Prienų piligrimų kelionė Kaišiadorių krašte
Prieš įžengiant į adventinį laiką, grupelė Prienų piligrimų leidosi į vienos dienos kelionę po Kaišiadorių kraštą. Šią kelionę organizavo Lietuvos krikščioniškojo gyvenimo Prienų grupė.
Kadangi tiek apie bendruomenę, kuri šiemet švenčia atkūrimo 50-metį, tiek apie Prienuose jau trečius metus veikiančią grupelę mažai kas buvo girdėjęs, kelionės pradžioje buvo pristatyta šios bendruomenės veikla. Toliau važiavome melsdamiesi už taiką pasaulyje, šeimose, kiekvienoje širdyje, už Prienų žmones; į bendrą maldą sudėjome ir savo širdžių troškimus bei dėkojimus.
Pirmiausia apsilankėme Guronyse, čia kalbėjome rožinio maldą, eidami Rožinio slėpinių keliu. Vėliau mus pasitiko sesuo Milda, kuri papasakojo apie šios vietos atsiradimą bei apie kardinolą Vincentą Sladkevičių. Čia, 2002 metais popiežiui Jonui Pauliui II į rožinio maldą įtraukus dar vieną – Šviesos slėpinių – dalį, Guronių kaime, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, buvo pradėtas kurti sakralinis Rožinio slėpinių kelias ir parkas. Vieta parkui parinkta ieškant būdų įamžinti šio garbingo Ganytojo, itin branginusio rožinio maldą, atminimą. Tai penkios Rožinio slėpinių kelio koplytėlės (architektas S. Petrauskas) su freskomis (jų autorius prof. Antanas Kmieliauskas), vaizduojančiomis scenas iš Biblijos bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius, ir Švč. Mergelės Marijos statula. 2007 metais duris atvėrė ir rekolekcijų namai, kuriuos administruoja seserys vienuolės eucharistietės. Čia įrengtas muziejus. 2010 metais parke baigta statyti koplyčia, dedikuota šventajam Juozapui ir skirta Eucharistijos šventimui piligrimams.
Paskui važiavome į Paparčių kaime esantį Betliejaus seserų vienuolyną. Vienuolynas, įsikūręs gana atokiai nuo kaimo, tarp miškų, yra pats uždariausias vienuolynas Lietuvoje. Meldėmės tyloje smilkalais kvepiančioje bažnytėlėje, apsilankėme krautuvėlėje, kur įsigijome šio ir kitų vienuolynų seserų rankų darbo gaminių, tuo paremdami ir vienuolyną. Po to su mumis bendravo seserys Šalomitė (šalom – ramybė) ir DerMarija (der – dykuma). O mūsų bendravimas vyko su malda ir per maldą. Tai buvo nepaprastas pusvalandis, nuostabi patirtis.
Ten pat ir pietavome: vaišinomės seserų keptu ir labai gražiai išpuoštu pyragu, arbata bei savo suneštomis gėrybėmis.
Prieš išvykdami gavome ypatingą dovaną – galimybę apsilankyti vadinamoje grotoje (įrengtoje pagal Lurdo grotą, kur yra apsireiškusi Švč. Mergelė Marija). O dovana išties ypatinga, nes ši grota yra klauzūroje, tai yra uždaroje teritorijoje, kur lankytis gali tik seserys. Čia pasimeldę atsisveikinome su seserimis ir keliavome į Kaišiadoris.
Kaišiadorių katedroje meldėmės tyloje Gailestingumo koplyčioje, kur saugomos šv. Faustinos ir šv. Jono Pauliaus II relikvijos bei Jono Pauliaus II arnotas, su kuriuo jis vykdavo į apaštalines keliones (tikėtina, kad ir viešnagės Lietuvoje metu meldėsi dėvėdamas šį arnotą). Arnotą Kaišiadorių katedrai kartu su relikvijomis padovanojo Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislovas Dziwiszas. Kiekvienas galėjome asmeniškai pasimelsti Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčioje, kur saugomi šio švento žmogaus žemiškieji palaikai.
Galutinis ir svarbiausias šios kelionės momentas – Eucharistijos šventimas prie palaimintojo Teofiliaus relikvijų. Šv. Mišias aukojo mūsų vikaras kunigas Arnas – mes esame labai dėkingi jam už bendrystę.
Tai toks buvo mūsų pirmasis žingsnelis į adventą. Tikime, kad šventųjų Jono Pauliaus II, Faustinos bei palaimintojo Teofiliaus užtarimas nuo šiol lydės mus visuose mūsų gyvenimo keliuose.
Piligrimė
