Žolininkė Monika Smilgytė: „Noriu šviesti ir mokyti žmones sveikiau gyventi“

Nemažai žmonių, matydami, kokie brangūs vaistai, pradeda daugiau dėmesio kreipti į gamtos dovanas arba sveikatos ieškoti Dievo vaistinėje, kitaip tariant, vartoti įvairias gydomąsias žoleles.

Atsigręžkime į gamtos dovanas

Seniau kaimo žmonės turėjo daugiau žinių apie gydymą vaistažolėmis, susirgusius peršalimo ligomis vaikus gydė ramunėlių, liepos žiedų ar aviečių šakelių arbata, kirminus varydavo pelynais, bitkrėsle, plaukus perskalaudavo ajerų ar dilgėlių nuoviru. Modernėjant laikams visų šių „bobučių pramanų“ buvo atsisakoma, visi puolė prie cheminių vaistų. Tiesa, tarybiniais laikais ir vaistai buvo pigūs, tad niekas nesivargino rinkti vaistinių augalų, jų džiovinti ir ruošti gėrimus.

Tačiau dabar žmonės jau darosi sąmoningesni ir supranta, kad tikroji vaistinė yra gamta, sugebanti išgydyti visas ligas. Tik reikia stebėti, domėtis, tyrinėti ir daryti išvadas. Juk kiekvienas ligonis arba sergantysis apie savo ligą turi žinoti viską.

Taigi, atsigręžiame į žolynus, augančius po mūsų kojomis ir tarsi prašančius juos pamatyti ir nuskinti bei vartoti. Juk jeigu yra liga, turi būti ir būdas (augalas) ją išgydyti.

Prienų turguje visada būna moterų, prekiaujančių vienokiomis ar kitokiomis žolelėmis. Jos taip pat pataria, nuo kokių susirgimų gerti arbatėles, ką vartoti sergant sąnarių ar peršalimo ligomis. Pastaruoju metu ne vieno turgaus lankytojo dėmesį patraukė jauna žolininkė Monika Smilgytė. Jauna, išsilavinusi moteris labai daug gali papasakoti apie augalus, jų gydomąsias savybes, pasiūlyti ne tik žolelių, jų mišinių, bet ir įvairių tepaliukų bei fitolių (augalų aliejinių ištraukų). Patraukliai atrodo jos vaistažolės – maloniai kvepiančios, viliojančios savo spalvomis, tinkamai susmulkintos ir gražiai supakuotos. Matosi, kad moteris supranta ir moka elgtis su vaistažolėmis.

Pažintis su žolininke

Taigi susipažinkime su Monika Smilgyte artimiau, kad galėtume drąsiau vartoti jos pagamintus preparatus, išgirskime jos vertingus patarimus.

Pas žolininkę teko lankytis Kalėdų išvakarėse, tad jos namuose kvepėjo ne tik vaistažolės, bet vyravo šventinė nuotaika, namai buvo papuošti ne tik džiovintų žolių puokštėmis, bet ir pačios sukurta prakartėle. Monikos namai dekoruoti jos pačios piešiniais, daugiausia tomis pačiomis vaistinėmis žolėmis, kurias renka.

Žolininkė-biologė Monika gyvena Marijampolės savivaldybės Leiciškių kaimo vienkiemyje trečius metus, kai kurias vaistažoles augina, kitų prisirenka jų augimvietėse, džiovina, gamina kremus ir tepalus, fitolius (augalų aliejines ištraukas).

Monika Vytauto Didžiojo universitete įgijo aplinkotyros bakalauro laipsnį, apsigynė magistro laipsnį molekulinės biologijos, biotechnologijų srityje, vėliau Medicinos universitete studijavo biochemijos doktorantūrą (belikę parašyti darbą). Gyvendama Italijoje Turino universitete studijavo ir baigė Žaliųjų plotų, parkų ir sodų projektavimą. Grįžusi prieš trejus metus į gimtinę, visa pasinėrė į žolininkystę. Matyt, tai buvo jos pašaukimas ir misija. Juk žolininkų kol kas jokia mokymo įstaiga neruošia.

Atgaivina senus ir kuria naujus receptus

„Tai man prie širdies, labai artima, todėl ir domiuosi įvairiais augalais, jų savybėmis, stengiuosi sudominti kitus. Labai noriu šviesti žmones, aiškinti apie žoleles, supažindinti juos su gamtos dovanomis, mokyti gyventi sveikai. Turėtų visi šiek tiek mokėti pažinti žoleles, jų prisirinkti gamtoje ar patys auginti, žinoti, kaip vartoti. Esant sudėtingesnėms situacijoms, galėtų kreiptis į žolininkus ir sužinoti plačiau“, – sakė Monika.

Pasak žolininkės, ji atgaivina senus ir kuria naujus receptus iš vaistinių žaliavų, juk kam nuodytis chemija, jeigu daug ką galima rasti tiesiog gamtoje? Galima gyventi ir be daktarų (žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai būtina chirurginė intervencija ir kitais kritiniais atvejais, kai liga jau pažengusi). Kiekvieną problemą galima išspręsti žolelėmis…

Ant stalo garuoja kvapni arbata, kurioje skleidžiasi spalvingi žolynų žiedai ir lapeliai. Monika aiškina, kad vienas žoleles reikia užplikyti karštu vandeniu ir palaikyti vos 15 min., kitas reikia palaikyti ilgiau, kartais termose net per naktį.

Kadangi šioje atokioje sodyboje Monika gyvena tik trečius metus, dar nespėjo susitvarkyti ir įsirengti tinkamų pastatų. Norint ruošti didesnį kiekį vaistinių augalų reikia turėti saugyklą ir didesnę džiovyklą, kurią ir planuoja laikui bėgant pasistatyti. Dabar augalus sėkmingai džiovina namo palėpėje, kur vasarą būna pakankamai karšta ir kartu gerai vėdinama. Jeigu reikia, kai kurias žoleles ar šaknis galima išdžiovinti iki reikiamos kondicijos ir ant molinės krosnies kartoninėse dėžutėse. Labai svarbu, kad augalas išlaikytų savo spalvą, kvapą ir išvaizdą (išskyrus kai kuriuos atvejus. Pavyzdžiui, agurklė džiovinama pajuoduoja). Kaip pastebėjo žolininkė, tenka matyti ir nekokybiškai paruoštų vaistinių augalų, iš kurių pagaminta arbatėlė kažin ar bus veiksminga.

Svarbu laiku surinkti

Žolininkė sako, kad pavasaris, vasara ir ruduo – labai įtemptas laikas, kai reikia stengtis laiku surinkti augalų pumpurus, lapelius ar žiedus. Paprasčiau su tais, kurie auga jos darže, o su tais, kuriuos reikia rinkti Pietų Lietuvos laukuose ir miškuose, jau sudėtingiau. Kartais labai daug lemia kelios dienos, tad ir išvykti kur nors su vaikais darosi problema.

Monika ne tik renka ir džiovina žoleles, ruošia kitus vaistinius produktus iš gamtos, šviečia žmones, kaip sveikiau gyventi, bet savo malonumui piešia, groja gitara ir pianinu, taip pat gieda Gudelių bažnytiniame chore.

Besikalbant ji vardija paprastus augalus, kuriuos pažįsta beveik kiekvienas gyvenantis kaimiškoje vietovėje ar besidomintis vaistiniais augalais.

Paprastos, bet veiksmingos žolelės

Pasak jos, beveik kiekvienos šeimos žolelių atsargose turėtų būti pelyno, kuris padeda nuo daugelio ligų, ypač nuo virškinimo sutrikimų. Vaikams ši vaistažolė nelabai tinka, jiems geriau reikėtų vartoti margainį. Pelyno pakaitalas gali būti dirvinis kietis, peletrūnas, kurie taip pat yra kvapnūs, mažina spazmus, varo iš organizmo parazitus. Nuo vidurių pūtimo labai tinka kalninis dašis bei kmynai. Kmynai iš viso yra puikus ir vertingas vaistinis augalas, nors mes dažniau jį vartojame kaip prieskonį. Labai sveika gerti kmynų arbatą, sveika ir sukramtyti šaukštelį kmynų sėklų (ar sumalti) ir kurį laiką nieko nevalgyti (geriausia prieš naktį).

Žolininkė pasakojo, kad augalai, turintys gleivių, tinka skrandžio ligoms gydyti, atsikosėjimui palengvinti. Tam tinka jauni liepų lapai, gysločiai, piliarožės, debesylai.

Šiemet Monika turi prisirinkusi ir prisidžiovinusi daug augalų, sėklų, pumpurų, žiedų, žievių ir šaknų. Moteris viską renka labai atsakingai, žino, kad iš tos pačios vietos kasmet negalima rinkti augalų šaknų, taip pat ir šakelių, kad nebūtų padaryta žala gamtai. Viskas sudėliota į dėžutes, pagaminti fitoliai ir kremai stovi vėsiai, kad jie būtų naudingi žmogui. Atitinkamomis sąlygomis laikomi užpilti judros aliejumi augalai, iš kurių gaminami fitoliai. Tik iš tam tikrą laiką aliejuje palaikytų augalų gaunama ištrauka, kuri ir vartojama gydymui.

Žmonės su malonumu perka įvairias arbatas, kurių sudėtyje yra vingiorykštės, medetkų, ramunėlių, beržo pumpurų. Kiekviena arbatėlė turi aprašymą ir nurodymą, kaip ir po kiek rekomenduojama vartoti. O jeigu žmogus nori – žolininkė viską labai išsamiai paaiškina.

M. Smilgytę turguje galima rasti tik šeštadieniais, kur ji prekiauja savo surinktomis ir išaugintomis vaistinėmis žolelėmis bei iš jų pagamintais kremais, tepalais, fitoliais. Žolininkė kiekvieną susidomėjusį informuoja, pataria, ką ir kaip vartoti, kaip įveikti vieną ar kitą sveikatos sutrikimą. Be to, Monika sakė, kad ji apie gydomuosius augalus gali daug pasakoti, perduodama savo įgytas ir išbandytas žinias. Juk labai svarbu šviesti žmones gyventi sveikiau, daugiau judėti ir stengtis apsieiti be cheminių vaistų.

Žolininkė ir pati stengiasi gyventi sveikai, savo maisto racione yra atsisakiusi mėsos produktų, stengiasi visa, kas reikalinga, gauti iš vaisių, daržovių, augalų sėklų. Šeima neatsisako žuvies produktų, kiaušinių.

Nuostabus fitolių poveikis

Monika labai džiaugiasi pradėjusi gaminti ypatingą bijūnų fitolį, kurio kol kas (jos žiniomis) dar niekas Lietuvoje negamina. Tai labai puikus, maloniai kvepiantis bijūnais aliejukas, kuris gali būti naudojamas veido ir kaklo priežiūrai arba viso kūno masažui… Užlašinus kelis jo lašus ant drėgno veido, masažuojant galima sumažinti ir išlyginti raukšles, pamaitinti odą. Bijūnų ištrauka atpalaiduoja raumenis, šalina stresą, ramina ir veikia antiseptiškai, o šaltai spaustas judros aliejus, kuriame gausu vitaminų A ir E bei Omega 3, iš pagrindų pamaitina veido odą. Šį fitolį gali naudoti įvairaus amžiaus žmonės, tinka ir jaunimui nuo jaunatvinių spuogų. Monika rodo ir daugiau fitolių buteliukų su apynių, ramunėlių, šalavijų, mėtų, liepžiedžių ir kitokių žolelių ištraukomis. Šios kvapnios, judros aliejaus pagrindu pagamintos augalų ištraukos, ruošiamos pagal senovinius receptus, labai tinka ne tik įvairių tipų veido odai, bet ir plaukams stiprinti.

Žolininkė pasakoja, kad daugelis žolelių, įeinančių į fitolių sudėtį, ramina, tad fitoliai puikiai tiks ir skaudamų vietų įtrynimui. Šalavijas stiprus antiseptikas, reguliuoja prakaitavimą, tad puikiai tiks ir nuo jaunatvinių spuogų, liepžiedžiai jaunina, minkština, švelnina odą, apyniai puikiai tinka ne tik veido, bet ir galvos odos priežiūrai, tad su šiuo fitoliu galima pabandyti sustabdyti plaukų slinkimą, sumažinti pleiskanojimą ir tiesiog iš pagrindų pamaitinti ir sustiprinti plaukus. Visi ingredientai ramina, šalina stresą ir taip lygina įsitempusią po darbų veido odą, mažina įsisenėjusias raukšles ir neleidžia susidaryti naujoms.

Efektyvi priemonė nuo pūslelinės ir peršalimo ligų

Monika sako, kad apie įvairias vaistines žoleles, šaknis, žieves ar žiedus ir jų naudą žmogaus organizmui galėtų kalbėti ištisas valandas, taip pat ir duoti patarimų bei konsultacijų.

Žolininkė džiaugiasi, kad atrado tikrą „stebuklą“ arba, galima sakyti, „bombą“ nuo pūslelinės, kuri kamuoja dažną, ypač šaltuoju metų laiku.

„Pagaliau jau galiu pasiūlyti be galo efektyvią priemonę pūslelinės prevencijai ir gydymui. Gvazdikėliai malšina skausmą, jonažolės hipericinas ( raudonasis pigmentas) slopina herpes viruso plitimą, juodauogio šeivamedžio žiedai stiprina imuninę sistemą. Tai tikra bomba kovojant su pūslelinę sukeliančiu virusu ir peršalimo ligomis, nuostabus lūpų balzamas, nes visi ingredientai yra stiprūs antiseptikai“, – sako žolininkė.

Kvapnios, skanios ir naudingos organizmui arbatos

Mūsų žmonės labiau pripratę prie arbatų, tad dažnas klausia žolelių mišinių nuo kosulio, kraujo sudėčiai, virškinimui pagerinti ir pan. Visos žolelių arbatos yra kvapnios, skanios ir padeda organizmui kovoti su įvairiomis bakterijomis ir mikrobais. Anot M. Smilgytės, būtų gerai, jeigu žmonės vėl atrastų primirštas žoleles ir daugiau vartotų arbatas, nes jos tinka ne tik ligos simptomams gydyti, bet ir profilaktikai.

Be mūsų visiems žinomų, mamų ir močiučių vartotų liepžiedžių, ramunėlių, trūkažolių, raktažolių, žolininkė jums pasiūlys daug daugiau bei įvairesnių žolelių ar kitokių iš Dievo vaistinės pririnktų vaistinių produktų.