Prisiminimai apie paskutinį Dainavos apygardos partizanų vadą Vincą Daunorą-Ungurį,Kelmą ir jo ryšininką Jurgį Palionį-Dobilą

Spalio mėnesį laikraščiuose ,,Gyvenimas“ ir ,,Naujasis Gėlupis“ buvo išspausdintas straipsnis „Naudžiūnų kryžius saugos žuvusiųjų atminimą“ (autorė – NKRP direkcijos vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė) apie restauruotą medinį kryžių, primenantį Naudžiūnuose žuvusius du Lietuvos partizanus: Dainavos apygardos vadą Vincą Daunorą-Ungurį, Kelmą ir jo ryšininką Jurgį Palionį-Dobilą. Kryžių restauravo Birštono gimnazijos technologijų mokytojas Algis Guobys.

Į Birštono muziejų Vytautui Šeškevičiui paskambino poeto Justino Marcinkevičiaus ir kalbininko Jono Kazlausko klasės draugė „Žiburio“ gimnazijoje, dabar Garliavoje gyvenanti Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė. Ji padėkojo visiems prisidėjusiems prie partizanų kryžiaus restauravimo bei čia žuvusių partizanų atminties išsaugojimo ir pasakė, kad norinti kai ką papildyti, papasakoti apie minimus partizanus, nes turinti ir dokumentų iš archyvų, ir daug ką prisimenanti. Po keleto dienų susitikome su Gražina Starkauskaite-Kavaliauskiene jos namuose Garliavoje. Ji pasidalijo prisiminimais, kaip buvo laidojamas partizanas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys.

,,1954 m. rugpjūčio 18 d. žuvus Vincui Daunorui-Kelmui ir jo bendražygiui Palioniui, kaip ir visų partizanų, o ypač paskutiniųjų, kūnai buvo išniekinti ir kažkur išmesti. Ieškota jų ilgiausiai, o svarbiausia, paslapčiomis. Labiausiai sielojosi žmona ir Vinco mama Kurapkienė, mažutė, liesutė senutė. Tais laikais senosiose Prienų kapinėse, einant pagrindiniu keliuku ir pasukus į dešinę, dešinėje pusėje augo labai daug alyvų krūmų. Tuose krūmuose naktimis ir buvo iškasta duobė, kurioje turėjo būti palaidotas, jei rasime, Vinco kūnas. Negaliu prisiminti, kiek praėjo laiko, bet Vinco mama rado savo sūnaus kūną kažkur Šiauliškių žvyrduobėje. Jai tą vietą parodė geri žmonės. Vėlai vakare, tiksliau, gal nakčia, mama išsikasė Vinco kūną. Vėliau pamatėme Kęstučio gatve atvažiuojantį vežimą, vienu arkliuku, važnyčiojo senyvas vyras, o šalia sėdėjo Vinco mama. Vežimas pasuko į dešinę pusę ir kiek pavažiavęs sustojo. Iškėlė į drobulę suvyniotą kūną ir skubiai nuvažiavo, kad neatkreiptų dėmesio. Juk šalia – kur dabar yra Just. Marcinkevičiaus biblioteka – tuo metu buvo NKVD būstinė. Likome trys – Vinco mama, mano mama ir aš. O tvora, per kurią reikėjo perkelti kūną, buvo aukšta, kaip tada vadino, ,,zomatai“. Netoliese stovėjo medinė Dievo Motinos statula, vėliau sunaikinta. Šiaip ne taip perkėlėm, bet jautėsi, kad laikas padarė savo. Po to šiaip ne taip nutraukėme kūną į tuos alyvų krūmus ir palaidojome – užkasėm. Ir prilaužėm alyvų šakų, kad uždengtume tą pajudintą žemę. Ten buvo labai daug alyvų krūmų, ir jie vis plėtėsi. Eidami tuo keliuku vis pasižiūrėdavome į tą pusę. Praėjo ne vieneri metai. Kai Prienų vykdomojo komiteto pirmininku buvo Sadzevičius, komunistų partijos narys, prie senųjų kapinių esančioje aikštelėje sugalvota įrengti tarybinių karių ir stribų kapines. Kad tos kapinės būtų didesnės, reikėjo sumažinti senąsias kapines. Nugriauti tą tvorą per visą ilgį, o kai kuriuos kapus, esančius prie tvoros, iškasti ir perkelti į naująsias kapines už Nemuno. Į tokių kapų sąrašą pateko ir dvi mūsų šeimos kapavietės. Vienoje buvo palaidota senelis, senelė ir broliukas. Kitoje – Mankauskų šeima, Vinco žmonos Aldonos tėvai. Taip Vinco palaikai buvo palaidoti kartu su Mankauskų šeima. Ant kapo buvo pastatytas paminklas. Statybą finansavo giminaičiai, gyvenantys Amerikoje. Kai 1994 m. laidojome Vinco žmoną – mūsų pusseserę Aldoną Daną, tuomet ir paviešinome Vinco atminimą – palaidojimo vietą.“

Žuvę partizanai slapta buvo palaidoti: Vincas Daunoras – Prienų kapinėse (dabar naujose), Jurgis Palionis – Nemajūnų kapinėse.

Didvyrių vardai nepamiršti. Po mirties jiems buvo suteiktas kario savanorio statusas. Krašto apsaugos ministro įsakymu Jurgiui Palioniui suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, o Vincui Daunorui Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis.

Apie partizanų Vinco Daunoro-Kelmo ir Jurgio Palionio-Dobilo žūtį.

Dokumentas iš archyvo (kalba netaisyta):

Arch. Nr. 7518 (ag. byla „Travlenyje“), 1. 106

1030

23/ VIII -54 KGB PRIE LTSR /CM/ PIRMININKUI

  PULKININKUI drg. LIAUDIS Vilnius

  SPECPRANEŠIMAS

Šių metų rugpjūčio 13 d. man patikėto aparato oper. įgaliotiniui l-tui RASIMAVIČIUI daviau užduotį įeiti į banditų „Ungurio“ ir „Dobilo“ veiklos rajoną ir susitikti su agentu „Boevoi“ ir kita agentūra.

Apie 16 val. Rasimavičius su dviem liaudies gynėjais atvyko į sutartą vietą, agento ten nebuvo, o po kelių minučių „Boevoi“ ant dviračio pavijo grupę ir pranešė, kad banditai „Ungurys“ ir „Dobilas“ šiuo metu yra Naudžiūnų gyventojos Monikos Milašauskienės, gimusios 1915 m. sodyboje. Rasimavičius grupei, susidedančiai iš trijų žmonių, priėmė sprendimą apsupti Milašauskienės sodybą, tuo pat metu vairuotoją Maksiutą pasiuntė atsiųsti jam pastiprinimą.

Milašauskienės sodybos apsupties metu, apie 17 val. leitenantas Rasimavičius, būrio vadas Šlamiškis ir gynėjas Barišauskas, tuo laiku iš sodybos tvarto atsišaudydami link griovio pusės išbėgo du banditai.

Sekant banditus, vienas iš jų „Dobilas“ maždaug už 100 metrų nuo sodybos buvo nušautas gynėjo Barišausko automato ugnimi. Kitas banditas „Ungurys“ iš nušauto „‘Dobilo“ bandė paimti ginklą, Rasimavičiaus atvira ugnimi buvo sužeistas ir pasislėpė krūmuose, toliau atsišaudydamas iš pistoleto.

Į Rasimavičiaus pasiūlymą pasiduoti gyvu „Ungurys“ atsakė necenzūriniais žodžiais ir kategoriškai atsisakė. Nematydamas galimybės „Ungurį“ paimti gyvą, pastarasis buvo likviduotas nutaikyta ugnimi.

Nušautieji buvo:

1. Banditas Vincas Daunoras, Marijos s., gim. 1921m., LTSR Prienų raj., Geraitiškių km., buvęs nacionalistinėje gaujoje nuo 1944 m., paskutiniu metu buvo „Dainavos“ apygardos „Dzūkų“ rinktinės vadas, veikė slapyvardžiu „Kelmas“, „Ungurys“, „Vincas“.

2. Banditas Jurgis Palionis, Antano s., gim. 1914 m. , gimęs ir gyvenęs LTSR Prienų raj., Matiešionių km., iš valstiečių vidutiniokų šeimos, nacionalistinėje gaujoje nuo 1952 m. vasario mėn., iki įstojimo į gaują buvo aktyvus banditų ryšininkas ir „Ungurio“ pagalbininkas, gaujoje ėjo ūkio dalies viršininko pareigas, veikė slapyvardžiu „Dobilas“.

Po operacijos įvykdymo iš nušautųjų buvo paimta du užsieninės markės pistoletai ir 30 šovinių, dvi granatos, binoklis, portatyvinė rašymo mašinėlė ir įvairi banditų susirašinėjimo medžiaga.

Likviduojant banditus „Ungurį“ ir „Dobilą“ drąsiais priimtais sprendimais ir energingais veiksmais pasižymėjo:

1. Leitenantas Julius Rasimavičius, Stasio s.

2. Būrio (kovinės reikšmės) vadas Vytautas Šlamiškis, Antano s.

3. Liaudies gynėjas Juozas Barišauskas.

kuriuos prašau paskatinti.

KGB PRIE (CM) LTSR PRIENŲ RAJONO

KAPITONAS (parašas) / JOCIUS /

Kitas dokumentas iš archyvo

Lietuvos gyventojų genocido ir 1995 11 15 Nr. 1663

rezistencijos tyrimo centras į 1995 10 25 nr. 501

  Prienų rajono apylinkės teismui

Atsakydamas į Jūsų raštą dėl Lietuvos partizanus Vincą Daunorą-Ungurį, Kelmą ir Jurgį Palionį-Dobilą 1954 m. rugpjūčio 18 d. išdavusio KGB agento „Bojevoj“ asmenybės, pranešame, kad pagal KGB agentūros bylos „Travlenyje“ (arch. Nr. 7518 įrašo Nr. 6 II tomo 4 lape) šis asmuo yra Kazys Radvila, s. Kazio, gimęs 1919 m. Vilijampolės rajone, Didvyrių kaime, gyvenęs Prienų rajone Naudžiūnų kaime.

L. e. gen. direktoriaus pareigas V. Brandišauskas

Birštono muziejaus direktorės pavaduotojas Vytautas Šeškevičius

(Bus daugiau apie partizano Vinco Daunoro žmoną Aldoną Daną Mankauskaitę-Daunorienę)

Partizanas Vincas Daunoras (dešinėje kraštinis)

Paminklinis kryžius minimiems partizanams Naudžiūnuose

Partizanas Vincas Daunoras