Birštoniečiams naudingi pasiūlymai Savivaldybėje nepageidaujami?

Kasdien įvairių žiniasklaidos priemonių kanalais viešinamas Birštono kurorto jaukumas bei grožis dažnai nuslepia patį svarbiausią – kaip šis grožis kuriamas. Deja, reikia pripažinti, kad netgi kurortas priklauso nuo politikų rankų.

 

Nuo 2017 metų rudens spausdinome beveik visų Birštono savivaldybės tarybos narių – kurie sutiko, rado laiko atsakyti, – interviu. Klausėme, kaip jiems sekasi dirbti Taryboje, kas, jų nuomone, yra svarbiausia. Klausėme ir apie didelę įtaką Birštono kurorto istorijai, kurorto sveikatinimo vertei bei pačių birštoniečių darbo rinkai turinčią Birštono „Versmės“ sanatoriją. Prieš metus iškelta diskusija, kurios pagrindu tapo mintis, jog gydomojo kurorto vertei daugiausiai įtakos turinti profesionali sveikatinimo ir reabilitacijos įstaiga turėtų būti likviduota, Birštono kurortą paliekant tik su komercinių-pramoginių kurortinių paslaugų teikimo paketu, aktuali dar ir šiandien.

 

Prieš pat Naujuosius metus spausdinome paskutinio iš visų atsakiusiųjų ir atsakingiausias pareigas turinčio Tarybos nario – Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės interviu. Kaip ir visada, visi interviu, kuriuose nurodomas neigiamas požiūris į kuriuos nors asmenis, susilaukia vienokio ar kitokio atgarsio.

 

Todėl įkopus į 2018 metus, keturi Socialdemokratų partijai priklausantys Birštono savivaldybės tarybos nariai žiniasklaidos atstovus pakvietė į spaudos konferenciją. Jų manymu, Birštono savivaldybės merė savo pasisakymais bei prieš Naujųjų metų naktį pasirodžiusiame interviu jau pradėjo atvirą kovą prieš savo partiečius ir frakcijos narius.

 

Tiesa, tai, kad po paskutinių rinkimų į Birštono savivaldybės tarybą patekus mišresnei partijų grupei, nuolat ramūs, tik į „visuotinį pritarimą“ panašūs Tarybos posėdžiai virto sproginėjančiu karo lauku, jau regime visą šią kadenciją.

 

Kas ne su manimi – tas prieš mane

Laikai, kai sprendimai Taryboje buvo priimami be apmąstymų, apskaičiavimų, kai kuriems Tarybos nariams, ko gero, net neskaitantiems sprendimų projektų, panašu, baigėsi. Į Birštono savivaldybės tarybą atėjus naujiems žmonėms, kurie norėtų, kad ne tik kurortinėms pramogoms, bet ir patiems Birštono krašto žmonėms būtų skiriama daugiau dėmesio bei finansinių išteklių, teko susidurti su stipria nusistovėjusios valdžios priešprieša. Priešprieša, kuri nuolat susijusi su neaiškiu stambių lėšų panaudojimu, nors svarbūs socialiniai klausimai įvardijami kaip neišsprendžiami dėl lėšų trūkumo.

 

Kaip ir galima tikėtis, valdančiųjų, o ypač merės, rūstybę užsitraukė ne tik opozicijai priklausantys bei kurorto biudžeto abejotinu naudojimu abejojantys Tarybos nariai Jurgita Šeržentienė (įpusėjus kadencijai pakeitusi Audrių Šeržentą), Vytautas ir Darius Šeškevičiai, bet ir atidžiau į sprendimų projektus žiūrintys Socialdemokratų partijos atstovai Birštono savivaldybės taryboje: Valė Petkevičienė, Daina Zdanavičienė, Juozas Aleksandravičius bei Stanislovas Martinaitis.

 

Šie Tarybos nariai ne tik atidžiau skaito, bet ir atviriau kalba, ypač tais klausimais, kurie labai prasilenkia su nauda birštoniečiams.

 

Pasak merei neįtikusios „ketveriukės“, nors merė teigia, jog „neretai ginčai atrodo beprasmiai, neargumentuoti. Išsiginčiję turėtume balsuoti vieningai, deja, taip būna ne visada. Net patyrę partijos bičiuliai dažnai nepaklūsta partijos statutui (mažuma turi paklusti daugumos sprendimui)“, būtent dėl argumentų ir aplaidžiai paruoštų sprendimų projektų ir kyla konfrontacija prieš Tarybos pirmininkę – merę.

 

Šioje vietoje reikėtų paminėti keistą Birštono savivaldybės tarybos fenomeną, kad iškilus diskusijoms su norinčiais pasitikslinti sprendimo projekto detales arba iš esmės prieštaraujančiais projektui Tarybos nariais diskutuoja… tik vienas Tarybos narys, ta pati merė N. Dirginčienė. Likusioji šešių socialdemokratų bei, pasak Birštono liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Zolubo, šios partijos pozicijas Taryboje neatstovaujančio liberalo Ervino Marčiulionio „septyniukė“, panašu, tais momentais kaupia jėgas kitam visuotiniam rankų pakėlimui.

 

Birštono kurortą kuria ne vienas žmogus

Tačiau „ketveriukė“, stebėdamasi Tarybos pirmininkės priešiškumu, pabrėžia, kad jų keliami klausimai yra skirti ne priešpriešai, o tam, kam jie ir buvo išrinkti – atstovauti birštoniečiams Birštono savivaldybės taryboje bei dirbti jų naudai. Birštono kurortą kuria ne vienas žmogus, o visa komanda valdžios pareigūnų bei patys birštoniečiai. Tuo tarpu teisiškai bei ekonomiškai svarbius sprendimus priima būtent Birštono savivaldybės taryba.

 

Pasak Valės Petkevičienės, Tarybos nario funkcija ir yra priimti teisingą sprendimą. Už sprendimo teisėtumą bei jo padarinius atsakomybė būtent jam ir tenka. Pavyzdžiui, nei merė dėl savo išsakytų pageidavimų, nei patys administracijos darbuotojai nebus niekuo kaltinami dėl netinkamai parengto sprendimo projekto, nes tokio projekto įvertinimas, patikrinimas bei koregavimas priklauso nuo Tarybos narių. Iš žioplumo, susimaišęs ar neįvertinęs paties sprendimo projekto ir atidavęs savo balsą tiesiog paspausdamas mygtuką, Tarybos narys prisiima visą atsakomybę pagal LR įstatymus ir, priėmus netinkamą sprendimą, gali būti traukiamas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn. Deja, taip nutikus, nepadės nei pažįstami, nei draugai, nei tie, kurių iniciatyva toks Tarybos narys ir paspaudė mygtuką.

 

Be to, nors aukščiausi Savivaldybės vadovai pasitiki administracijos specialistais, „ketveriukė“ kelia paprastą klausimą, kodėl jiems tada teko grąžinti atgal nemažai „labai kompetetingų“ administracijos darbuotojų parengtų sprendimų, kuriuose trūko ir reikalingos medžiagos, ir faktų, ir pagrįstumo?

 

Kaip Birštono savivaldybėje elgiamasi su nuolankiais pažeidėjais, apibūdina gana absurdiški faktai.

 

Nors metų pradžioje buvo tvirtinama, kad dėl pasipriešinimo „Versmės“ likvidavimui 2017 metų biudžetas bus neigiamas ir gruodžio mėnesį darbuotojai negaus atlyginimų, pasak „ketveriukės“, baigiantis metams visi Birštono savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojai gavo atlyginimus, o įstaigų vadovams merės potvarkiu buvo skirtos dar ir premijos. Tokia premija „už nepriekaištingą darbą“ skirta ir Birštono miesto tvarkymo tarnybos vadovui Algirdui Kederiui, nors jo veikloje kontrolierė užfiksavo 36 pažeidimus. Lapkričio mėn. Kontrolės komitete kontrolierė minėjo, kad pašalinta tik apie dešimt pažeidimų, nors jų pašalinimui buvo numatyti konkretūs terminai.

 

Birštoniečiai „sutinka“ likviduoti savo krašto turtą patys to nežinodami

 

Grįždamas prie teiginio „mažuma nepaklūsta daugumai“, J. Aleksandravičius, siūlė prisiminti socialdemokratijos mohikaną Steponą Kairį ir tai, kad jei ne jo užsispyrimas dėl Akto formuluotės, Nepriklausomybės, kaip dabar ją suvokiame, ir Valstybės šimtmečio, kurį šiemet švenčiame, nebūtume turėję. Anot J. Aleksandravičiaus, jei ne „daugumai“ pasipriešinusi mažuma, Birštonas jau nebeturėtų nei sanatorijos „Versmė“, nei Birštono vienkiemio medicinos punkto, nei Birštono vienkiemio lopšelio-darželio, nei… „Tulpės“ turto. Pasak J. Aleksandravičiaus, visi pamiršo ir merės inicijuotus pasiūlymus ir svarstymus dėl pastarųjų objektų pardavimo-uždarymo.

 

V. Petkevičienė pateikė ir daugiau faktų, kai Birštono krašto žmonės tampa tokių sprendimų iniciatoriais, patys to nežinodami. Svarstant klausimą dėl felčerinio punkto uždarymo Birštono vienkiemyje, Birštono savivaldybės administracijos sprendimo projektui pirmiausia pritarė bendruomenės pirmininkas, merės pavaduotojas, Tarybos narys Vytas Kederys ir jo pavaduotoja, taip pat Tarybos narė Birutė Vokietaitienė. Būtent ji Socialinių reikalų komiteto posėdyje sakėsi gerai žinanti bendruomenės poziciją. Tačiau bendruomenės susirinkimo metu vienkiemio gyventojai išreiškė priešingą reikalavimą – kad medicinos punktas išliktų. Sprendimo dėl punkto uždarymo projektas nepasiekė Tarybos, nes būtent argumentuotai frakcijos posėdžio metu šiam sprendimui nepritarė nei pati V. Petkevičienė, nei J. Aleksandravičius, nei D. Zdanavičienė.

 

Nors Birštone, neužstatytose teritorijoje, kyla nauji pastatai, Tarybos nariai nesupranta, kodėl ilgus dešimtmečius birštoniečius bei kurortus svečius priimdavęs turtas miesto centre vis dar griūva, nors projektų, idėjų ir pasiūlymų apsvarstyta labai daug. Anot jų, jeigu merė tokia aktyvi viešindama savo įvaizdį, kodėl tas aktyvumas nunyksta kuriant Birštono centro įvaizdį?

 

Anot „ketveriukės“, jų „politikavimu“ vadinamas ir klausimas dėl seniūnijos keliams skiriamų papildomų lėšų. Tarybos nariai šiuo klausimu ignoruojami, seniūnas neteikia jokių faktą deklaruojančių dokumentų, tačiau lėšos kelių remontui skiriamos, nors keliai tokie pat – neišvažiuojami.

 

„Versmė“. Kodėl savininkas naikina savo turtą?

Grįžtant šiek tiek atgal, dar prieš tai, kai keturi bendrapartiečiai N. Dirginčienės komandoje tapo atstumtaisiais, vos prieš metus laiko, Tarybos narys S. Martinaitis ryte važiavo automobiliu. Per radiją jis išgirdo merės balsą, sakantį, kad Birštono sanatorijos „Versmė“ likimas jau nuspręstas. Deja, tai žinojo tik ji ir dar keletas asmenų, tačiau ne Taryba.

 

Kilus audringiems debatams ir siekiant išsaugoti dar ilgamečio Birštono mero Serafino Zenkevičiaus saugotą, stambiausią Birštono kurorto objektą, „Versmės“ sukauptų 2 milijonus eurų viršijančių santaupų „iššluoti“ dėl nebūtinų poreikių neprisireikė. Neprisireikė sanatorijos ir parduoti. Tiesa, tai žino tik aplinkinių savivaldybių gyventojai.

 

Todėl vieno iš šio klausimo iniciatorių, Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Noreikos veiksmus Birštono savivaldybės tarybos nariai apskundė Valstybinei tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Nors VTEK patvirtino, kad R. Noreikos veiksmai – neteisėti, Birštono savivaldybės administracijos inicijuota komisija to nepripažino. Pasak „ketveriukės“, labai svarbus klausimas dėl šioje ilgoje istorijoje patirtų „Versmės“ rinkodaros, žmogiškųjų ir finansinių nuostolių, kurių R. Noreikos pažeidime niekas, net ir komisija, nevertina kaip argumento.

 

Beje, atsitiktinumo dėka, praėjus vos keliems mėnesiams po pompastiško merės pareiškimo, vienoje iš sostinės ligoninių, kurioje gydomi pacientai, turintys teisę į reabilitaciją sanatorijoje, teko susidurti su pacientų apgailestavimu, kad jie norėtų vykti į Birštoną, tačiau „Versmė“ jau uždaryta, todėl tenka rinktis kituose miesteliuose esančias reabilitacijos įstaigas (Aut. pastaba).

 

Pasak J. Aleksandravičiaus, jis pirmiausia kaip stebėtojas užklausė apie oficialią „Versmės“ finansinę statistiką, kiek „nieko neduodanti „Versmė“ sumoka tiesiogiai į biudžetą ir netiesiogiai kitoms savivaldybės įmonėms: UAB „Birštono vandentiekis“, kad būtų pakankama kvota išlaikyti nedidėjančią vandens kainą; UAB „Birštono šiluma“, kad nebrangtų šiluma, ir pan. Birštono įstaigos bei Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri, perskirsčiusi gautą gyventojų pajamų mokestį, grąžina Birštono savivaldybės reikmėms, iš „Versmės“ kasmet „atsikanda“ po beveik 400 tūkst. eurų. Tačiau net ir turėdama tokias išlaidas, „Versmė“ išlieka pelną gaunančia įstaiga. Tačiau vėlgi tai tik – pinigai, o savivaldybės administracija nutyli svarbiausia – darbo vietas, šeimų gerovę, laisvalaikio, prekybos, pramogų verslo faktą bei potencialą.

 

Dažnai pamirštamas faktas, kad kurorte apsistojantieji gydomąsias ir reabilitacines procedūras užsisako būtent toje pačioje „Versmės“ sanatorijoje.

 

Nepriėmus „tinkamų“ sprendimų – pasmerkimas ir atskyrimas

Pasak J. Aleksandravičiaus, merės priekaištai apie „politikavimą“ tikrai naivūs ir nesuvokiami, juk Tarybos nariai ir yra politikai, o ji „politikavimu“ vadina tik būtent jų diskusijas. J. Aleksandravičius kelia klausimą, kaip tuomet dirbti?

 

Pasak V. Petkevičienės, piktina ir tai, kad siekiant pažeminti jų rūpestį „Versmės“ išsaugojimu, visuomenei ir partijos bičiuliams pateikiami iškraipyti pareikštų nuomonių faktai dėl „Versmės“ pardavimo. Pačioje pirmoje frakcijos diskusijoje 7 buvo „prieš“ ( 2 susilaikę – vadinasi, „prieš“ poziciją, ką ir patys neseniai įsitikino sprendime dėl R. Noreikos) ir tik 5 „už“. „Ketveriukės“ nariai ne kartą įsitikino, kad merė visur, kur galėjo, eskalavo priešingą poziciją. Iš čia ir kyla ta „mažuma“.

 

Tarybos narė D. Zdanavičienė pritarė kolegoms, kad elementarus atidesnis ir atsakingesnis darbas Taryboje kažkodėl tapo asmeninėmis ambicijomis išreikštu nepasitenkinimu. Jos nuomone, reikia tikėtis, kad ateityje nebus formuojama neigiama nuomonė apie savo poziciją turinčius kolegas ir argumentuotos diskusijos bus vertinamos ne kaip beprasmis pasipriešinimas, o elementarios pagarbos vertas atsakingas sprendimų priėmimas.

 

J. Aleksandravičius, vertindamas susidariusią politinę situaciją bei savo tiesioginį darbą Birštono krašto žmonėms ir pareigą jiems, kėlė ir klausimą: ar frakcija, ar priesaika svarbiau?

 

Tarybos nariai minėjo, kad jau spėjo pastebėti aukštesnės valdžios „rūpestį“ jų atžvilgiu. Nors Tarybos nariai atstovauja Birštono kraštui, tačiau jie nėra informuojami apie vykstančius susitikimus su krašto svečiais, verslininkais, todėl netenka galimybės ir juose dalyvauti. Nors Birštono veidas renginiuose bei susitikimuose su svečiais yra visi šio krašto gyventojai ar bent jau jų išrinkti atstovai, deja, visur pabrėžiamas tik vienas asmuo, tuo tarpu kiti lieka kaip nereikalingas balastas. Jų manymu, tai susiję ir su Birštono krašte įsigalėjusiu gana nemaloniu reiškiniu – „giminių darbo birža“.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close