home Sportas Prienų vardas skambėjo ir Dakaro ralyje

Prienų vardas skambėjo ir Dakaro ralyje

Sausio 5 d. Peru sostinėje Limoje prasidėjo ir sausio 20 d. Čilės Santjago mieste baigėsi 35-asis Dakaro ralis. Tai buvo penktas iš eilės Dakaro ralis,  rengiamas Pietų Amerikoje. Dakaro ralyje dalyvavo 449 ekipažai: 183 motociklininkai, 38 keturračių vairuotojai, 153 automobilių ir 75 sunkvežimių ekipažai.     Tarp dalyvių buvo net trys ekipažai, kuriuose važiavo lietuviai. Motociklą vairavo Gintautas Igaris, o bagiu važiavo Benediktas Vanagas su Sauliumi Jurgelėnu. G. Igaris 6 etape patyrė avariją ir pasitraukė iš lenktynių. Gintaras Sadovnykas buvo sunkvežimių ekipažo narys mechaniko pozicijoje, tačiau šiemet neatstovavo Lietuvai. Jo ekipažas užėmė 55 vietą. Geriausią rezultatą iš Lietuvai atstovavusių sportininkų parodė B. Vanago ekipažas, kuris sugebėjo pasiekti finišą ir bendroje įskaitoje užėmė 65 vietą. Pirmame etape užėmę 17 vietą, lietuvaičiai antrame nukrito iki 127 vietos bendroje įskaitoje. Per likusius 12 etapų, neskaitant įvairių incidentų, jiems pavyko pakilti į aukštesnę poziciją. Finišą pasiekti jiems padėjo ne tik vairavimas, bet ir profesionali mechanikų komanda iš Prienų. B. Vanago ekipažui šiemet gelbėjo prieniškio Dariaus Biesevičiaus vadovaujamo EARS Motorsport serviso-sporto klubo mechanikai. D. Biesevičius sutiko papasakoti, kaip jiems sekėsi priversti automobilį važiuoti ir pasiekti ne visiems nusišypsančią sėkmę – pasiekti finišą. Esate profesionali autoralio mechanikų komanda. Automobilius ne tik taisote, patys juos paruošiate ir varžyboms. Ar tai sudėtingas darbas? Automobilius ruošiame ne tik Dakarui. Mūsų paruošti automobiliai važinėja raliuose, vykstančiuose įvairiose pasaulio šalyse bei klimato juostose. Įvairiose šalyse skiriasi ir važiavimo sąlygos, todėl į kiekvieną ralį automobilius reikia ruošti skirtingai. Automobilius ruošėme varžyboms Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emyratuose. Ten pagrindinė kliūtis technikai ir mechanizmams – smėlis. Nuolatinė temperatūra – 50 laipsnių karščio. Tuo tarpu Rusijoje vykstančiam raliui automobilius reikia ruošti kitaip. Nors Rusijoje nėra karšta, tačiau ten vanduo, purvas, upeliai, kopos, miškai – ten bekelė. Stepėse pilna metro aukščio kietų žemės grumstų, net sunkvežimiams būna sunku juos įveikti. Kiekvienas automobilis turi būti tam paruoštas. Todėl beveik kiekvieną automobilį po varžybų tenka perrinkti. Šiuo metu savo servise ir tvarkome automobilį, grįžusį iš Abu Dabio. Jį išardėme iki „griaučių“. Dakaro ralis turi savo specifiką. Tai apie 10 000 km. Lietuvoje vykstančiuose raliuose tenka nuvažiuoti 700 km, Dakaro  ralyje tai tik vienos dienos kelias. Automobiliai, paruošti Dakarui, Lietuvoje galėtų važinėti kone 10 metų prie jų net neprisiliečiant. Jie yra paruošti taip, kad galėtų be galimų smulkių gedimų atlaikyti 14 ralio dienų be sustojimo. Pavyzdžiui, čia automobilių variklių galingumas padidinamas iki maksimumo, kiek tik leidžia jo galimybės, tuo tarpu Dakarui skirti automobilių varikliai, galima sakyti, neliečiami. Jų galingumas paliekamas toks, koks numatytas gamintojų. Padidinus jų galią Dakare važiuosi dieną, gal šiek tiek ilgiau. Ten variklio galingumas yra visai nereikalingas. Dakaro ralis yra nemažas iššūkis, ir vien tik jį nuvažiuoti, pasiekti finišą jau yra puikus rezultatas. Pusei dalyvių dažnai nepavyksta to padaryti. Kas daugiau sukelia problemų Dakare – gedimai ar avarijos? Būna daug įvairiausių gedimų. Genda ir važiuoklės, ir varikliai – viskas genda. Tačiau daugiausia darbo būna po avarijų. O jų būna labai daug. B. Vanago vairuojamas automobilis šiemet vertėsi 6 kartus. Iš esmės per avarijas nemačiau ir paties Dakaro, visą laiką teko lyginti skardas ir taisyti gedimus. Tris paras išvis nemiegojau. Nesinori ir prisiminti. Tenka į varžybas vežtis ne tik mechanines atsargines, bet ir kėbulo dalis? Taip. Vairuotojo saugumui, mašinos kėbulas aplink jį yra iš metalo, tačiau visa  kita – stogas, sparnai – yra iš stiklo pluošto. Tačiau niekada neplanuoji, kad automobilis versis šešis kartus. Pasiimam tik vieną atsarginį kėbulo komplektą. Šiemet buvom pasiėmę du atsarginius priekinius stiklus – keitėm 6. Niekas net negalėjo pagalvoti, kad tiek gali prireikti. Du panaudojom savo, kitų ieškojom vietoje. Į Dakarą važiavom prisikrovę pilną „furą“ atsarginių dalių. Faktiškai vežamės dalių komplektą, kuriuo galėtume visiškai atskurti automobilį. Tačiau šių metų ralis parodė, kad reikia turėti daugiau dalių galimoms avarijoms. Turbūt nesumeluosiu pasakęs, kad nė vienas lenktynininkas nepasieks finišo be komandos? Komanda privalo būti. Suprantama, vairuotojas dirba pagrindinį darbą, tačiau jis negali spėti ir pats automobilį paruošti, ir remontuoti jį, ir vairuoti. Lietuvos ralyje tai iš dalies įmanoma, tačiau sudėtingesniuose raliuose reikalinga gera komanda. Dakare prie vieno automobilio buvome šešiese. Kitoje komandoje buvo šeši automobiliai, jų komandą sudarė 140 specialistų. Jie atvažiavo su 10 „furų“. Daug kas priklauso ir nuo komandos finansavimo. O kiek buvo prieniečių? Iš viso buvome šeši prieniečiai. Su Daliumi dviese važiavome su B. Vanagu, kiti keturi mūsiškiai prižiūrėjo kitus automobilius. Šiemet Dakare iš viso aptarnavome tris automobilius. Oficialiai Dakare dalyvaujame jau treti metai. Nors vienais metais teko apsisukti ir grįžti namo, ralis neįvyko. Visada važiuojame ta pati komanda. Esame jau seniai susibūrę, įsidirbę, pažįstame vienas kitą. Į Dakaro ralį negali važiuoti bet kas, tuo labiau negalima važiuoti nepažįstant komandos. Vis tik reikia ištverti 14 sunkaus darbo dienų ir naktų. Miegoti nėra kada. Greitai pasijaučia nuovargis, kyla konfliktų. Gera komanda visas konfliktines situacijas išsprendžia greitai ir taikiai. Nežinia, ar tai pavyktų padaryti su nepažįstamu žmogumi. Suprantama, kad nuo komandos priklauso, ar automobilis greitai pajudės ir ar apskritai važiuos. Kokia nuomonė apie pasiektą rezultatą? Šiaip nuomonė nekokia. Daug kartų verstasi, daug avarijų, gedimų. Tačiau faktas, kad pasiekėme finišą, pakelia nuotaiką. Kai kurie finišo nepasiekia ir penktą kartą važiuodami, mums tai pavyko padaryti važiuojant pirmą kartą. O faktas, kad po tiek avarijų ekipažas pasiekė finišą, pasako daug apie komandos darbą. Ar buvote vieninteliai iš Lietuvos? Dažnai Dakare būna lietuvių. Bet konkrečiai į ralio reidus važiuojam vieninteliai. Galima sakyti, buvome vieninteliai mechanikai iš Lietuvos. Šiaip Lietuvoje yra labai daug ralio komandų. Lietuvaičiai tikrai gerai dirba. Yra ir daug profesionalių komandų. Dažniausiai komandos dirba vienam sportininkui. Mes tokio vieno neturim. Automobilius ruošiam įvairioms komandoms. Faktiškai kiekvieną savaitgalį vyksta varžybos, tenka skubiai dirbti, skubiai surinkinėti automobilius. Ar pats irgi dalyvauji raliuose? Taip. Dalyvauju Baltarusijoje vykstančiuose raliuose. Bet dėl laiko stokos retokai pasitaiko proga juose dalyvauti. Šiemet irgi du Baltarusijos etapai sutampa su Lietuvoje vykstančiais ralio etapais Zarasuose (300 ežerų) ir Druskininkuose. Reikia ir Lietuvai atiduoti duoklę. Autosportas Lietuvoje silpnesnis nei Latvijoje ar Estijoje, bet reikia dalyvauti. Kokie Jūsų planai ateičiai? Ateityje – sutartis su Kazachstano komanda ir didelis darbas, ruošiant ją  raliams. Žinoma, Dakaras irgi. Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close