SAKRALIOJI MATERIJA. Birštono sakralinis muziejus visada laukia lankytojų

Birštone, buvusios klebonijos patalpose, 2000 metais, švenčiant Krikščionybės jubiliejų, buvo atidarytas sakralinis muziejus, kuris šiuo metu yra vienas iš kultūrinių ir edukacinių renginių centrų. Čia dažnai vyksta parodos, pristatymai, paskaitos ir kitokie kultūriniai renginiai, susiję su religija ir sakralumu. Darbuotojų iniciatyvos ir kūrybingumo dėka čia niekada netrūksta lankytojų.

Memorialinės ir sakralinio meno ekspozicijos
Šis pastatas turi gana įdomią istoriją, susijusią su garbingais, tauriais ir kilniais dvasininkais: vyskupu Teofiliu Matulioniu ir vyskupu Vincentu Sladkevičiumi, kurie Birštone praleido kad ir nelabai didelę, tačiau reikšmingą savo gyvenimo dalį.
Šiame muziejuje pirmą kartą Lietuvos visuomenei buvo pristatyta kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio memorialinė ekspozicija, kurioje įamžinta ir sėkmingai populiarinama didžiųjų Lietuvos Ganytojų veikla ir gyvenimas. Muziejuje esanti ekspozicija atspindi Dievo tarno T. Matulionio ir kardinolo V. Sladkevičiaus gyvenimo žingsnius ir darbus, atskleidžia tikrąsias vertybes.
Beveik visą dešimtmetį muziejui vadovauja vedėja Roma Zajančkauskienė, ieškanti informacijos ir daug žinanti apie žymiuosius Lietuvos Ganytojus. Jos iniciatyva ir viso kolektyvo dėka buvo parengta kilnojama vyskupo T. Matulionio ekspozicija, kuri sėkmingai keliauja ne tik po muziejus, bet ir po šalies mokyklas, skleisdama žinią apie šią kilnią ir taurią asmenybę. Reikia pasidžiaugti, kad 1990 metais Kaišiadorių vyskupijoje buvo pradėta arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos byla siekiant pripažinti jį Palaimintuoju.
1923 m. T. Matulionis, dirbdamas kunigu, išdrįso pasipriešinti bolševikų užmačioms nacionalizuoti bažnyčią ir jai priklausantį turtą. Už tai buvo nuteistas 3 metus kalėti. Tačiau čia buvo tik visų jam siunčiamų išbandymų pradžia. 1929 m. jis buvo slapta įšventintas į vyskupus, o netrukus jau buvo suimtas ir ištremtas dešimčiai metų į Solovkus, o vėliau perkeltas į Leningrado kalėjimo baudžiamąjį izoliatorių. Šioje sudėtingoje situacijoje atsirado prošvaistė, kai 1933 m. buvo keičiamasi kaliniais tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos. Taip kunigas atsidūrė Lietuvoje, trokšdamas visam pasauliui papasakoti, koks yra tas tikrasis „komunizmas“.
Pirmiausia apsilankė pas popiežių Pijų XI, kuris labai vertino arkivyskupo T. Matulionio pasiaukojimą vardan bažnyčios. Kai arkivyskupas atsiklaupė, prašydamas Šventojo Tėvo palaiminimo, popiežius jį pakėlė, atsiklaupė pats ir pasakė: „Esi kankinys. Privalai pirmas mane palaiminti“. Tik palaiminęs popiežių, T. Matulionis pats irgi buvo palaimintas.
1934 m. arkivyskupas T. Matulionis lankėsi Amerikoje, kur pasakojo tikintiesiems apie krikščionių persekiojimą. Grįždamas iš šios kelionės arkivyskupas apsilankė ir Šventojoje žemėje, kur dėkojo Dievui ne tik už siųstus išbandymus, bet ir prašė ištvermės pakelti būsimus išmėginimus. O jų dar buvo nemažai. 1946 m. jis vėl buvo suimtas ir nuteistas 7 metams laisvės atėmimo.
1956 m. grįžęs iš tremties apsigyveno Birštone pas kun. J. Jonį ir mėgino perimti iš valdytojo kun. Stankevičiaus vyskupijos valdymą. Birštone 1957 m., per Kalėdas, arkivyskupas Teofilius slaptai pašventino vyskupu Vincentą Sladkevičių. Tačiau sovietų valdžia juos ir toliau persekiojo, neleido eiti savo vyskupijoje pareigų. Valdžios įsakymu vyskupas V. Sladkevičius buvo išsiųstas į Nemunėlio Radviliškį, o T. Matulionis – į Šeduvą. Dievo tarnas T. Matulionis mirė 1962 m. rugpjūčio 20 d. Šeduvoje, praėjus vos kelioms dienoms po kratos.
Birštono sakraliniame muziejuje yra daug arkivyskupo asmeninių daiktų, drabužių, nuotraukų, pasakojančių apie jo, kaip ganytojo ir kankinio, gyvenimą tremtyje ir lageriuose, apie atsidavimą Dievo bažnyčiai ir žmonėms. Eksponuojama ir arkivyskupo T. Matulionio dėvėta puošni mitra, kurios aukso siūlais siuvinėtą dekorą sudaro kryžiaus bei gėlių motyvai.

Vertingi sakralinio meno kūriniai
Gausiausią sakralinio meno rinkinio dalį sudaro liturginiai indai, kurių priskaičiuojama net 57. Tai gražiausi Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių paskolinti liturginiai indai ir reikmenys: Šv. Mišių taurės ir patenos, komuninės, monstrancijos, relikvijoriai, krapylos, yra ir unikali nešiojama Birštono bažnyčios XVIII a. krikštykla.
Sakraliniame muziejuje eksponuojami ir saugomi XVII-XX a. Lietuvos ir Vakarų Europos sakralinio meno dirbinai: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, paskolinti iš Lietuvos dailės muziejaus. Čia yra ir Birštone gyvenusio ir tapiusio dailininko Nikodemo Silvanavičiaus paveikslas „Šv. Judas Tadas“, kuris 2009 m. buvo restauruotas Gudynų restauravimo centre.
Sakraliniame muziejuje dažnai vyksta paskaitos, organizuojamos įvairių menininkų darbų religine tematika parodos. Tarp reikšmingesnių parodų galima paminėti religinio meno parodą „Gloria Deo“.

Edukaciniai užsiėmimai
Galima pasidžiaugti, kad sakraliniame muziejuje vyksta ir edukaciniai užsiėmimai: mokymas rašyti ikonas, marginti margučius, lieti žvakes, kepti kalėdinius meduoliukus ir kt. Edukacinių pamokėlių tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo domėjimąsi senoviniais amatais, tradicijomis, patrauklia forma supažindinti juos su aplinka, kurioje gyveno jų seneliai ir proseneliai, ugdyti aktyvumą, kūrybiškumą, atskleisti praeities ir šiuolaikinio pasaulio sąsajas. Tai muziejaus darbuotojoms puikiai pavyksta, visuose edukaciniuose užsiėmimuose būna daug norinčiųjų dalyvauti.
Kiekvienais metais prieš Šv. Velykas sakralinio muziejaus darbuotojos veda edukaciją „Ką mena margučio raštas“, kurios metu tiek vaikai, tiek suaugusieji mokosi marginti kiaušinius įvairia technika. Pamokėles veda ne tik muziejininkės, bet ir žinomos bei pripažintos tautodailininkės. Šiemet buvo apsilankiusi ir mokė išskirtinu būdu žemaitiškai išgauti puikiausius raštus „Aukso vainiko 2012“ laimėtoja Angelė Rauktienė, praėjusią savaitę sakraliniame muziejuje viešėjo kiaušinių margintojos iš Kalvarijos: Rasa Baliulienė ir Salomėja Belevičienė, kurios rodė dar įdomesnių ir sudėtingesnių būdų, kaip papuošti velykinį kiaušinį.

Kokiais eksponatais didžiuojasi Birštono sakralinis muziejus?
– Ekspozicijoje yra pati mažiausia Biblija, maždaug žmogaus nago dydžio, kuri sveria apie 10 g. Kita, irgi suvenyrinė, jau šiek tiek didesnė, sverianti apie 30 g. Ją galima skaityti su tam tikro stiprumo lupa. Šiuos eksponatus paskolino Kaišiadorių vyskupas emeritas JE Juozapas Matulaitis. Šias miniatiūrines Biblijas jis gavo dovanų, – pasakoja muziejininkė Daiva Valatkienė.
Neseniai muziejuje atnaujinta Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios istorijai skirta salė, pateikiamos pagrindinio altoriaus fotografijos, o šalia – išsamus aprašymas. Toje pačioje erdvėje pristatomi kunigai, kurie dirbo jau mūrinėje Birštono bažnyčioje, statytoje daugiau kaip prieš 100 metų. Nemažai dėmesio ir vietos skirta kun. Marijonui Petkevičiui. Toje pačioje salėje dėmesį patraukia ir buvusio Aleksoto klebono, Birštono parapijos rezidento kun. Jono Kavaliausko padovanota rožinių kolekcija, bažnytinių knygų bei liturginių indų rinkiniai.
Dabar pirmame muziejaus aukšte vyksta velykinių margučių parodos, o antrajame – Birštono meno mokyklos mokinių ir mokytojų Eglės Janušaitienės, Rasos Mekionienės ir Laimos Petraškienės darbų paroda, Birštono dizaino asociacijos prezidentė Vilma Krasauskienė pristato narės Reginos Eidukevičienės velykinių margučių ekspoziciją.

Nauji renginiai
Pasakodama apie artimiausius renginius, D. Valatkienė paminėjo, kad netrukus po Šv. Velykų generalvikaras A. Jurevičius žadėjo pristatyti videomedžiagą ir pasakojimą apie kelionę po Šventąją Žemę. Balandžio mėnesį numatomos birštoniečio, vienuolio pranciškono brolio Bernardo (Sauliaus Belicko) poezijos knygos sutiktuvės. Taip pat laukia renginys, skirtas Tikėjimo metams, kuriame dalyvaus teologijos mokslų daktaras Saulius Bytautas.
Gyvenimas sakraliniame muziejuje verda. Čia įdomu ir vaikams, ir suaugusiesiems. Už tai, kad Birštone atsirado sakralinis muziejus turime būti dėkingi Birštono parapijos klebonui monsinjorui Jonui Dalinevičiui, buvusiam merui Antanui Serafinui Zenkevičiui. Jų iniciatyvai įkurti sakralinį muziejų su memorialinėmis ekspozicijomis pritarė ir kardinolas V. Sladkevičius.

Stasė Asipavičienė