home Gynyba „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

Vis artėjant Lietuvos šimtmečio jubiliejui prisimenami įvykiai, atvedę mūsų valstybę į nepriklausomybę. 1918 m. Nepriklausomybės akto negalima minėti be mūsų savanorių, kurie atkakliuose mūšiuose kovojo prieš šalį užplūdusius priešus. Deja, daugeliui jų teko vėl paimti ginklą į rankas 1945 m., kai Lietuva buvo okupuota nacistus vejančios Raudonosios Armijos.

 

Apie partizaninį karą šiandien, regis, žino kiekvienas, nes apie tai kalba istorikai, kūrėjai, gyvi išlikę liudininkai. Kalbama, rašoma, rodoma daug, bet toli gražu dar ne viskas pasakyta. Tai įrodo Jiezne įvykęs partizanų kovinės operacijos 70-mečio minėjimas „Ginti laisvės žengė į Jiezną narsus partizanų būrys“. Tai buvo paskutinysis miesto vardo 525 metų jubiliejaus akordas, nuskambėjęs, kaip visada, šauniai ir įspūdingai.

Minėjimas prasidėjo Jiezno gimnazijoje, kur pranešimą apie šį svarbų kraštui įvykį skaitė istorikas Vytautas Kuzmickas. Tai buvo pasakojimas apie narsuolius, nutarusius pulti stribų būstinę Jiezne 1947 m., kai partizaninė kova visoje šalyje buvo pačiame įkarštyje. Vargu ar tuomet tikėtasi šiuo išpuoliu pasiekti ilgalaikio rezultato, greičiausiai tai buvo dar vienas priminimas okupantams ir jų padlaižiams nekelti aukštyn galvų. Nors operacijos metu buvo nukautas vienas stribų vadų ir keli sužeisti, o partizanai pasitraukė, tačiau žmonių atmintyje šis įvykis išliko ilgam, žadindamas ir puoselėdamas laisvės viltis.

V. Kuzmicko pasakojimą itin gerai iliustravo surinkta dokumentinė medžiaga, o renginį pagyvino gimnazijos bei kultūros ir laisvalaikio centro dainininkų pasirodymai. Bet, ko gero, labiausiai jaudinantis buvo gyvų liudininkų pasirodymas. Išpuolį partizanai suplanavo susibūrę žymių krašto šviesuolių Kimantų šeimos namuose, o į gimnaziją atvyko dvi jos atstovės – Marija ir Regina, kurioms tuometiniai įvykiai įsirėžė į sielą visam gyvenimui. Garbios moterys dėkojo už joms parodytą dėmesį ir linkėjo jaunajai kartai visomis jėgomis saugoti ir ginti Tėvynės laisvę, kaip tai darė jaunimas prieš 70 metų.

Antroji minėjimo dalis buvo itin efektinga. Visi norintys galėjo stebėti KASP savanorių demonstruotą pastato užėmimo operaciją, pilną šūvių garsų ir dūmų. Po to visi galėjo pasistiprinti šaulių gardžia koše ir apsišilti jaukioje kultūros ir laisvalaikio centro salėje, kur įdomiai ir išradingai buvo pristatyta paroda „Kai sieloms nebeliko medžių“ apie išnykusios jotvingių tautos palikimą dabartyje.

Renginio organizatoriai – Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, gimnazijos direktorė Neringa Zujienė ir KLC direktorė Dalia Vertinskienė – padėkomis ir gėlėmis apdovanojo garbingus minėjimo svečius ir dalyvius.

 

Nuotrauka A. Bartusevičiaus

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close