negalvodamas apie liūdnas pasekmes visam organizmui. Dauguma lėtinių ligų sėkmingai gydomos vaistažolėmis, yra be galo daug liaudies receptų. Tačiau svarbiausia – gyvenimo būdo, taigi ir mitybos, pakeitimas į sveikesnį, nes grįžus prie ankstesniojo sveikatos problemos labai greitai sugrįžta. Nuo ko pradėti? Jeigu jau rimtai ir seniai skauda skrandį (duobutę, kur baigiasi šonkauliai), vargina įsisenėjęs skrandžio rūgštingumas ir pan., reikia išsitirti skrandį, pasidaryti gastroekoskopiją, kad žinotumėte tikrąją skausmų priežastį. Jeigu vis kažkaip sugyvenat su šia problema, ar ji dar neseniai atsirado, galima iškart sveikiau maitintis ir tikslingai gydytis žolelėmis. Pamirškite mėsą, gyvulinius riebalus, keptus, skrudintus, aštrius patiekalus, konservus, marinuotus, sūrius, rūkytus, aštrius produktus, pomidorų padažą, rūgščius vaisius ir daržoves, pusfabrikačius, saldumynus. Kiekvieną dieną turėtumėte valgyti vegetariškos sriubos (mėsos sultiniai didina rūgštingumą), troškintų daržovių košės, kruopų košės (labai tinka avižų, grikių, sorų, perlinių kruopų, ryžių). Jų ilgai virti nereikia, užtenka užvirus šiltai uždengti ir palaukti, kol išbrinks, perlines kruopas ir ryžius gali tekti dar kartą ar porą užvirinti ir vėl šiltai uždengti). Košes prieš valgant galima paskaninti šaltai spaustu sėmenų aliejumi, į košes galima ir rekomenduojama dėti ir pačių linų sėmenų. Šviežius vaisius galima vartoti tik gerai išnokusius ir nerūgščius, kuriuos toleruoja jūsų skrandis. Labai tinka šviežių smulkiai pjaustytų kopūstų salotos (šviežių kopūstų sultys gydo netgi skrandžio opas) su sėmenų aliejumi, jei toleruojate, galite į jas įpjaustyti pomidorą ar truputį paprikos, pavasarį ir vasarą būtinai pagardinkite salotas žolelėmis (kiaulpienėmis, garšvomis, krūminiais builiais, jaunais liepų lapeliais, garšgarste, svogūnų laiškais, petražolėmis, krapais ir kt.). Valgyti reikėtų po nedaug ir dažniau, galima penkis kartus per dieną, paskutinis valgymas – trys valandos prieš miegą. Gerkite žolelių arbatų, mažinančių ar reguliuojančių skrandžio rūgštingumą, jomis galima mėgautis ir pertraukų metu tarp valgių. Žolelės, turinčios savyje gleivių, tam be galo tinka. Jos padengia skrandį apsaugine plėvele ir neleidžia rūgštims jos pažeisti. Tam labai tinka liepų lapai ir pumpurai, tuopų pumpurai (kartūs), beržų pumpurai ir lapai (beržai ir tuopos gerai naikina Helicobakter pilori bakterijas), piliarožės, dedešvos, svilarožės, rožūnės, gysločiai. Rūgštingumą mažina siauralapis gaurometis (ožkarožė), mėlynžiedė ožragė. Virškinimą gerina ir sudirgusią virškinimo sistemą ramina ramunėlės, dirviniai kiečiai, kmynai ir krapai, raudonėliai, jonažolės, apyniai. Efektyviai susidoroja su įvairiomis virškinamojo trakto bakterijomis šalavijai, ajerai, pelynai (pelynai didina rūgštingumą, tad šiuo atveju nelabai tinka, dirvinis kietis ir peletrūnas veikia švelniau ir yra skanūs), bitkrėslės, serenčiai, kiaulpienės, kraujažolės. Visų žolelių čia tikrai neišvardinsiu, veiksmingesni yra jų mišinukai. Labai veiksmingai kovoti su per dideliu skrandžio rūgštingumu padeda ne tik šviežiai spaustos kopūstų, bet ir bulvių sultys, geriant po stiklinę ar porą per dieną nevalgius, kol skrandis dar tuščias (pradėti nuo ketvirtadalio stiklinės tris kartus per dieną, dozę palaipsniui didinti iki pusės stiklinės kelis kartus per dieną). Gerai opas gydo ir alijošius, reikia jį sumalti ir sumaišyti su medumi ir beržų, tuopų ar liepų pumpurų trauktine (sumaišyti lygiomis dalimis ir vartoti po šaukštą prieš valgį tris kartus per dieną). Labai gerai virškinamojo trakto spazmus naikina pelynų, ramunėlių, vingiorykštės, apynių, bijūnų ir kitų raminamuoju poveikiu pasižyminčių žolelių aliejinės ištraukos (odą sudrėkinus vandeniu, masažuoti skaudamą vietą spazmus raminančiu žolelių fitoliu porą kartų per dieną).

Primenu: kam gerti cheminį aspiriną (nuo peršalimo ligų, skausmo ir norint suskystinti kraują), kai jis, ilgą laiką vartojant, jums gali sukelti skrandžio opą ar pažeisti jo gleivinę. Šiuo atveju patariu vartoti pelkinės vingiorykštės arbatą. Aspirinas ir buvo išgrynintas iš pelkinės vingiorykštės, bet pati vingiorykštė turi medžiagų, gerinančių virškinimą ir padengiančių skrandžio sieneles apsauginiu sluoksniu, kuris apsaugo nuo neigiamo aspirino poveikio.

Šaltai spaustas sėmenų aliejus, sėmenų klijus (galima šaukštą sėmenų užplikyti kartu su žolelėmis), avižų kisielius ir jų košė su sėmenimis, žolelių arbatos nuo skrandžio rūgštingumo ir gerinančios virškinimą, tvarkančios visą virškinimo sistemą turėtų būti kiekvienos dienos palydovai. Tačiau primenu, kad nėra nieko protingiau ir svarbiau už prevenciją, tad mano paminėtos žolelių arbatos, aliejai, košės, sriubos ir salotos turėtų būti ant kiekvieno stalo kasdien. Pensininkai, nedejuokit, kad neįgalit nusipirkti mėsos ir tortų… Nuo jų vienos problemos. Paprastas, bet neprastas maistas padeda išsaugoti sveikatą ilgam. Neišgalintiems įsigyti sėmenų aliejaus patariu naudoti linų sėmenis ir virti jų klijų, poveikis bus tas pats. Vasarą nepatingėkite prisirinkti žolelių, o nesuspėjusiems patariu kreiptis į žolininkus.

Ačiū, kad skaitėte, kad susimąstėte. Linkiu geros dienos!

 

Žolininkė Monika Smilgytė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close